Dukros kaltinimai ligoninei: „Mama mirė ne nuo senatvės“

Planavo užtrukti tris dienas

Vaiva Budriūnienė atvira – nuo šiol Biržų ligoninė jai asocijuojasi su klampiu kančių liūnu: neapšviestomis laiptinėmis, tamsiu vestibiuliu, dažnai neveikiančiais liftais ir vienu budinčiu gydytoju, bėgiojančiu per visus aukštus, įskaitant palaikomojo gydymo skyrių.

Biržų ligoninę ji pažino lankydama gydomą mamą… Deja, mama mirė.

„Jau daug metų gyvenu Rygoje, tačiau patyriau labai skaudžią patirtį. Biržų ligoninėje net penkis mėnesius tęsėsi mano mamos kančių kelias į amžinąjį atilsį“, – pasiguodė V. Budriūnienė.

Ji redakcijai labai išsamiai papasakojo apie a. a. mamos Laimos gydymą Biržų ligoninėje, pateikė nuotraukų ir vaizdo medžiagos, kurios, anot jos, patvirtina pasakojimą.

„Mama iki patekimo į ligoninę buvo geros sveikatos – turiu oficialius birželio mėnesio tyrimus. Prieš atvykdama į Biržų ligoninę ji buvo pasidariusi kraujo ir šlapimo tyrimus, kurių rezultatai buvo geri. Mama planavo ligoninėje tik tris dienas pasilašinti magnio ir po to vykti pas mane į Jūrmalą. Ji neturėjo jokio sepsio, infekcijos ar kitų gyvybei pavojingų būklių“, – pasakojo pašnekovė.

Mama Laima į Biržų ligoninės I vidaus ligų skyrių atsigulė gydyti sutinusių kojų.

„Leiskite numirti”…

A.a. Laima nesulaukė savo 88-ojo gimtadienio… Gyvybė užgeso ligoninėje. Artimieji to nesitikėjo.

„Mama niekada nebuvo sirgusi epilepsija. Epilepsijos priepuoliai prasidėjo tik po šlaunikaulio operacijos Biržų ligoninėje. Gydytojai jų netyrė, nebuvo iškviestas neurologas, nors traukuliai buvo aiškiai matomi. Visa tai buvo nurašyta Parkinsono ligai, nors mano mamos Parkinsono liga buvo sąstingio tipo – be drebulių ir be traukulių“, – tvirtino ponia Vaiva.

Jos teigimu, Biržų ligoninės chirurgas buvo sakęs, kad mamos „klubai kaip jaunos“… Tačiau netrukus įvyko trauma. Vėliau prireikė kateterio, o sveikatos būklė ėmė blogėti – prasidėjo infekcija, pakilo temperatūra, išsivystė sepsis, galiausiai – sepsinis šokas. Būtent jis, kaip nurodyta mirties liudijime, tapo tiesiogine mirties priežastimi.

„Mamos sveikata buvo nepelnytai nuvertinta vien dėl amžiaus. Man ne kartą buvo pasakyta, kad mama yra 87 metų ir reikia „leisti numirti“. Ji buvo traktuojama kaip labai sena, nors nebuvo patyrusi infarkto ar insulto, nesirgo piktybinėmis ligomis, neturėjo demencijos. Mama buvo protinga, orientuota, savarankiška, pati man skambindavo ir kalbėdavosi. Į Biržų ligoninę ji atėjo savo kojomis, o iš jos nebegrįžo“, – atviravo V. Budriūnienė.

Pašnekovės pozicija principinga – jos įsitikinimu, mama mirė ne nuo senatvės. Anot Vaivos Budriūnienės, mirtį nulėmė slaugos, gydymo ir priimtų sprendimų klaidos, sukėlusios sepsį ir sepsinį šoką.

„Galiu papildomai pateikti tomografijų išrašus“, – patikino mamos netekusi Vaiva.

