Gaila, bet ten, kur labiausiai reikia, vienybė nežydi

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Atvėsus orams, sukruto mūsų valdžia. O kaip kitaip? Juk ne vasara! Piliečiai glaudžiasi prie brangių šildymo radiatorių. Ir laukia malonių iš aukštybių. Kad geroji valdžia atpigintų dujas, elektrą, malkas... Valdžia sako: ką galėsime, tą darysime. Nors galėjo prieš kelis mėnesius padaryti.

Per svarbesnius darbus energetinės krizės nematė? Gali būti. Juk dabartinė valdžia tikrai neturi kada atsipūsti. Nelegali migracija – tai įsibėgėja, tai vėl apsiramina. Už nelegalų apgręžimą žmogaus teisių sergėtojai jau bausmėmis grasina. Skelbiama, kad tą ar kitą dieną į Lietuvą iš Baltarusijos neįleista keliolika ar kelios dešimtys nelegalų. Pasienio apsaugos žmonės pranešdavo, kuriose pasienio vietovėse tie nelegalai apgręžti. Dabar nebeskelbia vietų, nes ir už sienos esantys žmonės turi ausis ir girdi, kur nereikia sienos kirsti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad apgręžta daugiau kaip trys tūkstančiai nelegalių migrantų. Įdomu, kiek tie skaičiai tikslūs? Juk kai kurie migrantai gal kelis ar keliolika kartų bandė mūsų pasieniečių budrumą ir buvo neįleisti. Tada tas pats žmogus galėjo būti kelis ar keliolika kartų suskaičiuotas. Kur kas teisingesni skaičiai, kad įsileidome daugiau kaip keturis tūkstančius migrantų. Kodėl pradžioje įleidome, o po to pradėjome nebeįleisti? Vienas politikas prasitarė, kad turėdami daug migrantų, tikėjomės iš Europos Sąjungos gauti daug pinigų. Tad ir turime tai, ko norėjome?!

***

Jeigu migraciją pusiau su bėda pavyksta valdyti, tai pandemijos fronte pergalių nematyti. Juk neįmanoma koronaviruso į Kiniją, iš kur jis po pasaulį išplito, kaip migrantų atgal išvaryti. Nors Kiniją ne juokais suerzinome, kai pradėjo bičiuliautis su Taivanu. Niekas dorai nepaaiškina: kam mums to reikėjo?! Sako: principus parodėme. Kam? Pasauliui ar sau? Panašu, kad pasaulį nustebinome. O ką sau už tai gavome, jau pamatėme. Prekyba, kurią kelerius metus su Kinija mezgėme, apmirė. Sakome: ieškosime naujų rinkų. Mums naujų rinkų paieška – ne naujiena. Juk ankstesniais metais išsigelbėjome, kai Rusija iš mūsų nebepirko sviesto ir pieno. Vargų akivaizdoje sutelkiame. Ir juos įveikiame. Suprantama, reikia būti vieningiems. Juk ir himne giedame: „Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!“ Lietuvos himnas giedamas Seime pradedant ir baigiant Lietuvos Respublikos Seimo sesijas. Ir kas iš to?! Vienybės kaip ir nėra. Yra pozicija ir opozicija. Jeigu vieni sakys vienaip, kiti būtinai sakys kitaip.

***

Visu gražumu dabartinis Seimas atsiskleidė, kai sprendė, ar reikia 75 ir vyresnius žmones paskatinti skiepytis 100 eurų išmoka. Nesvarstysime: geras ar blogas toks paskatinimas. Pasižiūrėkime, kaip Seime vyko šio klausimo svarstymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ypatingos skubos tvarka prašė balsuoti, nes esą kiekviena sugaišta diena gali kainuoti ne vieną gyvybę. Valstiečių frakcijos narys Aurelijus Veryga priminė, kad rugpjūčio mėnesį buvo registruotas projektas, kad vienkartinę išmoką galėtų gauti vyresni nei 65 metų asmenys. Tačiau Seimas šį siūlymą atmetė net be galimybės jį patobulinti. Taip ir susipyko Seimo dauguma su mažuma. Visokių žodžių vieni kitiems pasakė. Ir kai reikėjo balsuoti, opozicija „balsavo kojomis“. Kitaip sakant, valdančiųjų kalbomis ir veiksmais nepatenkintieji ištraukė registracijos korteles ir Seime „liko“ tik 67 Seimo nariai. Kad sprendimas būtų priimtas reikėjo, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 išrinktasis. Tos pačios dienos vakare valdantieji iš kažkur reikalingą Seimo narių skaičių sukrapštė. Ir už pasiskiepijimą vyresni kaip 75 metų piliečiai gaus po 100 eurų. Net prašyti nereikės. SODRA prie pensijos tuos 100 eurų pridės. Vieni sako, jog dabar eis skiepytis. Kiti sako, jog pinigais nesusivilios. Matysime, ką iš to turėsime. Gaila, bet dar kartą pamatėme, kaip „vieningai“ mūsų vargai ir ligos rūpi mūsų išrinktiesiems.