Naujausios
COVID-19 atakuoja
Po karantino nušvitusiose akyse vėl nerimas. Mat kasdien nustatoma kelios dešimtys naujai užsikrėtusių tautiečių. Gali būti, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Mat plintant COVID-19 pandemijai aiškėja, jog dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių ligos požymių. Arba lengvai suserga ir neįtaria, jog pasigavo tą baisųjį virusą. Lyg niekur nieko bendrauja su aplinkiniais. O virusui tik to ir reikia. Lengviau gali aukas pagriebti. Kad turėtume aiškesnį vaizdą, kaip smarkiai virusas tarp mūsų įsisuko, atliekami tyrimai. Jais išaiškinama, ar žmogus persirgo, ar jo kraujyje susiformavo antikūnai. Kitų šalių tyrimai rodo, kad persirgusiųjų yra daug daugiau nei rodo oficiali statistika. Pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline nustatyta, jog susirgimų buvo beveik dešimt kartų daugiau nei buvo nustatyta. Lietuvoje irgi pagaliau pradėtas panašus tyrimas. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės bei Ukmergės ir Zarasų rajonų gyventojams išsiųsta 13 tūkstančių kvietimų nemokamai pasitikrinti, ar nebuvo užsikrėtę ir persirgę COVID-19 virusu. Tyrimo duomenys bus paskelbti rugsėjo 11 dieną. Jeigu kam knieti, galima nelaukti valdžios malonės ir pasitikrinti, ar sirgai COVID-19 už pinigus privačiose laboratorijose. Jos tiria tik sveikus žmones. Bus tokių, kurie pinigų tyrimui nepagailės. Bus tokių, kurių ir už dyką pasitikrinti varu nenuvarysi. Tokie esame. Vieni viruso bijo. O kiti ir toliau mano, jog tas COVID-19 tik kažkieno pramanas.
Elektra
Latvija pranešė, jog nepirks elektros, kurią gamins Astravo atominė jėgainė Baltarusijoje. Dėl suklastotų prezidento rinkimų pasitikėjimo neteko ne tik Lukašenkos režimas, bet ir atominė elektrinė? Blėsta Batkos atominė lemputė?
Švietimas
Šiandien – rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena. Sakoma, jog mokslas – šviesa. Ne visada. Šiųmetėje mokslo metų pradžioje nemažai prieblandos. Mat nėra labai aišku, kaip mokysimės, kai COVID-19 virusas įžūliai visur slampinėja. Skubiai kurpiami įvairūs, net vienas kitam prieštaraujantys patarimai. Gal todėl, kad nemažai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos protų gražią vasarėlę atostogavo. Ir po atostogų dar ne visai atsigavo? Kai galvose vėjai, kas į galvą šauna ir patarinėja?
Muzika
Iš Baltarusijos į Lietuvą prieglobsčio, bijodami tolimesnio persekiojimo, atvyko du Baltarusijos garso režisieriai – Vladyslavas ir Kirilas. Jiedu Baltarusijoje buvo nubausti už tai, kad prezidento rinkimų išvakarėse sugadino vyriausybinį renginį Minske, kai per garso kolonėles įjungė Viktoro Cojaus dainą „Noriu permainų“. Ši, legendinio dainininko Viktoro Cojaus, žuvusio autoavarijoje prieš trisdešimt metų, daina „Choču peremen“ („Noriu permainų“) jau dešimtį metų yra tapusi Baltarusijos pasipriešinimo Aliaksandro Lukašenkos režimui simboliu ir savotišku himnu. Ji skamba ir dabartiniuose šalies gyventojų protestuose prieš valdžios terorą. Ši daina – „Noriu permainų“ – ne kartą šiomis dienomis skambėjo ir mūsų radijo stočių eteryje. Jeigu dabar nebūtų revoliucinių įvykių kaimyninėje šalyje ar šautų kam į galvą šią dainą „Noriu permainų“ transliuoti per LRT radiją? Jeigu taip iš niekur nieko atsitiktų, ką mūsų valdžia pagalvotų? Imtų ir pažertų mums visokių gerų permainų? Gal. Juk dainos daug ką gali.
