Naujausios
Trijų valandų ataskaitų maratonas
Rajono Tarybos posėdyje praėjusių metų veiklos ataskaitas pristatė 20 ugdymo įstaigų vadovų. Nors rajono Tarybos nariai su programomis galėjo susipažinti iš anksto, tačiau kiekvieno ugdymo įstaigos vadovo buvo prašoma įvardinti savo vadovaujamos įstaigos stiprybes ir silpnąsias puses, vardinant neužtrukti ilgiau kaip 3 minutes. Tačiau pristatymas tapo chaotišku, nes vienos įstaigos vadovui labai norėjosi išvardinti, kokia puiki jo vadovaujama įstaiga, kitas kalbą buvo pasirašęs iš anksto, vardindamas tikslus ir uždavinius, trečias džiaugėsi, kaip jo vadovaujamos įstaigos vaikai sveikai užkandžiauja duona su česnaku, ketvirtas kvietė pasidžiaugti čiuožimo pačiūžomis pramoga jų mokykloje...
Nors rajono Tarybos narė Irutė Varzienė prašė kalbėti trumpiau ir įvardinti, ką reikėtų keisti ugdymo įstaigose nacionaliniu lygmeniu, ne visiems tai pavyko. Dar kitiems rajono Tarybos nariams atrodė, kad apskritai ataskaitų nebereikėtų pristatyti, nes kas norėjo, tas jas perskaitė. Tačiau rajono Tarybos narys Valdemaras Valkiūnas bene kiekvieno ugdymo įstaigos vadovo turėjo ko paklausti, nesvarbu, ar tai į temą ar ne. Tad toks monotoniškas gerųjų ir silpnųjų ugdymo įstaigų pusių "barbenimas" kai kuriuos politikus veikė kaip lietingas oras – varė snaudulį.
Praėjus beveik trims ataskaitų maratono valandoms, Tarybos nariai paprašė pertraukos – laukė vienas iš svarbiausių ir lemiamų posėdžio klausimų – ugdymo įstaigų pertvarkos plano patvirtinimas arba atmetimas. Plano, kuris sukėlė tiek daug diskusijų, abejonių, keitimų, svarstymų ir persvarstymų. Apie tai ne kartą išsamiai rašėme "Biržiečių žodyje" tad nebesikartosim.
Klaidžiojimas ugdymo džiunglėse
Tačiau aistros nerimo ir rajono Tarybos posėdyje. Tarybos nariui V. Trečiokui kliuvo, kodėl svarstymuose egzistavęs Kirdonių daugiafunkcis centras iš ugdymo įstaigų pertvarkos plano visai dingo. Klausimą pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė G. Žagarienė aiškino, jog Kirdonių centras yra kultūros įstaiga, o ne švietimo. V. Valkiūnui kliuvo, kodėl nesvarstomas kiekvienos mokyklos klausimas atskirai, kaip buvo Kolegijoje. G. Žagarienė sakė, jog, pritarus bendrajam planui, bus teikiami atskirų įstaigų planai. Kaip tai bus daroma, jei jau pritarta bendram planui, nelabai aišku. D. Jakubėnas pasiklydo, kiek jau buvo plano variantų, ar tas, kuris svarstomas šiuo momentu, generalinis?
S. Eitavičienė norėjo išsiaiškinti, ar tai rajono Tarybos narių sudarytas planas, ar Savivaldybės administracijos darbuotojų? Atsakymą šiaip taip išpešė – Administracijos darbuotojų.
R. Vaiginas norėjo sužinoti, ar į visų mokyklų bendruomenių nuomonę buvo atsižvelgta teikiant planą rajono Tarybai. Anot G. Žagarienė paaiškino, jog atsižvelgta į tų bendruomenių nuomones, kurios jas pateikė raštiškai. Kurios nepateikė, buvo suprastos, kaip pritariančios siūlomam pertvarkos planui.
Vicemerė A. Korsakienė domėjosi, kokiu pertvarkos dokumentu reikės vadovautis, jei rajono Taryba nepritars pateiktajam pertvarkos planui? G. Žagarienė sakė, jog 2017 metų pertvarkos planu. S. Eitavičienė pataisė: iki kovo 15 d. planas turi būti pakeistas.
