Naujausios
Virusas darosi geresnis?
Nepalieka ramybėje mūsų pasaulio koronavirusas. Keičiasi. Dabar turime omikroną, kuris greitesnis už kitus. Nespėjame taip greitai, kaip virusas plinta, net galvoti. Blaškomės ir jau ne šimtais, o tūkstančiais užsikrėtusiuosius skaičiuojame. Ir džiaugiamės, kad dabartinė viruso atmaina ne tokia pikta, kaip ankstesnė. Kai valdžia blaškosi, tai krinta pasitikėjimas ja. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse prieš suvaržymus kyla protestai. O kaip būsi ramus, jeigu vieną dieną apie antikūnus kalba vienaip, kitą dieną – kitaip. Nėra aišku, kodėl vienoje vietoje reikia, o kitoje vietoje galimybių paso nereikia... Gerai, kad yra kitų reikalų. Kitaip, likus akis į akį tik su pandemija, pradėtum kvailioti.
Taivano reikalai
Kai kas tvirtina, kad drąsi kvailystė buvo Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje. Tačiau yra ir kitaip manančių. Tarp jų ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji LRT radijui pareiškė: „Ši krizelė, į kurią mes papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė mus išimti iš muitinės sistemų, mums turi būti galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe, bent jau regione tai tikrai, bet tikiuosi – ir Europos Sąjungoje“. Nieko sau! Dėl tos krizelės dabar juk skauda galvos ne tik Lietuvos verslininkams. Suka galvas JAV ir Europos Sąjungos lyderiai, kaip Lietuvai padėti jos nelygioje kovoje su Kinija. Padėtis tokia, jog nėra kaip atsitraukti. Todėl bandoma džiaugtis Taivano draugyste? Atskrido džiugi žinia, kad Kinijai siųstus ir įstrigusius muitinėje 20 tūkstančių lietuviško romo butelių nupirko Taivano valstybinė alkoholinių gėrimų įmonė. Gal dar ką nupirks. Jeigu taip atsitiks, mūsų politikai tikrai pasakys. Pranešama, kad Taivanas Lietuvoje sukurs 200 milijonų dolerių investicijų fondą. Lietuvai – vienintelei pasaulyje – atskleis lustų gamybos paslaptis. Maža to: Taivanas siūlo milijardo dolerių paskolų fondą bendriems projektams su Lietuva. Įdomu, kaip gražiai pasikeitė valdančiųjų politikų sakymai. Ką tik kalbėjo, kad su Taivanu draugystę pradėjo dėl meilės demokratijai, o dabar kalba tik apie pinigus. Kažkas iš tos krizelės tikrai praturtės, o kažkas bankrutuos arba ir Lietuvos pabėgs?
Nebeveš trąšų?
Praėjusį trečiadienį Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jos sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ neatitinka mūsų nacionalinio saugumo interesų. Jeigu taip, tai sutartis bus nutraukta nuo šių metų vasario, nors sutartis turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal šią sutartį per Lietuvą ir Klaipėdos uostą kasmet buvo gabenama apie 11 milijonų tonų baltarusiškų trąšų. Dabar jau nebeveš? „Lietuvos geležinkeliai“’ nebeveš, tačiau baltarusiškas trąšas per Lietuvą galės gabenti kitos bendrovės. Jeigu jos nekels grėsmių nacionaliniam saugumui. Įdomu, jeigu ir toliau vežtų „Lietuvos geležinkeliai“, būtų grėsmių. Jeigu šį verslą perims kiti, tai tos grėsmės gali išnykti? Gal. Panašu, kad nieko baisaus neatsitiks. Tik pelno milijonai iš trąšų vežimo peršoks iš vienos kišenės į kitą?
Sankcijų metas
Dabar pasaulyje ginkluojamės neva tam, kad atgrasytume kitus mus užputi. Tie kiti irgi ginkluojasi, kad mes dar labiau bijotume. Kad ginkluotumės, išlaidautume ir nesugalvotume kalavijų perkalti į arklus? Kol ginklai tyli, daugelį nesutarimų bandoma spręsti sankcijomis. Jeigu mus kritikuosite, nebepirkime nei jūsų sviesto, nei varškės! Tada mes jums grūdų neparduosime! Mes elektros nepirksime! O mes dujų kainas pakelsime!.. Ir taip toliau, ir panašiai. Šiame globaliame pasaulyje sankcijomis galima nubausti, įvaryti į kampą. Geriau sankcijomis nei tankais. Štai Rusijai telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienų, JAV Rusijai pagrasino žiauriomis, dar neregėtomis sankcijomis. Rusija nuo Ukrainos nenori trauktis. Todėl pasaulio dičkiai – JAV ir Rusija – bando kalbėtis. Sėdo prie derybų stalo. Nelabai aišku, dėl ko tariasi, kokias naudas dėlioja. Gal ką gero ir naudingo sudėlios? Taps pasaulyje šviesiau?
Šviesos galia
Praėjusį ketvirtadienį, sausio 13-ąją, minėjome Laisvės gynėjų dieną. Tos dienos rytą languose uždegėme atminties, vienybės ir pergalės žvakutes. Sugrįžo tos dienos prisiminimai. Ir žiemos šalčiai iš Lietuvos stebuklingai pasitraukė. Ar ilgam?
