Naujausios
Biržų rajone – moderniausias paukštynas
Dalyvius konkursui pasiūlė savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės nariai bei seniūnijų seniūnų pavaduotojai.
Stambaus ūkio kategorijoje dalyvauja trys ūkiai. Jono Misevičiaus ūkis įsikūręs Tabokinės kaime. Čia 212 hektaruose auginami ekologiniai žieminiai kviečiai, avižos ir žirniai. Pradėjo veikti moderniausias paukštynas – Totorkalnio kaime auginama 12 tūkst. vištų dedeklių. Ateityje ūkininkas planuoja įsigyti dar 20 tūkst. vištų bei sertifikuoti ekologišką produkciją. Dar vienas planas – vištas lesinti tik savo ūkyje užaugintais grūdais. Kasdien vištų augintojas surenka apie 11 500 kiaušinių, kurie parduodami didmeninėje rinkoje. Pasak ūkininko, svarbiausia – laimingos vištos.
Dar vienas nominantas stambaus ūkio kategorijoje – Kirdonių žemės ūkio bendrovė – 1763,57 hektarų auginanti grūdines kultūras ir pievas. Bendrovė augina 320 galvijų, planuojama plėtra.
Ūkininkė, valdanti stambų ūkį, kuris pasiūlytas nominacijai – Audra Kaziliūnienė. Ūkis įsikūręs gražiame Mieliūnų kaime. Ūkininkė A. Kaziliūnienė apibūdinama, kaip labai atkakli ir ryžtinga asmenybė. Ji ūkininkauti pradėjo dar 1991 metais, pagal Valstiečių įstatymą gavusi vikšrinį traktorių ir 11 karvių. Šiuo metu Audra deklaruoja 235,59 hektarų pasėlius: žieminius rapsus, kviečius, žirnius, pupas. Didžiausias ramstis ir pagalbininkas – sūnus Aurimas, kuris teisininko darbą iškeitė į ūkininkavimą.
Ši ūkininkė buvo ilgametė Mieliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė, dabar – aktyvi narė, visuomet skatinanti bendruomeninę veiklą.
Ūkininkauja močiutės žemėse
Vidutinio ūkio kategorijoje pasiūlytas Ligito Kuginio valdomas augalininkystės ūkis įsikūręs Parovėjos kaime (Parovėjos seniūnijoje). Baigęs mechanikos inžinieriaus studijas ir iš močiutės gavęs 1,8 hektarų žemės, 2014 metais Ligitas įregistravo ūkį ir pradėjo žemės ūkio veiklą. Šiuo metu jis deklaruoja 119,15 ha žieminių ir vasarinių javų, rapsų žirnių.
Plėstis ir pirkti daugiau žemės neplanuoja, nes nori ūkininkauti kokybiškai. Jis pasistatė naują angarą technikai, įsigijo purkštuvą, trąšų barstytuvą, ateities planuose – grūdų bokštas. Ūkininkas save laiko optimistu, nes ir po nepalankaus pavasario tikisi gerų derlių. Ūkyje taiko neariminę žemdirbystę.
Vestuvių dovana – paršiukai ir telyčia
Ūkininko Kęstučio Valentinavičiaus ūkis, taip pat priskirtas vidutinių ūkių kategorijai, įsikūręs Mockūnų kaime (Vabalninko seniūnija). 1991 metais baigęs agronomijos mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir įsikūręs tėviškėje, Kęstutis pradėjo ūkininkauti turėdamas tik 15 ha žemės, 4 paršiukus ir telyčią, kuriuos gavo vestuvių proga dovanų.
Iš pradžių ūkininkas augino viską – burokėlius, morkas, bulves, linus, cukrinius runkelius. Po truputį ūkis išsiplėtė iki 40 karvių ir daugiau kaip 100 hektarų. Tačiau jau treti metai, kai ūkininkas mišrų ūkį pakeitė į augalininkystės. Šiuo metu jis deklaruoja 135,97 hektarų, kuriuose augina žieminius ir vasarinius javus, rapsus.
Ūkininkas K. Valentinavičius sako, kad myli tai, ką turi, o prieš ką nors keisdamas, labai gerai pagalvoja. Jis stengiasi ūkininkauti tvariai, puoselėja senas šeimos aludarystės tradicijas.