Germaniškio bendruomenės balsas tyruose
Politikams žodį tarė į posėdį atvykusi Germaniškio bendruomenės tarybos narė Alė Pocienė. Ji kalbėjo Germaniškio bendruomenės vardu. A. Pocienė teigė, jog žmonės apie pertvarką sužinojo iš spaudos. Prieš tai, kad būtų reorganizuojama Germaniškio mokykla-daugiafunkcis centras žmonės pasisakė surinkę 87 parašus. A. Pocienė sakė, jog 2015 metais mokykla-daugiafunkcis centras buvo įkurtas, į jo patalpas perkeltas medicinos punktas, biblioteka, įkurtas muziejus, patalpomis naudojasi bendruomenė. Anot a. Pocienės lyginant su Kirdonių daugiafunkciu centru, kuris pertvarkoje nefigūruoja, Germaniškio centras yra ir kultūros, ir švietimo įstaiga, abi įstaigos finansuojamos iš biudžeto vienodomis sąlygomis. "Mūsų padėtis nėra gera, nes esame pasienyje ir negalime pritraukti daugiau vaikų. Centras yra vienintelė mūsų kultūros objektas", – kalbėjo A. Pocienė.
G. Kučinskienės balsas
Kadangi nuo svarstomo klausimo dėl galimų viešų ir privačių interesų konflikto nusišalino I. Varzienė (taip pat A. Anskinas, A. Garšvaitė), nuomonę svarstomu klausimu išsakė G. Kučinskienė. Ugdymo įstaigų pertvarkos planą ji vadino apgaule, demokratijos imitacija, nes ši pertvarka pinigų nesutaupys. Tai tik užslėpta mokyklų naikinimo pradžia. Pasak G. Kučinskienės, pertvarkos planą kuruoja vicemerė A. Korsakienė, kurios vyras yra "Saulės" gimnazijos direktorius ir kuriam pertvarka yra naudinga. Ji siūlė plano svarstymą atidėti mėnesiui.
V. Valkiūnas taip pat ragino svarstymą atidėti.
S. Eitavičienės argumentai
Socialinio vystymo komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė S. Eitavičienė pareiškusi, kad už pateiktą pertvarkos planą nebalsuos ir pateikė štai tokius argumentus:
"Mokyklų reorganizavimo į skyrius atveju, vidutinis mokinių skaičius klasėje išliks toks pat, klasių komplektų skaičius nesikeis. Ir toliau skyriuose sukomplektuotos klasės turės mažesnį vidutinį mokinių skaičių nei nustatytas apraše minimalus mokinių skaičius (8 mokiniai 1-10 klasėse). Nesumažės ir jungtinių klasių skaičius. Ugdymo finansavimas nesikeis, taigi negerės ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimai išliks tokie pat.
Reorganizuojant mokyklas į skyrius, iš savivaldybės biudžeto mokykloms skiriamos ūkio lėšos išliks tokios pačios. Neliks skyriuose direktoriaus etato, bet turės būti pavaduotojo etatas, o bazinės mokyklos direktorius, vyriausiasis finansininkas, tikėtina ir mokykloje dirbantys pavaduotojai gaus priemokas arba bus padidinti koeficientai.
Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijose skyrių steigimas įvardijamas kaip neefektyvus, bet rekomenduojama pagrindinėse mokyklose, kuriose neužtenka mokinių, NAIKINTI 9-10 KLASES, reorganizuojant pagrindines mokyklas į progimnazijas, o 9-10 klasių mokinius nukreipiant į gimnaziją ar į kitas pagrindines mokyklas. Progimnazijos 1- 8 klasėse rekomenduojamas mokinių skaičius – 64. Kodėl tai nebuvo nagrinėjama mūsų rajono savivaldybėje? Iki šio skaičiaus nedaug trūksta Nemunėlio Radviliškio mokyklai, užtenka Papiliui ir Pabiržei. Galima buvo dalyvauti pilotiniame projekte ir priešmokyklinukus pradėti mokyti I klasėje, tada dar prisidėtų mokinių visose pagrindinėse mokyklose, bet nežinia dėl ko taip entuziastingai išreikšto noro dalyvauti projekte, Biržuose lankantis Švietimo ministrui, vėliau tyliai buvo atsisakyta.
Nenagrinėtas liko ir mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijose siūlomas mokyklų bendradarbiavimas (jungtinė veikla). Gal todėl, kad šis būdas reikalauja nemažai pastangų, sveiko proto ir darbo. Juk kur kas lengviau imituoti tinklo pertvarką, kas ir daroma siūlomu sprendimo projektu. Uždarome mokyklas kaip atskirą juridinį vienetą, atidarome skyrius, iš esmės palikdami tą patį mokyklų tinklą.
Tam, kad kaimo pagrindinės mokyklos taptų Biržų pagrindinių mokyklų skyriais, nepritarė Socialinio vystymo komiteto nariai, apsilankę šiose mokyklose, susitikę su bendruomenėmis. Komiteto nuomonė sprendimo projekto teikėjams pasirodė neįdomi. LVŽS frakcija savivaldybės taryboje taip pat buvo susirinkusi į posėdį, kuriame dalyvavo 6 iš 8 frakcijos nariai ir meras. Posėdyje buvo nutarta, kad frakcija nepritaria kaimo pagrindinių mokyklų reorganizacijai į skyrius. Kadangi priklausau LVŽS frakcijai ir Socialinio vystymo komitetui, savo nuomonės nekeičiu ir už sprendimo projektą balsuoti negaliu", – pareiškė S. Eitavičienė.
