Naujausios
Taryba patenkinta R. Martinonio darbu?
2019 metais UAB „Biržų vandenys“ patyrė daugiau nei 74000 eurų nuostolių. Bendrovės pajamos praėjusiais metais, lyginant su 2018 metais, sumažėjo 36.7 tūkstančių eurų. Savo ataskaitoje R. Martinonis rašo, kad nuostoliai susidarė dėl sumažėjusių pajamų, padidėjusių remonto ir kitų sąnaudų. Kyla klausimas, o kas turi rūpintis pajamų auginimu, naujų vartotojų paieška, sąnaudų mažinimu ir infrastruktūros atnaujinimu? Aišku, kad tokias užduotis privalo atlikti įmonės direktorius.
„Vandens netektys dėl pasenusių ir susidėvėjusių vidaus ir išorės vandentiekio tinklų, bei dėl to, kad ne visi gyventojai sąžiningai bei laiku deklaruoja vandens suvartojimą, mažėja labai nežymiai. Didelės netektys patiriamos per lauko vandentiekio tinklų vamzdžių sandūrų vietose esančius nesandarumus. Bendrovė, ypatingai kaime, neturi tinklų brėžinių. Vandentiekio orientacines vietas žino tik ilgą laiką įmonėje dirbantys darbuotojai, tačiau jų žinios ne visada tikslios. Tinklai buvo vedžiojami per privačius gyventojų sklypus netinkamos kokybės vamzdžiais, ypač nepatenkinamos vamzdžių jungtys“, – savo ataskaitoje rašo R. Martinonis. Vėl gi kyla klausimas, o ką padarė „Biržų vandenys“ per 24 savo veiklos metus? Kur yra vamzdžiai nežino, brėžinių neturi, vartotojų, kurie nelegaliai prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų sistemos, audito nedarė, infrastruktūros neatnaujino.... Skaitant įmonės ataskaitą susidaro įspūdis, kad ji veikia „raitelis be galvos“ principu – be strategijos, be plano ir be jokios taktikos. Ką darytų tokiu atveju privačios įmonės akcininkas? Nedelsiant keistų vadovą, reikalautų atlikti vartotojų auditą, šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis nustatyti vamzdynų vietas ir padaryti jų tikslius brėžinius. Ar nejuokinga, kad šiais laikais sugebama rasti naftą dešimties kilometrų gilyje, tačiau Biržuose nesugebama nustatyti, kur patiestas kelių metrų gylyje esantis vamzdis? Liūdniausia, kad remiamasi ilgai dirbančių specialistų žiniomis. O kas bus, kai tie žmonės išeis į pensiją? Ką šioje situacijoje daro 93.1 procento UAB „Biržų vandenys“ akcijų savininkė – Biržų rajono savivaldybė? Biržų rajono taryba lengva ranka patvirtina UAB „Biržų vandenys“ ataskaitą – 12 balsų „už“, 8 – „susilaikė“. Ir nė vienas tarybos narys neparodė politinės valios ir nepripažino, kad UAB „Biržų vandenys“ su Rimantu Martinonio priešakyje dirba blogai. Nė vieno balso „prieš“. Aišku, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai palaiko savo bendrapartietį R. Martinonį. Tačiau ar partiniai interesai gali būti aukščiau už visuomeninius?
Beje, „ORLEN Lietuva“, valdanti 6.9 procento „Biržų vandenų“ akcijų, nutarė atsikratyti nuostolingos savivaldybės įmonės ir pradėjo akcijų pardavimo procesą.
