Ukrainietė Natalija Bagas: „Žinau, kad grįšiu namo“

I. Drevinskaitės nuotr.
Biržuose laikinai gyvenanti ir dirbanti ukrainietė Natalija Bagas yra pedagogė ir jaučiasi dėkinga visiems biržiečiams, kurie stengiasi jai ir jos dukrai Marijai suteikti kuo šviesesnių gyvenimo spalvų.
Su laikiną pastogę sau ir dukrai Marijai Biržuose radusia ukrainiete Natalija Bagas susitinkame kovo 24 dienos, žyminčios mėnesio trukmės karą Ukrainoje, išvakarėse. Prie kavos puoduko daugiausia kalbėjome apie karą. Natalija – stipri moteris. Kokių vidinių resursų ir asmeninių savybių reikia žmogui, drįsusiam per mėnesį kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, iš naujo pradėjusiam gyventi svetimoje šalyje. Karo pabėgėlė N. Bagas žino, kad grįš namo ir šis žinojimas yra jos didžiausia stiprybė.

Mokytoja Natalija palaiko ryšį su tėvyne

N. Bagas – mokytoja, kilusi iš ilgamečių pedagogų šeimos. Jos močiutė mokykloje dėstė prancūzų kalbą, abu Natalijos tėvai – matematikos mokytojai. Pedagogiką pasirinko ir dvi Natalijos seserys. Visa N. Bagas šeima – iš Charkovo. Tai antras pagal dydį Ukrainos miestas, kuris karo metu yra smarkiai atakuojamas. Jame gyvena pusantro milijono žmonių. Iki karo Natalija dirbo vienoje šio milijoninio miesto mokykloje (vadinamojoje gimnazijoje) pradinių klasių mokytoja. Gimnazija „Perlina“, kurią sudaro vaikų darželis ir mokykla iki 9 klasės, pokalbio metu, kaip sakė Natalija, dar nebuvo sugriauta nuo bombardavimų. O štai tame pačiame Charkovo mikrorajone esanti kita mokykla – jau tik griuvėsiai...

„Palaikau ryšį su kolegomis. Dauguma jų liko Charkove, nors yra ir išvykusių iš Ukrainos. Mokytoja dirbu beveik 30 metų. Yra tekę mokyti ne tik pradinukus, bet ir matematiką dėstyti. Taip, karas mano šaly per akimirką pakeitė viską. Pasikeitė visų mūsų gyvenimai ir nepriklausomai nuo to, likai Ukrainoje, ar išvykai iš jos. Jau kelis metus esu internetu pažįstama su Germaniškyje gyvenančiu Normundu, kuris man ir mano dukrai Marijai pačiomis pirmomis karo dienomis pasiūlė atvykti į Lietuvą. Ukrainoje liko abu mano solidaus amžiaus tėvai. Su jais – mano jauniausioji sesuo su šeima. Kitos dvi mano seserys karo pradžioje išvyko į Čekiją. Brolis kariauja. Mano sūnus Vladislavas irgi Ukrainoje. Vasario 23 dieną jis, kartu su savo mylimąja, padavė pareiškimus tuoktis, o kitą rytą prasidėjo karas. Tris karo dienas sūnus su sužadėtine slėpėsi metro, šiuo metu jie yra išvykę į Volgogradą, šiek tiek saugesnę nei Charkovas vietovę. Vestuvės numatytos rugpjūčio mėnesį – labai tikiuosi tuo laiku jau būti namuose...“, – pasakoja Biržuose gyvenanti ukrainietė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/