Naujausios
Dviejų dalių, penkių valandų trukmės filmas – ateities kartoms
Anot Biržų kultūros centro Skrebiškių skyriaus meno vadovės, idėjos sumanytojos M. Undzėnienės, filmas kurtas, siekiant įamžinti kuo daugiau to meto gyvenimo kasdienybės, darbo technikos, žmonių istorijų, veidų, kuo daugiau skirtingų asmenybių, profesijų – kad po dešimties, penkiasdešimties ar net dar daugiau metų būtų ką prisiminti ir ateities kartoms parodyti.
Dviejų dalių, penkių valandų trukmės filme rodoma Skrebiškių ir aplinkui esančių kaimų gyventojų kasdienybė, jų pasakojimai. Anot M. Undzėnienės, nufilmuoti žmonės patys sau yra artistai, bet jų gyvenimai – nesurežisuoti.
Savanoriška veikla sulaukė ir savivaldybės paramos
Pasak kūrėjų, filmas yra absoliučiai mėgėjiškas. „Mano sūnus Laimis yra fotografas. Aš tariausi su žmonėmis, juos kalbinau, filme dažnai girdisi mano balsas, o jis buvo atsakingas už techninę dalį, filmavo ir montavo, visą filmą kūrė filmuodamas fotoaparatu ir bepilote skraidykle-dronu. Galima sakyti, kad jis, kurdamas filmą, mokėsi filmavimo subtilybių“, – atskleidžia M. Undzėnienė.
Kol filmas išvydo dienos šviesą, M. ir L. Undzėnai prie jo plušėjo net ketverius metus. Per šį laikotarpį jie pakalbino bemaž aštuoniasdešimt žmonių.
„Tai buvo mūsų savanoriška veikla visuomeniniais pagrindais, dirbome laisvu laiku, po darbų. Kadangi sūnus gyvena Vilniuje ir grįždavo tik savaitgaliais, tada ir filmavome. Kartais planus tekdavo atidėti į šalį, nes sutrukdydavo prastas oras, arba žmonės tądien filmuotis negalėdavo“,- sakė pašnekovė.
Filmą M. ir L. Undzėnai kūrė naudodami asmenines lėšas ir 300 eurų prisidėjo savivaldybė.
Suprato, koks sunkus tas filmavimo procesas
„Sakyčiau, tai buvo mums linksmas laiko praleidimas, įdomus iššūkis. Į kaimą man visada gera sugrįžti, patinka čia būti. Labai smagu, kad važiavome pas žmones, kuriuos mes pažįstame, žinojome, kad būsime laukiami. Mama teisi sakydama, kad filmuodamas mokiausi, sėmiausi žinių ir savarankiškai tobulėjau. Kai pasižiūriu į savo pirmus filmavimus, tai matosi, kad ten tikrai buvo pirmas blynas, bet jau į pabaigą matosi progresas. Nuo nulio mokiausi ir filmuotą medžiagą montuoti. Visa tai man leido suprasti, koks sunkus tas filmo kūrimo procesas ir kad fotografuoti kur kas lengviau. Supratau, kad noriu pasilikti ten, kur ir esu – kurti fotomanipuliacijas“, – kalbėjo netradicinę fotografijos kryptį pasirinkęs L. Undzėnas. Jis patikino, kad filmavimo metu nuostolių nepatyrė, nors vieną kartą bepiliotė skraidyklė medyje tarp šakų įstrigo, todėl teko lipti ją iš ten iškrapštyti.
Gyvenimas trapus
Nors buvo sumanymas visus filme „Skrebiškiai ir aplink“ nufilmuotus žmones sukviesti į premjerą ir susidarytų nemažas jų būrys, M. Undzėnienė apgailestavo, kad tai padaryti neįmanoma, nes dalis jų mirė filmo taip ir nesulaukę.
„Tai ne tik garbaus amžiaus žmonės – netekome ir jaunų. Tokie dalykai parodo, kad gyvenimas labai trapus, o laikas lekia nepastebimai“,- tvirtino M. Undzėnienė.
Filme skambės ir daina apie Skrebiškius. Žodžius dainai sukūrė M. Undzėnienė, o muziką – jos amžinatilsį pusseserė Vaiva Mališauskienė.
Filme galima pamatyti ir Skrebiškių kraštą garsinančius žmones, pavyzdžiui, savo tėviškėje, Glūdiškių kaime gyvenantį gamtos mokslų daktarą, tarmių tyrinėtoją Joną Albertą Naktinį, akmens meistrą Valdą Mickevičių ir kitus.
Atvykusieji į premjerą, turėjo galimybę filmą įsirašyti į laikmeną, kad galėtų jį namuose peržiūrėti. Be to, filmo kūrėjai pabrėžė, kad ateityje bus statoma ir trečioji filmo dalis – joje bus daugiau kultūrinių renginių.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