„Tegul miega močiutė”…

V. Budriūnienė teigė, kad jos mama palatoje patyrė traumą – pargriuvo, susilaužė šlaunikaulį ir susitrenkė galvą. Į Biržus atvykusi gydytoja traumatologė atliko operaciją.

„Perkėlus mamą į Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių, ji buvo sąmoninga, sakė nesuprantanti, kodėl paslydo ir pargriuvo, minėjo, kad saugojo galvą nuo traumos. Iki operacijos jautė stiprų skausmą. Mama skambino ir bendravo su Vilniuje gyvenančia krikšto dukra, skambindavo ir man į Rygą. Pastebėjome, kad po operacijos prasidėjo nevalingi traukuliai, kurių anksčiau nebuvo. Kitą rytą radome ją be sąmonės – užsimerkusią, nereaguojančią, sunkiai kvėpuojančią“, – įvykių seką pasakojo ponia Vaiva.

Iki šiol jai skamba budinčio gydytojo žodžiai, ištarti artimiesiems atvykus aplankyti senolės: „Miega močiutė, tegul miega…“

„Tik pateikus raštišką prašymą mama buvo paimta gaivinti. Iš Vidaus ligų skyriaus ji buvo perkelta į Biržų ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Po plaučių uždegimo mama buvo sąmoninga, bendravo su gydytojais ir slaugytojomis. Kol skyriuje dirbo nuoširdi gydytoja Austra Mačionienė, mamos sveikata gerėjo. Labai gaila, kad ji išvyko iš Biržų“, – atsiduso Vaiva.

Sveikata prastėjo, komplikacijų daugėjo

Pašnekovė sakė pasijutusi aprėkta vien todėl, kad paklausė slaugytojos vardo. „Vadinkite mane sesele – tiek jums turi užtekti“, – tokį atsakymą, anot jos, išgirdo.

Vėliau mama buvo perkelta į kitą palatą kartu su merdinčia senole.

„Lova ir spintelė buvo pastumtos taip, kaip patogiau slaugytojoms, todėl mama net nepasiekdavo vandens. Į mano prašymą spintelę pastatyti arčiau sureaguota piktai. Tik padedant doram gydytojui Jurgiui Trepkui konfliktą pavyko išspręsti. Tačiau po to mama buvo smarkiai apibarta slaugytojų. Paskambinusi man ji labai verkė ir sakė bijanti net pasilikti“, – kalbėjo netektį išgyvenanti moteris.

Po šio įvykio kitą rytą jai buvo pranešta, kad mama nukrito be sąmonės – įtartas insultas. Atvykusi dukra motiną rado be sąmonės.

„Maldavau laikinai vedėjos pareigas ėjusią gydytoją suteikti pirmąją pagalbą, tačiau mama buvo išvežta į Panevėžio neurologijos skyrių. Ten paaiškėjo, kad tai ne insultas, o intoksikacija, buvo nustatyti epilepsijos židiniai ir sunki šlapimo takų infekcija. Po operacijos patys pastebėjome stiprius traukulius, kurių iki atvykimo į ligoninę nebuvo“, – lyg šiandien prisiminė V. Budriūnienė.

Ji teigė prašiusi iškviesti neurologą, tačiau sulaukė atsakymo, kad tokio specialisto nėra.

„Jeigu epilepsijos židiniai po traumos būtų buvę laiku diagnozuoti, mama slaugos skyriuje galbūt nebūtų parkritusi ištikta epilepsijos priepuolio, kuris buvo patvirtintas tik Panevėžio neurologijos skyriuje. Panevėžyje buvo diagnozuota intoksikacija, epilepsijos židiniai, paskirti antibiotikai šlapimo takų infekcijai gydyti“, – išsamiai pasakojo buvusi biržietė.

Kraujo užkrėtimas ir mirtis

Artimųjų sprendimu mamą nuspręsta parvežti atgal į Biržų ligoninės II vidaus ligų skyrių. Tačiau tuo sunkumai nesibaigė.

