Greitai prabėgo šventės, kaip ir saulėtos dienos, kurios tikrai sugrįš ir labai greitai. Sugrįš, kaip sugrįžta vaikai į namus arba du kartus per savaitę rajono laikraštis.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Man šiek tiek gėda dėl to, kas vyksta dėl laisvo žodžio. Dėl to, kad reikia ginti, kai niekas nepuola. Kai Miliūtė „apmėto“ trečiuoju pirštu – „fakju“ – kitus… Man tai nesiderina nei su žurnalistika, nei su kultūra. Manau, ne laisvas žodis šiame mūšyje svarbiausias, bet pinigai. Jeigu nebūtų pajudintas LRT finansavimas, ar šiandien vyktų mitingai? Jeigu kalbėti apie laisvą žodį, tai nei LRT, nei kitoje žiniasklaidoje neturėtų būti šališkumo – kai vieni giriami, kiti peikiami ir neduodama pasisakyti kitaip manantiems. Skaitai Visuomenės informavimo įstatymą ir nematai jo procesuose, kurie dabar vyksta. Jeigu mokiniui nepatiks mokytojo žodis, ar nesulauks tokios pačios reakcijos – „fakju“? Jeigu gali Miliūtė, kodėl negalima to pritaikyti mokykloje, darbe, autobuse, turguje, namuose? Tokia dabar bendravimo kultūra? Toks laisvas žodis?
Jeigu ne dėl pinigų… ne dėl milijonų eurų kviečiami žmonės į gatves, ne dėl politikos – kai vieni menkinami, o kiti aukštinami… Jeigu Vyriausybė duotų LRT tuos milijonus ir sakytų – eikite ir veikite, ką tik norite. Ar mitingai liautųsi ir laisvas žodis būtų skelbiamas tikrai nepriklausomai?
Dideli pinigai gali viską. Vakcinos – pinigai, Kapčiamiestis – pinigai… Valdžia, norėdama kažkam įtikti, aiškino, kad lenkai prisidės prie Kapčiamiesčio poligono kūrimo, esą jungsis… Bet paaiškėjo, kad yra priešingai – paprašė atitolinti poligono ribas nuo Lenkijos. Tai kuo tikėti – kuria valdžia, kuriais aktyvistais? Lietuvoje daugėja grupuočių, kurios atstovauja savus interesus – vieni už laisvą žodį, kiti už LRT, kiti už Kapčiamiestį, dar kažkas už gyvūnus, už kultūrą… Sugalvoji, paskelbi, pasikvieti kalbėtojų ir – į gatves. Nepanašu, kad tai vienytų lietuvius, kad kažkas išties imtųsi darbų ar žygių už visus lietuvius, o ne atskiras grupes.
Paprastiems žmonėms norisi ramaus gyvenimo ir žinojimo, kodėl taip vyksta ir kas paslėpta po devyniais užraktais. Tačiau tik reikia paversti kelis istorijos puslapius atgal ir matyti, jog tie, kurie važiavo pas Putiną ieškoti draugystės, pvz., kai prezidente buvo išrinkta Grybauskaitė ir pirmu taikymu nėrė į Rusiją siūlyti Putinui draugystę ir bendradarbiavimą, o dabar ji stoja už laisvą žodį… Tai ką ji gins ir nuo ko – sunku suprasti. Kiekvienas iš jūsų žinote tam tikrus asmenis, kurie anuomet kūnu gulė už vienus, bet dabar išvertė skūrą ir jau pasisako už kitus. Verstaskūrių visais laikais buvo, tačiau vieni sulaukė atsakomybės, kiti iki šiol patogiai iriasi, keisdami savo pozicijas.
Jeigu gyvendami nepažintume blogio, nesuprastume, kas yra gėris. Žmogus – mąstanti būtybė, todėl turi pats atsirinkti, kas yra kas. Mūsų – laisvos spaudos – pareiga pateikti informaciją, pateikti kuo daugiau skirtingų nuomonių… Nėra to, kurio nuomonė vienintelė teisinga. Todėl pasikartosiu – objektyvumas, nešališkumas ir padorumas – mums didžiausios vertybės. Kad tai įrodytume, mums nereikia stovėti su ženkleliu „šalin rankas nuo laisvo žodžio“, mes savo pozicija ir savo darbu įrodome ir parodome, kad žmogaus gyvybė, laisvė ir orumas yra prigimtinės, priklausančios ne nuo valstybės malonės… Kiti gi laukia malonių… Reikia garsiai rėkti tada, kai žmonėms blogai, kai visai tautai skauda… Kai reikia pakovoti už Lietuvą ir lietuvius, pamirštant asmenines ambicijas. Bet tai – tik mano nuomonė, gal Jūs turite kitokių minčių? Pasidalinkite – parašykite direktorius@birzietis.lt