Politikai kovoja dėl valdžios, todėl gyvulių ūkyje nėra tvarkos?

Toks vaiz­das, jog gy­ve­na­me ne­ra­miais lai­kais. Kaip nie­ka­da prieš jo­kius rin­ki­mus. Anks­tes­niais me­tais prieš mė­ne­sį ar prieš du po­li­ti­kai rim­čiau su­si­kib­da­vo. Ką nors vie­ni prieš ki­tus iš­trauk­da­vo. Kai­res­ni, tai de­ši­nes­ni lai­mė­da­vo. Pa­si­keis­da­mi. Ir taip - vie­na ka­den­ci­ja po ki­tos. Vy­ko, kaip sa­ko­ma, nor­ma­lūs de­mok­ra­ti­niai pro­ce­sai. Be­veik kaip Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­je? Ta­čiau šią ka­den­ci­ją Lie­tu­vą val­do taip va­di­na­mi vals­tie­čiai ža­lie­ji. To­dėl dau­giau po­li­ti­nių aist­rų. Mat ne vi­sa­da ga­li­ma su­pra­si: ko­kia ta val­dan­čio­ji dau­gu­ma? Kai­rio­ji, de­ši­nio­ji ar cent­ro? Pa­na­šu, kad val­džio­je tik­rai tu­ri­me ža­lius - ne­pa­ty­ru­sius. Jie daž­nai ką nors pir­ma pa­sa­ko ar pa­da­ro, o tik po to pa­gal­vo­ja. To­dėl opo­zi­ci­jai bū­na daug džiaugs­mo. Net­rūks­ta ir mums pro­gų nuo­mo­nėms pa­reikš­ti. To­dėl bū­na­me po­li­tiš­kai ak­ty­vūs.

Kau­ty­nės dėl mi­nist­ro

Ne­be pir­mas mė­nuo ste­bi­me įvy­kius su­si­ju­sius su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru Ja­ros­la­vu Nar­ke­vi­čiu­mi. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo mi­nist­ro ke­lio­nės į Jung­ti­nius Ara­bų Emi­ra­tus. Mat paaiš­kė­jo, jog už pra­ban­gią va­ka­rie­nę Abu Da­by­je mi­nist­ras nu­spren­dė mo­kė­ti ne iš ko­man­di­ruo­tei skir­tų pi­ni­gų, o pa­si­nau­do­jo mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios įmo­nės lė­šo­mis. Neg­ra­žu, nors yra pa­vyz­džių, kad ir anks­tes­ni mi­nist­rai pa­na­šiai yra da­rę. Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, pa­sky­ręs po­ną Nar­ke­vi­čių mi­nist­ru, pa­reiš­kė, jog mi­nist­ras švel­niai ta­riant pa­siel­gė ne­gra­žiai. Ir taip Pre­zi­den­tas pa­na­šiai pa­sa­kė ke­lis kar­tus! Už­vi­rė ko­šė! Į tą ko­šę vos ne kas­dien įme­ta­ma di­des­nių ar ma­žes­nių spir­gu­čių. Vie­ni sa­ko, jog mi­nist­ras Nar­ke­vi­čius ne­ver­tas to­kio po­sto. Ki­ti aiš­ki­na, jog dir­ba ste­buk­lin­gai. Ne­va per ke­lis mė­ne­sius pa­da­rė tiek dar­bų, kiek anks­tes­nis mi­nist­ras ne­pa­da­rė per pust­re­čių me­tų. Ta­čiau ki­ti tų dar­bų ne­ma­to, iš­sky­rus as­fal­tą ne­to­li prem­je­ro na­mų. Ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Nei grau­du, nei juo­kin­ga, kai val­džios ši­taip pe­ša­si.