Atnaujinta tik 4.5 kilometro vamzdynų
Savo ataskaitoje UAB „Biržų vandenys“ informuoja, kad 2019 metais eksploatavo 78 kilometrus vandentiekio ir 101 kilometrą nuotekų vamzdynų Biržų rajone. „Didžioji vandentiekio tinklų dalis buvo paklota tuo metu, kai vandens poreikis buvo daugiau kaip du kartus didesnis negu šiuo metu. Esami vamzdynų diametrai yra per dideli ir įtakoja vandens netektis tinkluose. Didžiąją dalį tinklų sudaro 100, 200 mm ir didesnio skersmens vamzdynai, kurių skersmuo yra per didelis tokiam vandens ir nuotekų kiekiui, todėl buvo tikslinga atlikti jų renovaciją“, – 2020 metais Biržų rajono savivaldybės tarybai pateiktoje ataskaitoje rašo UAB „Biržų vandenų“ direktorius Rimantas Martinonis. Tiesiog geniali išvada – reikalingi renovacija. Ir ji padaryta po 24 įmonės veiklos metų. Tiek laiko prireikė suprasti, ką reikia daryti. Toje pačioje ataskaitoje informuojama, kad „tinklai atstatomi praveriant mažesnio diametro vamzdžius, tokiu būdu atnaujinta 4.5 kilometro vandentiekio tinklų“. Apie atliktą nuotekų vamzdynų renovaciją nieko nerašoma. Nesunku paskaičiuoti, kad su tokiais tempais prireiks net 39 metų, kad pakeisti senus vamzdžius naujais. Tiesa, su sąlyga, kad bus finansavimas. O lėšų skyrimas iš Europos Sąjungos fondų vandentvarkai faktiškai jau yra pasibaigęs. Teks imti paskolas ir finansuoti darbus iš Biržų rajono savivaldybės biudžeto. Kas atsakys už tokį „puikų“ darbą? Šioje vietoje reikia pastebėti, kad kaltas ne tik R. Martinonis, bet ir jo pirmtakai UAB „Biržų vandenys“ direktoriaus kėdėje.
„Teisybės dėl reikia paminėti, kad ataskaitoje minimos 2018 metais UAB „Biržų vandenys“ pasirašytos 176 naujos paslaugų teikimo sutartys su gyventojais ir net 2 su įmonėmis. Apie 2019 metų pasiekimus šioje srityje nėra informuojama. Tarp pasiekimų praėjusiais metais – du perimti vandentvarkos objektai (Meilūnų kaime ir Germaniškyje).
Kaip vieną priežasčių, kodėl „Biržų vandenys“ negauna pakankamai pajamų, R. Martinonis mini, kad vandens ir nuotekų paslaugų mažai perka juridiniai asmenys, konkrečiai pramonės įmonės (vandens tiekimo srityje jų dalis sudaro tik 3.7%, nuotekų – 13.7 procento). Kas buvo daroma, kad pritraukti daugiau didelių vartotojų, „Biržų vandenų“ direktorius nerašo. „Reikia daugiau pajamų. Kompleksiškai automatizuoti įrangą“, -, Biržų rajono savivaldybės tarybos narių paklaustas, ko reikia, kad įmonė dirbtų pelningai, atsidusęs padarė išvadą R. Martinonis. Politikui Arūnui Anskinui pastebėjus, kad didelių pramonės įmonių Biržų rajone vargu, ar atsiras, „Biržų vandenų“ direktorius atsakė, kad kitas kelias – sąnaudų mažinimas.
2020-2023 metais „Biržų vandenys“ planuoja įgyvendinti vos kelis projektus – tiesti naujus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, statyti nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginius Vabalninke, vandentiekio ir nuotekų tinklus Biržų miesto D. Poškos, Šimkaus, P. Jakubėno, Parko ir Maironio gatvėse. Be to, savivaldybės įmonė ketina pagaliau inventorizuoti bei įteisinti Biržų rajono vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Labiausiai per tarybos posėdį nustebino Biržų rajono savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė, pareiškusi, kad „savivaldybės įmonės niekada nebus tos, kurios neš daug pelno“. Su ja kategoriškai nesutiko Biržų rajono tarybos narys Ritas Vaiginas, kurio duomenimis dauguma kitų rajonų vandentvarkos įmonių dirba pelningai.
Kas atsakys už klaidą, atnešusią pusę milijono eurų nuostolio?
Kokia dabar „Biržų vandenų“ padėtis ir kodėl ji tokia susidarė? Pristatinėdamas ataskaitą, įmonės direktorius Rimantas Martinonis, nutylėjo, kad į vieną vietą sudėjus baudą už netinkamai vykdytą projektą bei paimtas paskolas naujiems projektams susidaro suma (apie milijoną eurų), kurią padengti galima tik dviems būdais: dotuoti iš biudžeto arba ženkliai didinti paslaugų kainas. Kaip iš susidariusios padėties išsikapstyti R. Martinonis nepaaiškino, bet, kaip minėta, jo ataskaitai pritarta.
