Valdžios ieško sudėtingų sprendimų, kad atrodytų protingesnės?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Šiųmečio rudens peikti negalime. Juk bobų vasarą padovanojo! Ne kasmet rudenį būna vasarų. Tačiau aišku, kaip dieną, kad su spalvotu rudeniu nenumaldomai žengiame į tamsą. Į darganas. Į šaltus vėjus. Medžiai skubės atsikratyti lapų. Šilumos ir šviesos, kas kur, ieškosime ir patys. O šie dalykai bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais. Gal nėra labai blogai. Išmoksime į energiją žvelgti pagarbiau. Gal susitelksime? Būtų gerai. Tik nelabai matome tų, kurie mus tvirtai tėviškai apkalbintų, paskui save vestų.

Turime tris rimtas valdžias: Prezidentą, Vyriausybę ir Seimą. Patys jiems valdžią davėme. Norime, kad gražiai mus valdytų. Kad sunkią valandą turėtume į ką atsiremti. O tų sunkių valandų, kaip niekada turime. Koronavirusas kasdien pakerta jau po du tūkstančius mūsų gyventojų. Šimtais guldo į ligoninių lovas. Guldo kasdien po ne tik į lovas – po keliolika į karstus ar urnas. Ir ką?! Baigiame apsiprasti? Nesirauname plaukų nuo galvos, kad su pandemija prasčiausiai tvarkomės Europos Sąjungoje?! Kas atsitiko? Panašu, kad pakrikome.

***

Jeigu viena valdžia sumano mus vienaip ar kitaip pandemijos akivaizdoje prispausti, kita valdžia puola mus užtarti. Sako: su griežtais reikalavimais perlenkė lazdą. Nerodysime pirštu, kas taip sako, tačiau po tokių sakymų tikrai ne vienam dingo noras skiepytis. Vyriausybė dvi savaites kalbėjo apie karantiną. Neva tik jį paskelbus, uždarose patalpose bus galima liepti privalomai dėvėti apsaugines kaukes. Aiškinosi, aiškinosi ir išsiaiškino, kad karantino režimo nereikia. Užtenka dabar galiojančios ekstremaliosios padėties. Dvi savaites teisininkai kuitėsi teisės aktuose, kol rado tiesos grūdą! Todėl, kad gyvename teisinėje valstybėje?! Tiek prikūrėme teisės aktų, kad vienam kokiam sprendimui rasti jau reikia šimto advokatų?!

***

Apskritai, kam reikėjo keliolika dienų kalbėti apie karantiną? Negi nebuvo galima kabinetuose išsiaiškinti dėl privalomo kaukių dėvėjimo ir viešai nekalbėti vėjų? Gal taip buvo daroma tyčia? Norėta pagąsdinti žmones karantinu, kurio nebus? Pasižiūrėti, ką žmonės kalbės. Karantino neįvedė, vadinasi, pasigailėjo mūsų? Geros širdies valdžia! Geriau savęs pasigailėtų, nes tie, mūsų valdžios trypčiojimai, baigia užknisti. Ir kalbų kalbelių visokių. Vienas rimtu veidu aiškina, kad reikia nepasiskiepijusiems, kad pasiskiepytų, mokėti po šimtą eurų. Kitas atšauna, kad taip nusivažiuosime, jog teks mokėti pinigų tiems, kurie nenori rinkimuose balsuoti. Nieko nepasakysi, kalbos vertos aukštų valstybės žmonių!

***

Dabar turime naują porą kaliošų. Į viršų šovusias elektros ir dujų kainas. Gelbėjasi, kaip kas moka. Vengrijos energetikai pasirašė 15 metų dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“. Dujos tekės aplenkiant Ukrainą. Kijevas pasipiktino, kad taip kenkiama Ukrainos nacionaliniams interesams. Vengrai atšovė, kad niekas neturi kištis į jų vidaus reikalus. Vokietija netrukus pradės dujas iš Rusijos gauti antru vamzdžiu „Nord Stream-2“. Daug kas dėl to vamzdžio burbuliavo, protestavo. Nieko nepešė. Mat naujojo dujotiekio tiesime dalyvavo ir galingi Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų energetiniai koncernai. Kadangi jie galingi, tad kalbomis jų ir neįveikė?

Energetinės krizės akivaizdoje ir Lietuvoje prasidėjo kalbos aukščiausiu lygiu. Ką daryti? Vyriausybė svarsto, kad reikia nustatyti elektros ir dujų kainoms viršutines ribas. Kad kainos penkerius metus neaugtų. O po penkerių metų teks mokėti susikaupusias skolas? Prezidentūra baiminasi, kad tam tikros kainų augimo „lubos“ neuždarytų mūsų vartotojų aukštų kainų narve. Svarstoma pusmečiui atidėti privalomą nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. O kas bus su tais, kurie tuos tiekėjus jau pasirinko ir nemažas kainas užfiksavo? Gal Europos Sąjunga mums padės? Panašu, kad teks gelbėtis patiems. Kai kurios valstybės jau senokai sukruto. Ispanijos valdžia dar vasarą sumažino elektros mokestį buitiniams vartotojams, ir apribojo energetikų pelnus. Italija skyrė milijardinę paramą namų ūkiams, naudojantiems dujas. Prancūzija skiria išmokas milijonams gyventojų, gaunančių žemas pajamas. Paprasčiausia būtų visiems vartotojams sumažinti mokesčius elektrai ir dujoms. Tačiau tai, kas paprasta, valdžioms nelabai patinka. Geriau kurti sudėtingus kompensavimo, šelpimo, išmokų dalinimo projektus? Taip valdžios atrodo ne tik geresnės, bet ir protingesnės? Gal ir gerai. Su tokiomis valdžiomis niekada nebūna nuobodu.