„Neurologo pagalbos teko ieškoti Rygos privačioje neurologijos klinikoje – rodžiau išrašus, pasakojau simptomus ir prašiau nuotoliniu būdu išrašyti vaistus. Tačiau vieną vakarą sulaukiau skambučio, kad vaistai bus nutraukti, nes mama springsta, o jei norime, turime juos duoti patys. Tuomet samdžiau moterį, kuri eidavo į ligoninę, trindavo tabletes ir sugirdydavo jas mamai“, – pasakojo V. Budriūnienė.

Nelaimės tuo nesibaigė. Vaivos mama patyrė šlaunikaulio lūžį, jai teko iškęsti operaciją ir įvairias komplikacijas.

„Galiausiai, po šlapimo kateterio įvedimo, prasidėjo kraujo užkrėtimas, pasibaigęs sepsiniu šoku. Tai ir buvo tiesioginė mirties priežastis“, – atsiduso moteris.

Jos įsitikinimu, būtent kateterio įvedimas sukėlė komplikacijas – sepsį ir sepsinį šoką, nuo kurio mama ir mirė.

„Prieš mamos mirtį raštu pateikėme net du prašymus ligoninės direktoriui suteikti skubią pagalbą. Tik po antrojo kreipimosi mama buvo perkelta į reanimaciją, tačiau jau buvo per vėlu. Vieno pokalbio metu Vidaus ligų skyriaus gydytoja pasakė: „Aš taip jos vietoje nenorėčiau gyventi.“ Šie žodžiai mums buvo itin žeidžiantys ir, mano manymu, rodė neetišką požiūrį į senyvo amžiaus pacientą bei jo orumą. Dar skaudžiau buvo išgirsti, kai gydytoja man asmeniškai pasakė rengianti mirties liudijimą ir tiesiogine mirties priežastimi nurodysianti Parkinsono ligą, nors tikroji priežastis buvo kraujo užkrėtimas – sepsinis šokas“, – apie skaudžią patirtį gydymo įstaigoje kalbėjo V. Budriūnienė.

Padėkojo suteikusiems gydymą ir viltį

Savo pasakojimą apie Biržų ligoninėje mirtimi pasibaigusį mamos gyvenimą V. Budriūnienė baigia padėka medikams, kurie suteikė ne tik pagalbą, bet ir viltį.

Ji dėkoja gydytojui anesteziologui reanimatologui Karoliui Varžinskui, gydytojui chirurgui Jurgiui Mečiui Trepkui, gydytojai Austrai Mačionienei, gydytojui chirurgui Leonidui Sologubovui, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Daliai Vileikienei bei II vidaus ligų skyriaus vyresniajai slaugytojai Astai Račienei.

Skundas

V. Budriūnienės pasipiktinimas – ne vien emocingi žodžiai. Dėl velionės mamos Laimos gydymo, priežiūros ir saugumo galimų pažeidimų ji pateikė skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Skundas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo VšĮ Biržų ligoninėje buvo priimtas, o patikrinimas gali trukti iki šių metų rugsėjo 18 dienos.

„Prašau nepriklausomo, objektyvaus tyrimo – ne kaltinimų, o sisteminio įvertinimo ir atsakomybės“, – teigė ji.

Ji kreipėsi ir į Biržų ligoninę, tačiau atsakymas moters netenkino, nes „nebuvo atsakyta į esminius klausimus, vengta įvardyti konkrečius asmenis, o kritimas palatoje pavadintas „nepageidaujamu įvykiu“, nors jo pasekmė – sudėtingas C tipo lūžis su dislokacija”.

Ponia Vaiva atkreipė dėmesį ir į, jos manymu, keistas aplinkybes dokumentuose: atsakyme minima data, kai pacientei pakilo temperatūra, nors pacientė, anot jos, buvo mirusi trimis dienomis anksčiau.

