Skruzdėlės miega, o grybai dygsta

Gam­tos my­lė­to­jos Ma­ry­tės pa­ste­bė­ji­mais, ši­to­kių di­de­lių skruz­dė­ly­nų miš­kuo­se re­ta. Ber­žy­nė­je ji už­ti­ko ant­rą to­kį.

– Vai­kys­tė­je ma­no ma­ty­tas skruz­dė­ly­nas bu­vo su­neš­tas po di­džią­ja dre­bu­le. Jis bu­vo ap­tver­tas, kad šer­nai jo ne­su­nio­ko­tų. Bet anais lai­kais Ber­žy­nės miš­kas bu­vo la­bai gra­žus, bu­jo­jan­tis. Ir šva­rus. Kur ne kur tik mė­tė­si tuš­čios kon­ser­vų dė­žu­tės... O šian­dien vaikš­čio­da­ma po miš­ką iš­si­gan­dau. Ko tik nė­ra – plas­ti­ki­niai bu­te­liai, po­lie­ti­le­ni­nė plė­ve­lė. Kaž­kas at­ve­žęs ir miš­ke iš­ver­tęs net ši­fe­rio lakš­tus, – pa­sa­ko­jo M. Un­dzė­nie­nė.

Ma­ry­tė dar pri­dū­rė: vi­suo­met ei­da­ma uo­gau­ti ar gry­bau­ti pa­sii­ma ir ant­rą krep­šį. Šiukš­lėms. Bet vi­so to, ką ji šian­dien ra­do miš­ke, jau ran­ko­mis neiš­ne­ši, rei­kia ve­ži­mais vež­ti...

Skruz­dė­lės dar mie­ga, o gry­bai ap­lin­kui su­ju­do dyg­ti. Ky­šo rau­do­ni ge­gu­čių ba­te­liai. Il­giau pa­klai­džio­jus gal ir ba­ra­vy­ką ras­tum.