Kodėl vienoje iš strateginių Biržų įmonių susidarė tokia situacija, vis labiau panašėjanti į šilumos ūkio padėtį? Visa košė užvirė 2014 m. kovo mėn., kada Valstybės kontrolės departamentas paskelbė ataskaitą ir išvadas dėl „Biržų – Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinerinių statinių plėtros“ projekto. Kontrolieriai konstatavo: „Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį, nesivadovavo pirkimo dokumentuose nustatytomis pirkimo sąlygomis, nesilaikė VPĮ [11] 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir galimai pažeidė lygiateisiškumo principą. Finansinė pataisa dėl sutartyje Nr. V/2006/J35 nustatyto viešojo pirkimo pažeidimo yra 508 548,77 EUR. Audituojamų subjektų komentaras. Su pastebėjimu sutinkame. 2014 m. vasario 17 d. baigtas LR Aplinkos ministerijos pažeidimo tyrimas. Nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma 508 548,77 EUR.“ Šioje vietoje, turbūt reikalingas paprastas paaiškinimas. Kaip žinome, darbus atliko „Panevėžio statybos trestas“, siejamas su socialdemokratais (konkrečiai su Algirdo Brazausko broliu Gerardu Brazausku). Viešieji pirkimai prasidėjo 2006 m. liepos mėn. Darbus pageidavo atlikti net devynios organizacijos, bet sužinojusios apie darbų apimtis ir pasiūlytą mažą kainą, dokumentus atsiėmė. Viešųjų pirkimų komisijoje dirbo tuometinis UAB „Biržų vandenys“ vadovas, socialdemokratas Bronislovas Klastauskas bei šiai partijai prijaučianti Zita Marcinkevičiūtė. Tad nėra keista, jog buvo pakviestas vienintelis „Panevėžio statybos trestas“ (kas ir buvo užfiksuota kaip nusižengimas valstybės kontrolierių ataskaitoje) ir vietoj numatytų 4,155 mln. Eur su juo buvo sudaryta 5 085 487,72 Eur vertės darbų sutartis. (o susidariusį skirtumą – 508 548,77 Eur reikia grąžinti į valstybės biudžetą). Su valstybės valdžia problemų nebuvo, nes tuo laiku formavosi 2K (Kirkilas, Kubilius) politinis darinys, su vietine valdžia irgi viskas be vargų – Biržams vadovavo socialdemokratas Regimantas Ramonas. Tad bėdos ir prasidėjo tik 2014 m. pavasarį po valstybės kontrolės audito išvadų. Aplinkos ministerija su jomis sutiko, atliko pavaldžios įmonės – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) patikrinimą, matomai, jos vadovams pagal įvestą tuometinio aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio griežtą tvarką, prispaudė uodegas ir liepė reikalus tvarkyti kaip priklauso. Norint išlįsti iš balos sausiems, APVA darbuotojams reikėjo surasti atpirkimo ožį. Juo, greičiausiai, tapo UAB „Biržų vandenys“ – baudą permetė šiai įmonei. Tiesa, ar tai buvo padaryta visiškai teisiškai? Galima manyti, kad APVA ir UAB „Biržų vandenys“ nebuvo sudarę sutarties, patvirtinančios galutinį paramos gavėją. Tai įgalino reikalus sutvarkyti politiniais keliais, vedančiais į Aplinkos ministeriją, kuriai, valdančiai milijardus, pusės milijono suma („Biržų vandenims“ pražūtinga) tikrai buvo nereikšminga. Deja, tuometinė merė, konservatorė I. Varzienė, galima manyti, nesugebėjo išsukti savivaldybės įmonės iš beveik tragiškos situacijos. Jos vojažai į Vilnių tikriausiai, nedavė jokios naudos, gal net atvirkščiai. Kaip iš spaudos žinome, bandė padėti Seimo narys Aleksandras Zeltinis, tačiau jo įtaka pasirodė labai menka. Galimybės susiderėti bent dėl dalies baudos panaikinimo, turbūt buvo realios iki tol, kol bauda nebuvo permesta iš APVA į valstybinį Turto banką. Liko tik teisminis būdas įrodyti, kad APVA reikalavimai nepagrįsti. Bet... Matyt APVA darbuotojai žinojo, kad „Biržų vandenų“ reikalai nėra visiškai