Mokymo centre – ūkininkavimo tradicijos
Dar vienas vidutinio ūkio atstovas – Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (BTVMC) Vabalninko skyrius. Jis įsikūręs Vabalninko mieste. Veikla sėkmingai vykdoma jau šimtmetį. Mokymo centre iš pradžių buvo organizuojama mergaičių namų ruošos mokyklos veikla. Vėliau ši mokykla išaugo į žemės ūkio mokyklą.
Nuo 2011 metų sujungus su Biržų politechnikos mokykla, tapo Biržų technologijų ir verslo mokymo centru. Žemės ūkio sektoriuje mokosi apie 32 procentus mokinių. BTVMC Vabalninko skyrius deklaruoja 73,06 hektarų žieminių ir vasarinių javų, žirnių, bulvių. Turi pusės hektaro sodą ir šiltnamį. Ūkyje nuolat dirba du darbuotojai. Mokymo centras gauna subsidijas, iš kurių atsinaujina darbinę ir mokomąją bazę. Produkciją parduoda iš karto, gautos lėšos panaudojamos įstaigos reikmėms.
Braškių ūkyje dirba... kamanės
Smulkių šeimos ūkių kategorijoje (ne daugiau nei 29 hektarai) – ūkininko Tado Bėliako ūkis Suosto kaime (Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje). Ūkininkas deklaruoja 25,07 hektarus žieminių javų, pievų ir braškių. Tadas ir Erika Bėliakai žinomi kaip „Suosto uoga“ šeimininkai. Braškių, auginamų lauke, plotai užima apie 9 hektarus ir dar 1 hektaras uogų noksta moderniuose šiltnamiuose, kuriuose viskas automatizuota, klimatas reguliuojamas pagal nuosavos meteorologinės stotelės duomenis.
T. ir E. Bėliakų ūkyje darbuojasi ir... iš Olandijos atvežtos kamanės. Jos šiltnamiuose darbą „pradeda“ jau nuo balandžio mėnesio. Ūkininkas sako, kad klimatas šiltnamiuose yra reguliuojamas išmaniosiomis technologijomis, tačiau vis vien reikalingas ir rankų darbas. Pavasarį šiltnamiuose dirba 3-4 žmonės, o prasidėjus uogų derliui laukuose, pagal poreikį įdarbinama net iki 20 žmonių. Per metus ūkyje sunoksta du braškių derliai, tad uogos pirkėjams tiekiamos 7 mėnesius. Dalis produkcijos eksportuojama į Latviją, Estiją.
Svajoja apie edukacijas
Dar vienas ūkis smulkiųjų kategorijoje – ūkininkės Justinos Tuomienės ūkis, įsikūręs Peleniškių kaime (Pačeriaukštės seniūnijoje). J. Tuomienė deklaruoja 7,71 hektarus, kuriuose augina juoduosius serbentus, braškes, arbūzus, česnakus, krapus, morkas, burokėlius, cukinijas, moliūgus, ridikus ir kitas daržoves.
Šeimos ūkyje daržovės auginamos pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą. Ūkininkė užsiimama daržovių perdirbimu ir rauginimu. Šiuo metu ūkis gali perdirbti iki 1,5 tonos daržovių per metus, tačiau J. Tuomienė planuoja pasistatyti ir įsirengti naujas patalpas ir padidinti perdirbimą iki 10 tonų per metus.
Iš ūkininkės J. Tuomienės ūkio produkcija „keliauja“ į visus Biržų miesto vaikų darželius. Prekiauja ir patys. J. Tuomienė planuoja pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, svajoja apie daržininkystės edukacijas vaikams ir suaugusiems.
Česnakų „karaliai“
Ūkininkas Vygantas Januševičius iš Kilučių kaimo (Širvėnos seniūnija) taip pat pateko į smulkiųjų ūkių kategoriją, mat deklaruoja 5,61 hektarus, iš kurių 40 arų užima česnakai, likusioje žemės dalyje pasėti vasariniai ir žieminiai kviečiai.
