CUKRINĖS SUBŪRĖ PILĖNUS
Muziejaus direktorė Edita Lansbergienė, pristatydama parodą, prisiminė, jog buvo laikas, kai cukrus buvo labai brangus. Jį laikė tam skirtuose induose – cukrinėse. Tie indai, saugantys cukrų ir saldumą, švenčių išvakarėse subūrė muziejaus žmones surengti parodą.
– Kiekvienas muziejininkas parodai atnešė savo cukrines. Sulaukėme ir bibliotekos žmonių saldumo saugyklų. Tad cukrinės subūrė visus pilėnus, – vaizdžiai pasakojo direktorė. Ji dėkojo muziejininkėms Editai, Vijolei, Eglei, Gabijai, labiausiai pasistengusioms, kad paroda įvyktų.
CUKRINĖS TURI SAVAS ISTORIJAS
Kiekviena cukrinė turi savo istoriją. Yra cukrinė su rakteliu. Mat seniau cukrus buvo brangus, todėl saugomas užraktu. Buvo vartojamas net kaip vaistas.
– Dabar į cukrų jau žiūrime kitaip, ne kaip į vaistą, todėl slepiame jį nuo savęs ir nuo vaikų, – sakė muziejininkė Edita Mikelionienė, paaiškindama, kodėl paroda pavadinta „Cukraus slėptuvės“.
Tarp išskirtinių cukrinių parodoje yra cukrinė, kurią jaunoji 1914 metais gavo per savo vestuves iš pamergės. Šeima šį indą išsaugojo su jo istoriją.
Bibliotekininkė Aušra parodė į parodą atneštas trijų kartų cukrines: babytės, mamos ir jos pačios.
CUKRAUS KOLEKCIJOS
Parodoje galima pasigrožėti ne tik cukrinėmis, bet iš viso pasaulio parsivežtu cukrumi. Muziejininkė Eglė sakė apsidžiaugusi, kai kolegės Edita su Vijole sumanė surengti cukrinių parodą. Mat jai atsirado proga parodyti savo cukraus kolekciją. Juk cukrinėms reikia cukraus.
– Daug metų rinkau cukraus pakelius pati. Vėliau, sužinoję apie mano pomėgį, iš kelionių cukraus parveždavo draugai, – pasakojo Eglė.
Paaiškėjo, jog cukraus kolekcininkų yra ir daugiau. Tad parodoje galima pamatyti net tik Eglės, bet ir Aušros, Snieguolės suvenyrinius cukraus pakelius.
Saldu saldžioje parodoje akis paganyti. Saldžią prisiminimų seilę nuryti.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.