beviltiški ir teismai gali priimti jiems nepalankius sprendimus, todėl, turbūt, atakavo Biržų valdžią ir įmonės vadovus, kad šie pasirašytų įmantriai parengtą sutartį (teisybės dėlei panašias sutartis pasirašė ir kitos savivaldybės, bet jos nebeturėjo jokių finansinių problemų), pagal kurią UAB „Biržų vandenys“ tampa galutiniu paramos gavėju ir tuo pačiu pripažįsta skolą. Keisčiausia, jog sutartis tuometinės merės I. Varzienės kabinete (parašus padeda tuometinis administracijos direktorius Vytautas Džėja ir UAB „Biržų vandenys“ direktorius Rimantas Martinonis) pasirašoma 2015 m. balandžio 9 d., kai jau buvo išrinktas naujas meras ir taryba. Sklido kalbos, kad ant stalo buvo padėta sutartis ir du tušti lapai, o buvusi merė V. Džėjai ir R. Martinoniui įsakė arba pasirašyti sutartį, arba rašyti pareiškimus atsisakant savo pareigų. Ar tai tiesa, gali patvirtinti tik jie patys. APVA vadovai, parengę pagal save ir, aišku, pagal LR ir Europos įstatymus bei reikalavimus sutartį, lyg tai pažadėjo jos niekur nenaudoti, kuo labai patikėjo naivūs biržiečiai – sutartis atsirado ant teisėjų stalo ir buvo priimta kaip vienu iš įrodymų, priimant UAB „Biržų vandenys“ nenaudingą nutartį. Dabar savivaldybės įmonė liko amžina skolininke, o skolą turės mokėti visi biržiečiai.
Būtų galima tuo straipsnį ir baigti, bet kirba mintis, kodėl šis reikalas buvo itin slepiamas nuo visuomenės, nors apie minėtą sutartį bent jau tarybos nariai privalėjo žinoti – taryba yra UAB „Biržų vandenys“ steigėja ir savininkė, tad atsako už jos veiklą. Gal tokių sutarčių ir susitarimų buvusios merės I. Varzienės kabinete buvo ne vienas? Kad ir Likėnų gydomojo purvo telkinio nuomos privačiai įmonei pratęsimas, liūdnai pagarsėjusios „Dočilio“ įmonės neužbaigtų darbų užbaigimo patvirtinimas ir t.t.? O kiek iš viso – nežinome. Socialdemokrato R.Ramono, konservatorės I.Varzienės valdymo laikais į savivaldybę plūstelėjo pirmieji europiniai pinigai. Deja, skirtingai nuo aplinkinių savivaldybių, iš jų nė centas nebuvo investuotas į šilumos ūkį, o nuotekų ir vandens sistemos su didelėmis bėdomis tik aptvarkytos, o ne sutvarkytos. 2015 metais tapęs meru tik ką išrinktas Seimo nariu V.Valkiūnas, susijungė su konservatoriais ir socdemais, todėl „Biržų vandenų“ problemų neišsprendė. Tiesa, kartais pasirodydavo, jog supyksta ant partnerių, tačiau neilgam, juk nesinori gero gyvenimo sau ir kitiems gadinti. Tuometinės tarybos narės Ramunės Čigienės iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė (2017 m.), „Biržų vandenų“ problemoms aiškintis, bet ją gan greit „sugriovė“ konservatoriai ir respublikonai, tad R. Martinonis turėjo galimybę toliau bylinėtis teismuose, nors tas nieko gero nedavė, tik dar labiau skandino ne tik vandenų įmonę, bet ir visą savivaldybės biudžetą. Atėjusi į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su meru Vytu Jarecku priešakyje, iki šiol net nebandė iš esmės keisti „Biržų vandenų“ darbo metodų, tik besąlygiškai pasitiki įmonės direktoriumi ir pritaria jo veiksmams, kurie iš tikrųjų veda į bankrotą.Už visus mūsų savivaldybės vadovų nesugebėjimus ar nenorėjimus tvarkyti svarbius ūkinius ir finansinius dalykus turės sumokėti paprasti biržiečiai.
„Biržų vandenų“ direktorius trauktis neketina?
„Biržiečių žodis“ uždavė klausimus UAB „Biržų vandenys“ direktoriui Rimantui Martinoniui.
“BŽ“: Ar prisiimate asmeninę atsakomybę dėl sutartyje Nr. V/2006/J35 nustatyto viešojo pirkimo pažeidimo ir didžiulės baudos įmonei “Biržų vandenys”? Kodėl tas pažeidimas buvo padarytas?