„Visa pateikta medicininė dokumentacija yra nenuosekli, dalinai neįskaitoma, joje – prieštaringos datos ir neaiškūs sprendimai. Todėl faktiškai neįmanoma nustatyti nei realios pacientės būklės eigos, nei atsakingų asmenų priimtų sprendimų“, – komentavo Vaiva.

Nustačius pažeidimus, Biržų ligoninei galėtų grėsti atsakomybė ir žalos atlyginimas. Tačiau kol galimi pažeidimai nėra oficialiai patvirtinti, negalima kaltinti.

Ligoninės atsakymas

V. Budriūnienė dėl mamos gydymo kreipėsi ir į Biržų ligoninės direktorių Petrą Bimbą. Moteris teigia, kad ligoninės atsakyme jos mamos patirtas sunkus lūžis įvardijamas tik kaip „nepageidautinas įvykis“, o dokumentuose esą supainiotos datos, neaprašytos kritimo aplinkybės ir nenurodyti atsakingi asmenys.

Ligoninės vadovas atsakyme nurodė, kad pacientės mirties atvejis buvo aptartas išplėstiniame gydytojų susirinkime, dalyvaujant gydyme dirbusiems medikams ir skyrių vedėjams. Aiškinama, kad pacientė nugriuvo palatoje prie lovos, po atliktų tyrimų jai nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis su dislokacija ir atlikta skubi operacija.

Po operacijos pacientė gydyta reanimacijos, traumatologijos bei vidaus ligų skyriuose. Dėl komplikacijų – plaučių embolijos, pneumonijos, širdies, kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumo – ji kelis kartus buvo perkelta į reanimaciją. Vėliau, ligoninės teigimu, būklė stabilizavosi, pradėta reabilitacija.

Palaikomojo gydymo skyriuje pacientei teiktas gydymas, bet… progresavo Parkinsono ligos simptomai.

Trapi gyvybės gija

Vieną rytą ligonė, buvusi žvali ir pavalgiusi pusryčius, po lašinės infuzijos pasidarė nesąmoninga, šiek tiek trūkčiojo, nereagavo į prisilietimus… Nustatyta koma. Ligonė skubiai buvo išvežta į insulto gydymo centrą Panevėžio ligoninėje. Ten neurologai nustatė progresuojančią Parkinsono ligą bei generalizuotą epilepsiją. Biržų ligoninė pabrėžia, kad medicininiuose dokumentuose duomenų apie intoksikaciją nėra.

Ligonė sukarščiavo Panevėžio ligoninėje. Nustatyta šlapimo takų infekcija. Pacientės namiškiams reikalaujant, ji buvo perkelta į Biržų ligoninės II vidaus ligų skyrių tęsti gydymą.

Sunkios būklės mamą dukra išsivežė į namus slaugyti, tačiau po kelių dienų greitosios medicinos pagalbos automobiliu ligonė atvežta iš namų į Biržų ligoninę. Ligonė karščiavo, buvo labai sunkios būklės, nesąmoninga, silpnai reaguojanti į skausmą, komoje. Paguldyta į ligoninę. Būklei blogėjant, buvo įvestas kateteris, gydymas tęstas intensyviai, tačiau sveikata toliau silpo.

Klaidos ir atsakomybė

V. Budriūnienė atkreipia dėmesį į, jos manymu, svarbų neatitikimą: ligoninės rašte minima, kad spalio 30 dieną pacientė dar karščiavo ir jos būklė blogėjo, nors, pasak dukros ir pačios ligoninės dokumento pabaigos, biologinė mirtis konstatuota spalio 27 dieną 6.27 val. po specializuoto gaivinimo.

Ar buvo padaryta klaidų gydant pacientę, atsakys oficialus tyrimas. V. Budriūnienė sako siekianti ne keršto, o aiškių atsakymų ir atsakomybės.

V. Budriūnienės nuotr.

V. Budriūnienės nuotr.

V. Budriūnienės nuotr.