Jis ūkininkauja 12 metų, o su žmona Justina šios veiklos ėmėsi nuo nulio. Jauna šeima dėkinga tėvams, ypač Vyganto mamai, kuri sūnui, grįžusiam iš Norvegijos, padovanojo pusę hektaro žemės. Tėčiui ūkininkai dėkingi už patirtį ir žinias. Didžiulę pagalbą teikė Justinos tėtis, kuris jau miręs, tačiau, būdamas stambaus ūkio agronomu, spėjo praktines žinias perduoti vaikams.
V. ir J. Januševičiai savo ūkį vadina eksperimentiniu, nes kiekvienais metais išbando ką nors naujo. Ūkyje pagrindinės pajamos gaunamos iš perdirbimo – 30 procentų užauginto derliaus liofilizuojama, gaminamos česnakų granulės, milteliai. Produkcija parduodama mugėse, vietinėje arbatos krautuvėlėje. Produkcija neblogai žinoma ne tik Biržų rajone. Ateityje ūkininkų šeima svajoja auginti braškes, avietes, gėles.
Bitininkauti pradėjo nuo 8 metų
Jaunųjų ūkininkų kategorijoje, kur ūkis įkurtas 5 metų laikotarpiu, o ūkininkas jaunesnis nei 40 metų amžiaus, pristatomas ūkininko Karolio Paulo ūkis, įkurtas 2022 metais Germaniškio kaime (Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje).
Jaunasis ūkininkas deklaruoja 1,67 hektaro pievų, liucernų, facelijų pasėlių ir prižiūri apie 50 bičių šeimų. K. Paulas, sulaukęs 8 metų, dovanų gavo du avilius. Taip ir užaugo kartu su bitėmis. Pasak ūkininko, bičių gyvenimas – įkvepiantis ir pamokantis.
Iš bičių jaunasis ūkininkas išmoko nuoseklumo, bendruomeniškumo, komandinio darbo. Be to – bitės ramina. Dabar bitininkystė, kol kas, vis dar pomėgis, bet Karolis tikisi, kad tai virs darbu, iš kurio pragyvens. Ūkininkauti įsibėgėjo pamažu – iš pradžių nusipirko buvusį pašto pastatą, kuriame šiuo metu jau sumontuota visa darbui reikalinga įranga. Įkūrė „Bičių paštą“, pats prižiūri bičių šeimas, suka medų, fasuoja, prekiauja medumi ir jo produktais.
Aktyvus jaunasis ūkininkas
Jaunų ūkininkų kategorijoje ir ūkininko Regimanto Kairio augalininkystė ūkis, įsikūręs Latvygalos kaime (Papilio seniūnijoje). Jis savo veiklą pradėjo 2023 metais, deklaruojamas 40,84 hektarų plotas, kuriame auginami javai, rapsai, žirniai.
Ūkio darbai R. Kairiui pažįstami nuo vaikystės, nes ūkininkauja tėvai, ūkininkavo ir seneliai. Jų žemėje jaunasis ūkininkas ir įsikūrė. Dirba visa šeima kartu, padeda vieni kitiems. Jaunasis ūkininkas puoselėja namų aplinką, ūkį, aktyviai dalyvauja Ūkininkų sąjungos veiklose, yra jos narys.
Lazdynai, krienai ir ąžuolinis stalas šeimai
Martyno Plungės ūkis įsikūręs močiutės ir mamos tėviškėje Rimšių kaime, (Parovėjos seniūnijoje). Šis ūkininkas taip pat pretenduoja jaunojo ūkininko „Metų ūkio“ nominacijoje. Martyno ūkis įkurtas 2023 metais, deklaruoja beveik 3 hektarus, iš kurių 0,74 hektaro užima lazdynai, likusioje žemėje auginami krienai.
Prieš 10 metų Martynas išsikėlė tikslą sugrįžti į senelių žemę. Ūkininko vizija – stiprus krienų auginimo ir jų perdirbimo ūkis. Krienų auginimo technologijos ūkininkas mokėsi iš Austrijos ūkininkų. Ten įsigijo ir sodinukų. Dalį sklypo ūkininkas apsodino ąžuoliukais, svajoja, kad ąžuolų ir lazdynų alėjoje stovės ilgas ąžuolinis stalas, kuris taps artimųjų susitikimų centru.