R. Martinonis: Paaiškinu, kad Biržų-Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinerinių statinių plėtros darbų projekto viešąjį pirkimą 2006 m. vykdė Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau- APVA). Vykdant šį pirkimą, perkančiosios organizacijos funkcijas atliko Aplinkos projektų valdymo agentūra. 2006 m. gruodžio 18–22 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (kaip perkančioji organizacija), UAB „Biržų vandenys“ (kaip užsakovė ir kartu galutinė paramos gavėja) ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (rangovas) pasirašė Rangos sutartį Nr. V/2006/J35. UAB „Biržų vandenys“ vardu sutartį pasirašė tuometinis Bendrovės vadovas. Todėl prisiimti asmeninės atsakomybės dėl nustatyto viešojo pirkimo pažeidimo negaliu, nes tuo metu Bendrovėje nedirbau.
“BŽ”: Ar tiesa, kad sutartį, pagal kurią UAB „Biržų vandenys“ tampa galutiniu paramos gavėju ir tuo pačiu pripažįsta skolą, pasirašėte tuometinės merės Irutės Varzienės kabinete po spaudimo tai padaryti? Kalbama apie 2015 m. balandžio 9 d. pasirašytą sutartį tarp APVA, Biržų rajono savivaldybės ir UAB „Biržų vandenys“, kuria buvo įteisintas „Biržų vandenų“ įsiskolinimo Turto bankui faktas. Aprašykite visą tą istoriją ir įvykių seką Jūsų akimis.
R. Martinonis: Dėl sutarties tarp APVA, Biržų rajono savivaldybės ir UAB „Biržų vandenys“ Sutartis buvo pasirašyta bendru vadovų sutarimu. Sutartyje Nr. 2015/GPG/68 pasirašytoje 2015 m. balandžio 9 d. nėra nurodoma ir nebuvo sutarta dėl jokių sąlygų nei dėl reikalavimo grąžinti lėšas pagal APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. T1-62, nei dėl mūsų bendrovės atsakomybės, nes prieš ją sudarant šalių sutarimu buvo pašalintos visos atitinkamos sąlygos. Po sutarties pasirašymo Bendrovė netapo galutiniu gavėju. Jau Rangos sutartyje Nr. V/2006/J35 ji buvo įvardijama kaip galutinis paramos gavėjas. Pagal Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, ir Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307, visais atvejais dėl pažeidimo lėšos susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (šiuo atveju iš UAB „Biržų vandenys“), nepaisant to, koks subjektas (šiuo atveju Aplinkos projektų valdymo agentūra) padarė pažeidimą.
“BŽ”: Kai vasarą Biržų rajone pratrūko vandentiekio vamzdis, kai kurių namų gyventojai buvo priversti gyventi be vandens daugiau nei kelias dienas. Kodėl nebuvo operatyviai reaguojama į avariją. Kodėl tiek laiko užtruko avarijos vietos paieška? Kokios būklės yra vandentiekio sistema Biržų rajone?
R. Martinonis: Į jūsų minimą avariją buvo reaguota operatyviai, tačiau kadangi avarija įvyko neapgyvendintoje vietovėje avarijos vietos paieška ir likvidavimas užtruko. Dauguma vandentiekio tinklų 30-40 metų senumo.
„BŽ”: Kodėl UAB Biržų vandenys dirba nuostolingai, kai dauguma panašių įmonių kituose rajonuose gauna pelną?
R. Martinonis: UAB„Biržų vandenys“ 2017- 2018 m dirbo pelningai . 2019 m nuostolis susidarė dėl sumažėjusių pajamų gaunamų iš pardavimo kainos, padidėjusių remonto ir kitų sąnaudų. Vyriausybei padidinus MMA, padidėjo sąnaudos darbo užmokesčiui, nuo 2019 m. gegužės 1d.įsigaliojus naujoms paslaugų kainoms dėl sumažėjusios atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir aptarnavimo paslaugos kainos Bendrovė neteko 70679 Eur. pajamų. Dar viena iš nuostolio priežasčių didelių vartotojų stygius. Pramonės įmonių suvartoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kiekis sudaro 3,7 % nuo bendro realizuoto vandens kiekio, nuotekų 13,7 %.
„BŽ”: Biržų rajone daug vandenviečių, kurios priklauso bendruomenėms ir nėra įteisintos. Kokia situacija šiuo klausimu ir ką daro UAB „Biržų vandenys“, kad situacija būtų išspręsta? Ar brangsta vartotojams vanduo po to, kai UAB „Biržų vandens“ perima vandenvietes iš bendruomenių? Pateikite statistiką.
