Skyriaus pradininkai
„Kaip Biržai – antrasis miestas po Romos, kaip yra sakęs režisierius Borisas Dauguvietis, taip ir Biržų ligoninės hemodializės skyrius – antrasis po Respublikinės Panevėžio ligoninės hemodializės skyriaus“, – palygino gydytojas A. Gailiūnas.
Anot jo, minint skyriaus 30-mečio jubiliejų, būtina prisiminti ir jo įkūrėjus – gydytoją chirurgą, tuometinės Biržų centrinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Antaną Mykolą Dauguvietį bei tuometinį naftotiekio direktorių Ivaną Dološickį, kurie inicijavo pirmojo hemodializės aparato įsigijimą ir prie to prisidėjo.
„Aparatas buvo aukštos klasės ir kokybės – antras toks Lietuvoje. Mes su Virga ir dar viena medicinos sesele Irena buvome pirmieji šio skyriaus darbuotojai. Pirmasis aparatas jau atitarnavo savo laiką, o mes su Virga dar tebedirbame“, – pasakojo A. Gailiūnas.
Pakaitinė inkstų terapija
Hemodializės procedūra – tai pakaitinė inkstų terapija. Šios procedūros reikalingos pacientams su įvairiais susirgimais, kai inkstai nebeatlieka savo funkcijų.
Hemodializės skyriuje atliekamos ambulatorinės hemodializės procedūros, sergantiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Ambulatoriniams ir stacionariniams pacientams dializė atliekama pirmadieniais – šeštadieniais.
Atitinka rajono poreikį
Šiuo metu Biržų ligoninės hemodializės skyriuje veikia keturi hemodializės aparatai, vienu metu galintys aptarnauti keturis pacientus. Pasak gydytojo nefrologo, turimos aparatūros ir pacientų lovų skaičius visiškai atitinka rajono poreikius.
„1996 metais buvo laikotarpių, kai pacientų, kuriems reikėjo hemodializės, skaičius buvo smarkiai išaugęs, todėl dirbome dviem pamainomis. Su šiuolaikiniais aparatais dirbti gera ir paprasta – viskas automatizuota. O buvo laikai, kai visus skysčius plakdavome rankomis“, – prisimena V. Kvedaravičienė.
Hemodializės procedūra trunka ne vieną valandą, todėl, kad gulėjimas lovoje neprailgtų, palatoje įrengtas televizorius.
Kompensuoja valstybė
Skaičiuojama, kad nuo skyriaus veiklos pradžios čia atlikta daugiau kaip 30 tūkstančių hemodializės procedūrų, kurios prailgino gyvenimą daugybei pacientų.
Pasak gydytojo nefrologo A. Gailiūno, hemodializės procedūros šimtu procentų kompensuojamos valstybės per Valstybines ligonių kasas, jei pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą.
„Lietuvoje tokias paslaugas teikia ir privatūs teikėjai. Jei pacientui tektų už procedūrą mokėti iš savo kišenės, vienas seansas kainuotų apie 200–250 eurų“, – teigė gydytojas.
Jis pabrėžė, kad visi žmogaus organai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau inkstai – antri po širdies. Jie valo kraują, reguliuoja skysčių balansą ir kraujospūdį, padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikia 19 hemodializės skyrių.
Tarpinė stotelė į donorystę
Pasak A. Gailiūno, hemodializė dažnai yra tarpinė stotelė, kol laukiama inksto donorystės. Tačiau nemažai pacientų šią procedūrą taiko visą gyvenimą.
„Statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu apie pusantro tūkstančio pacientų yra hemodializuojami, 735 gyvena su persodintais inkstais, o 136 laukia donorų. Eilės tokios, kad pacientai donoro laukia apie porą metų, nebent artimasis – mama, brolis ar sesuo – pasiryžta paaukoti“, – sakė gydytojas.
Jo atmintyje ypač įsirėžė biržietė pacientė, su donoro inkstu išgyvenusi daugiau nei 20 metų. Vienas biržietis šiuo metu laukia inksto persodinimo – gyvybiškai svarbų organą jam padovanos artimas žmogus.
Lyg viena didelė šeima
„Su visais pacientais susigyvename taip, lyg jie būtų mūsų šeimos nariai. Mes – tarsi viena didelė šeima. Jeigu jiems gerai, ir man gera. Jeigu negerai – pergyvenu dėl jų“, – tvirtino bendrosios praktikos slaugytoja V. Kvedaravičienė.
Pasak A. Gailiūno, daugeliui pacientų psichologiškai sunku susitaikyti su nuolatinėmis hemodializės procedūromis.
„Bet žmonės apsipranta ir gyvena. Jauni dializuojasi, bet taip pat dirba, gyvena pilnavertį gyvenimą. Šiandien sudarytos sąlygos netgi išvykti atostogauti į užsienį, jei tai iš anksto suplanuota ir suderinta su užsienyje veikiančiais dializių centrais“, – pasakojo gydytojas.
Inkstų ligos – nebylios
Gydytojas nefrologas A. Gailiūnas pabrėžia, kad inkstų ligos dažnai būna nebylios.
„Darbo praktikoje yra buvę, kad žmogus atvežtas tiesiai iš laukų – lipo iš traktoriaus ir susmuko. Pasirodo, inkstai visiškai buvo „atsisakę“, bet žmogus to nejautė“, – prisimena Hemodializės skyriaus vedėjas.
Jis ragina net ir gerai besijaučiančius pacientus periodiškai atlikti kraujo bei šlapimo tyrimus, pasimatuoti kraujospūdį. Ypač tai svarbu žmonėms, turintiems rizikos veiksnių ar šeimyninę inkstų ligų istoriją.
„Norėčiau palinkėti, kad rūpindamiesi savo inkstais šiandien, saugome savo sveikatą rytoj“, – linkėjo A. Gailiūnas.
Turėtų išlikti
Kalbėdamas apie galimas Sveikatos apsaugos ministerijos optimizacijos užmačias, gydytojas išreiškė viltį, kad Biržų ligoninės Hemodializės skyrius bus išsaugotas.
„Nemanau, ir tikiuosi, kad neketina jo uždaryti. Esu už tai, kad gyventojai tokias gyvybiškai svarbias paslaugas kaip hemodializė gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Mano amžius jau pensinis. Yra, kas mane pakeistų – kita gydytoja, tik kol kas ji dar ruošiama pavadavimui. Kai būsiu užtikrintas, kad mane jau pilnai gali pavaduoti, išeisiu į užtarnautą poilsį“, – tvirtino A. Gailiūnas.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.