Prit­rū­ko 1 bal­so

Šią sa­vai­tę Sei­mas bal­sa­vo dėl Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos ve­tuo­tų įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rio­mis siek­ta su­ma­žin­ti rin­ki­mų kar­te­lę. No­rė­ta, kad į Sei­mą par­ti­jos ir koa­li­ci­jos pa­kliū­tų per­žen­gu­sios ati­tin­ka­mai 3 ir 5 pro­cen­tų kar­je­rą. Da­bar tie pro­cen­tai yra 5 ir 7 . Kad Pre­zi­den­to ve­to bū­tų at­mes­tas, tu­rė­jo bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 71 Sei­mo na­rys. Ta­čiau už ve­to at­me­ti­mą bal­sa­vo tik 70 Sei­mo na­rių. Prit­rū­ko 1 bal­so. Tad val­dan­čių­jų sie­kis, kad į Sei­mą per rin­ki­mus pa­tek­tų dau­giau par­ti­jų ir koa­li­ci­jų su­bliuš­ko. Vie­naip žiū­rint, bū­tų ge­rai, kad Sei­me bū­tų įvai­res­nių nuo­mo­nių. Ki­taip žvel­giant, jau ir da­bar gal­vą skau­da, kai Sei­me dėl rim­tų da­ly­kų nė­ra žmo­niš­ko su­ta­ri­mo. Gir­di­me ne tik įvai­rių nuo­mo­nių, bet ir keis­tų kal­bų. No­rė­tu­me ne tik kal­bų apie dar­bus, bet ir pa­čių dar­bų. Su­sig­rie­bia­ma tik ta­da, kai rei­kia ko­kį gais­rą ge­sin­ti.

Rink­sis į neei­li­nę se­si­ją

Pra­neš­ta, jog sau­sio 23-30 die­no­mis šau­kia­ma neei­li­nė Sei­mo se­si­ja. Mat Sei­mas tu­ri neuž­baig­tų dar­bų. Se­si­jos me­tu pla­nuo­ja­ma priim­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kont­ro­lės bei ly­din­čių tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mus, ku­riais sie­kia­ma ne tik su­val­dy­ti tar­šą Klai­pė­do­je, bet ir kuo grei­čiau nu­sta­ty­ti ki­tus pa­žei­di­mus. Ža­da­ma su­teik­ti pa­rei­gū­nams pa­pil­do­mus įran­kius nu­trauk­ti ža­lin­gą veik­lą. Ke­ti­na­ma su­stip­rin­ti kva­pų kont­ro­lę. Pa­ge­rin­ti ap­lin­kos at­kū­ri­mo są­ly­gas. Tu­rė­tų at­si­ras­ti pri­va­lo­ma­sis nu­ro­dy­mas dėl ap­lin­kos at­kū­ri­mo, ku­rį ga­lės duo­ti kont­ro­liuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos.

Su­sig­rie­bė mū­sų iš­rink­tie­ji, jog vien žo­džiais apie gam­tos sau­go­ji­mą gam­tos neiš­sau­go­si? Neuž­te­ko anks­tes­niais me­tais ap­tik­tų ter­šia­mų upių, pa­dan­gų gais­rų? Bū­ti­nai, kad pra­re­gė­tu­me, rei­kė­jo eko­lo­gi­nio nu­si­kal­ti­mo Klai­pė­do­je, kai ke­le­rius me­tus bu­vo nuo­di­ja­mos Kur­šių ma­rios? Pra­re­gė­jo­me. Iki šiol at­ro­dė, jog vals­ty­bė­je yra tvar­ka. Juk mū­sų na­muo­se yra van­dens ap­skai­ta. Kiek van­dens su­var­to­ja­me, tiek mums ir už nuo­tė­kų iš­va­ly­mą su­mo­kė­ti rei­kia. Pa­ma­tė­me, jog ten, kur su­ka­si mi­li­jo­nai, jau tai­ko­mi ki­to­kie stan­dar­tai. Ma­tyt, ne vel­tui sa­ko­ma, jog pas mus tik­ras gy­vu­lių ūkis, ku­ria­me vie­ni gy­vu­liai yra ly­ges­ni už ki­tus. Ko­dėl? Gal ko­vo­jant dėl val­džios ko­vo­ja­ma tik dėl nau­dos sau, o ne dėl vals­ty­bės ge­ro­vės?