R. Martinonis: Biržų rajone bendruomenėms ar fizinių asmenų grupėms priklauso apie 16 vandenviečių. Kadangi geriamo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą rajone pagal LR įstatymus organizuoja Savivaldybė, todėl Bendrovė kartu su Savivaldybės administracija sprendžia šių objektų perėmimo klausimus, tačiau 90 procentų kaimo bendruomenėms priklausančios vandentvarkos infrastruktūros neturi tinkamų nuosavybės dokumentų, turtas neregistruotas, todėl perėmimo procedūros užsitęsia. Kadangi objektų perėmimas vyksta palaipsniui, paslaugų kainai žymios įtakos neturi.
„BŽ”: Kokia situacija su centralizuotų nuotekų sistemomis rajone? Kiek vartotojų prijungti prie jos mieste ir kiek kaimuose? Kas darome šiuo klausimu? Aplinkos apsaugos inspektoriai aktyviai baudžia gyventojus, kurie neturi nuotekų sistemos, kaip Jūsų nuomone, turėtų būti išspręsta ši problema ir kodėl tiek mažai padaryta per 30 nepriklausomybės metų?
R. Martinonis: Prie centralizuotų tinklų Biržų rajone prijungta apie 6611, o Biržų mieste 4802 vartotojai . Aplinkos inspektoriai tikrina kaip gyventojai tvarko nuotekas ir baudžia ne už tai, kad jie neprisijungę prie nuotekų tinklų, o už tai, kad gyventojai netvarkingai tvarko nuotekas. Centralizųotų tinklų plėtrai dėmesys skiriamas, nuo 2006 m., panaudojant ES lėšas Biržų mieste nutiesta apie 17 km vandentiekio ir 36 km. nuotekų tinklų investuota apie 11 mln. Eurų manau, kad nėra mažai. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra vyksta ir toliau.
„BŽ”: Ar tiesa, kad artimiausiu metu planuojate pasitraukti iš UAB „Biržų vandenys“ direktoriaus pareigų?
R. Martinonis: Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus sprendžia steigėjas.
„BŽ”: Kodėl vandens kokybė Kirdonyse yra prasta ir iki šiol neišspręsta ši problema, nors gyventojai jau ne kartą kreipėsi į „Biržų vandenis“?
R. Martinonis: Kirdonių vandentiekio tinklų būklė yra blogiausia rajone. Kiek leidžia finansinės galimybės, tinklai yra atnaujinami šie darbai bus vykdomi ir ateityje.
I.Varzienė: “Mano vadovavimo metu R. Martinonis dirbo normaliai”
Paklausta, kodėl UAB „Biržų vandenys“ gavo baudą, buvusi merė Irutė Varzienė „Biržiečių žodžiui“ teigė, kad baudos „Biržų vandenims“ istorijoje visi pažeidimai buvo padaryti nuo 2006 metų, o nustatyti jos vadovavimo rajonui metu. „Nereikia politikuoti. Sprendimus dėl 2015 m. balandžio 9 d. pasirašytos sutarties tarp APVA, Biržų rajono savivaldybės ir UAB „Biržų vandenys“ priėmėme kolegialiai. Praėjo daug metų, konkrečių detalių reikia klausti pas R. Martinonį, pastangos, kad baudos nebūtų, buvo įdėtos didelės, daug padėjo tuometinis Seimo narys Aleksandris Zeltinis, vyko daug pasitarimų agentūroje ir savivaldybėje, visi sutiko, kad tai agentūros klaida. Bet rezultatas toks, koks yra“, – sakė dabartinė Biržų rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderė I. Varzienė.
Paklausta, kaip vertina „Biržų vandenų“ direktoriaus R. Martinonio veiklą, buvusi merė teigė susilaikanti nuo komentarų, nes klausimas liečia asmeniškai žmogų ir prieš atsakant reikėtų vėl perskaityti ataskaitą. „Kai buvau savivaldybės vadovė, gilinausi į vandentvarkos klausimus ir galiu pasakyti, kad mūsų tinklai buvo stipriai nudėvėti. Tokius juos R. Martinonis ir gavo. Mano vadovavimo metu, savivaldybės įmonės direktoriaus dirbo normaliai“, – įsitikinusi Biržų rajono konservatorių vedlė.