Už ir prieš
Tarybos narys R. Vaiginas taip pat pateiktą sprendimo projektą vadino valios primetimu: "Kodėl Nemunėlio Radviliškio mokykla prijungiama prie "Aušros", jei ten turim Germaniškį, kodėl Medeikių mokyklos nejungti prie Nemunėlio Radviliškio? Yra dviprasmybių ir su Kirdonių daugiafunkciu centru, kuriame dirba 12 darbuotojų 12 vaikų, kainuoja išlaikymas 90000 eurų. ar tai racionalu? Germaniškiui išskirtinių sąlygų nesuteikiam".
K. Armonas teigė, jog iš visų blogybių reikia rinktis mažiausią: "Kas gali pasiūlyti alternatyvą? Valkiūnas? Tai ko nepasiūlėt? Kliūna Kirdonys. Tai tik laiko klausimas. Bus keičiamas jo statusas. Teisingiausia būtų, kad visos įstaigos turėtų vienodas pozicijas. Pasisakysiu už".
Nepalaikyti sprendimo projekto žadėjo D. Jakubėnas, ir D. Drevinskas, A. Jukna. Anot Socialdemokratų frakcijos nario, negali būti taip, kad bendruomenės prieštarauja, o jų išrinkti Tarybos nariai vis tiek nuspręs savaip.
V. Kurganovas kalbėjo, jog mokinių sumažėjo perpus, tačiau mokyklų ir jų vadovų išlaikome tiek pat. Todėl projektą reikia palaikyti. Jam pritarė T. Četvergas.
Vicemerė A. Korsakienė sakė, jog apie pertvarką buvo kalbėta nuo rudens. Buvo analizuojami duomenys, kurie dabar niekam nebeįdomūs. buvo susitikimų su bendruomenėmis, ir ne po vieną.Buvo politikų pažadų, politinių derybų, buvo argumentų. Neapsieita ir be klaidinimo. Šiai dienai nesiūloma uždaryti nė vienos mokyklos, tik centralizuoti administravimą, nes mažėja mokinių skaičius, neužtenka lėšų algoms, todėl joms naudojamos neformaliojo ugdymo lėšos. Pasak A. Korsakienės, šis svarstymas panašus į "mažo tankio medžiagos dreifavimą vandens paviršiuje veikiant povandeninėms srovėms".
Jai pritarė A. Vaitkevičius: pinigų neužtenka valdymo išlaidoms padengti, vaikai netenka būrelių. Šiandieninis svarstymas politizuotas, nors mokyklų pertvarkos planas išanalizuotas visais pjūviais.
Balsų lygiosios sukėlė sąmyšį
Nusišalinus trims rajono Tarybos nariams, balsavime dalyvavo 22. Už ugdymo staigų pertvarkos planą balsavo 11 (A. Vaitkevičius, A. Burbulys, A. Remeika, A. Korsakienė, K. Armonas, M. Visockas, P. Plepys, T. Četvergas, V. Dževečkaitė-Klepeckienė, V. Kurganovas, V. Jareckas), prieš – 4 (A. Jukna, D. Jakubėnas, G. Kučinskienė, V. Valkiūnas), susilaikė 7 (D. Drevinskas, D. Martinkėnienė, J. Kvedaravičienė, R. Vaiginas, S. Štrėmas, S. Eitavičienė, V. Trečiokas) rajono Tarybos nariai. Tai reiškia lygiąsias.
Toks verdiktas sutrikdė posėdžiui vadovavusį rajono merą V. Jarecką. Nepateikęs aiškaus atsakymo, ką reiškia lygiosios, nes daugeliui rajono Tarybos narių ši reglamente apibrėžta nuostata nebuvo žinoma, meras siūlė svarstyti kitą klausimą. Kilo triukšmas. Mat " kompiuteris rodė, kad nepritarta, o meras sako, kad pritarta". Tuomet meras pareiškė, jog tokią balsavimo baigtį paaiškints posėdžio pabaigoje. Tai sukėlė dar didesnį rajono Tarybos narių nepasitenkinimą, o Tarybos narė I. Varzienė pagrasino, jog paliks posėdį. Tuomet karštligiškai buvo surastas reglamentas ir jo nuostata perskaityta kompiuterio ekrane. Meras balsavo už ugdymo įstaigų pertvarkos planą. Tad šį artėjančių rinkimų akivaizdoje nepopuliarų sprendimą lėmė būtent V. Jarecko sprendimas.