Ne viskas, kuo prekiauja vaistinės, yra vaistai
Viešojoje erdvėje pasirodo raginimų senus, nebetinkamus vartoti vaistus atnešti į vaistines, kurios, surinkusios tam tikrą jų kiekį, išgabena utilizavimui. Pasigirsta ir pasipiktinimų, esą vaistinėse ne visus vaistus priima. Todėl pasiteiravome populiariausių vaistinių Biržuose atstovų: ką galima nešti, ko negalima, ir kokių, galbūt, pikantiškų radinių aptinka vaistininkės, priimdamos senų vaistų krepšelius.
Biržuose esančios „Norfos“ vaistinės vedėja Asta Balčiūnaitė „Biržiečių žodžiui“ patikino, kad žmonės aktyviai naudojasi galimybe atnešti senus vaistus.
„Praktiškai kasdien žmonės atneša vaistų sunaikinimui. Ir šiandien jau du žmonės buvo užsukę. Daugelis nežino, ko negalima nešti. Vaistinėje priimami tik vaistai. Nepriimami termometrai, maisto papildai, kosmetika, higienos prekės“, – vardijo A. Balčiūnaitė.
Ji akcentavo, kad visiškai nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar nereceptinis, kompensuojamas ar nekompensuojamas – svarbiausia, kad jis registruotas kaip vaistas, nes tik vaistus priima vaistinės sunaikinimui.
Į vaistinę galima atnešti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pirktus vaistus – vaistinės privalo juos priimti. Priimamos ir ampulės, tačiau jos turi būti neatidarytos. „Panaudotas, tuščias ampules, aišku, reikėtų mesti į stiklo konteinerį“, – priminė A. Balčiūnaitė.
Tik ne į šiukšlinę
„Benu“ vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė taip pat sakė, kad į bet kurią vaistinę atnešti nebetinkami vartoti vaistai bus priimami. Tačiau ji pabrėžė, kad jeigu ant pakuotės nėra užrašo, patvirtinančio, jog preparatas yra vaistas, greičiausiai tai bus maisto papildas, medicinos arba kosmetikos priemonė. Tokie preparatai gali keliauti į buitinių atliekų konteinerius.
R. Šelekaitė-Ivaškevičienė akcentavo, kad vaistų jokiu būdu negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius ar išpilti į kanalizaciją – nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti tokioms medžiagoms pašalinti.
Vaistininkė pripažįsta, kad kartais žmonėms sunku suprasti, kodėl nepriimami naikinimui maisto papildai: „Dažnai žmonės pyksta, jog termometrų nepriimame, nes vis dar yra norinčių atsikratyti senųjų gyvsidabrinių termometrų”.
Dar ne visi žino
Pasak A. Balčiūnaitės, biržiečių atnešti vaistai yra pasveriami ir dedami į naikintiniems vaistams skirtą dėžę. Kartą per ketvirtį pagal grafiką atvyksta įmonė, kuri užsiima vaistų naikinimu ir išsiveža juos utilizuoti. „Būna, kad prirenkame apie penkiolika kilogramų vaistų, o kartais – ir daugiau“, – sakė A. Balčiūnaitė.
R. Šeleikaitės-Ivaškevičienės teigimu, nors nebenaudojamų vaistų vaistinėje sulaukiama dažnai, kai kurie žmonės pirmiausia ateina pasiteirauti, ar galima juos atnešti – tai rodo, kad visuomenėje informacijos apie šią paslaugą vis dar trūksta.
„Gaunamus vaistus galima suskirstyti į dvi grupes: pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus žmonės dažnai atneša įvairius tepalus, akių lašus, nereceptinius vaistus nuo peršalimo ar skausmo – preparatus, skirtus trumpalaikiam vartojimui, kurie buvo reikalingi tik tam tikru sirgimo laikotarpiu. Vyresni žmonės dažniau atiduoda kardiologinius ir kitoms lėtinėms ligoms skirtus receptinius vaistus, kurie, tikėtina, buvo pakeisti gydymo eigoje ar vartojimas nutrauktas dėl kitų priežasčių. Dažnai po artimojo mirties šeimos nariai atneša kelias ar net keliolika vaistų dėžučių“, – sakė R. Šeleikaitė-Ivaškevičienė.
Pikantiškas vaistų krepšelio turinys
Vaistininkės teigė, kad žmonės turi įsisąmoninti, jog vaistai – kenksmingos medžiagos, galinčios patekti į dirvožemį ar geriamąjį vandenį.
Anot R. Šeleikaitės-Ivaškevičienės, žmonės neturėtų įsižeisti, jei jų atneštas maišelis su vaistais bus išrūšiuotas. „Aišku, ne visada tam turime laiko – jei vaistinėje daugiau žmonių, tiesiog paimame atneštą maišelį ir tiek. Jei yra galimybė, tuomet prie žmogaus išrūšiuojame, kad kitą kartą būtų aišku, ką galima atnešti, o ko ne“, – sakė vaistinės vedėja.
A. Balčiūnaitė pripažino, kad atneštų krepšelių turinys kartais tikrai nustebina: „Ir ko tik nepasitaiko – panaudotos vatos gabaliukų, lūpų dažų, kvepalų, netgi nuotraukų, kraujospūdžio matuoklių, receptų“.
Ji svarstė, kad gali būti, jog mirus ligoniui artimieji, daug nesigilindami, iškrausto stalčius ir visą jų turinį, supylę į maišelį, atneša į vaistinę. Jie net nepagalvoja, kad šį „lobį“ teks perrūšiuoti ir netinkamus daiktus tiesiog išmesti.
Didmiesčiuose surenka daugiau
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Linas Vitkevičius pastebėjo, kad sulaukia nemažai biržiečių, kurie atneša vaistus utilizuoti, tačiau didžiuosiuose Lietuvos miestuose tokių žmonių yra daugiau, todėl ir atnešamų vaistų kiekiai gerokai didesni.
Ar žmonės klausia dėl galimybės atnešti senus, nepanaudotus vaistus į vaistinę? „Susiduriame su atvejais, kai ne visi gyventojai žino, jog į vaistines reikėtų atnešti pasibaigusio galiojimo, pažeistus ar nevartojamus vaistus. Taip pat nemaža dalis tikslinasi dėl šios galimybės, nes įtaria, kad vaistai neturėtų būti išmetami su buitinėmis šiukšlėmis. Kartais žmonės net pasiteirauja, kaip supakuoti vaistus, ar galima atnešti jau atidarytas pakuotes, ar priimamos skirtingos vaistų formos. Tai rodo, kad žmonėms rūpi tiek jų pačių saugumas, tiek aplinkos apsauga. Džiaugiamės, kad sąmoningumas visuomenėje auga“, – sakė L. Vitkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaistų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį ar išpilti į kanalizaciją, nes jų cheminės medžiagos gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o nuotekų valymo įrenginiai ne visada pajėgūs visiškai jų pašalinti.
Žala aplinkai
Vaistininkas priminė, kad tokios medžiagos gali daryti žalą aplinkai – paveikti gruntinius vandenis, žuvis, gyvūnus, augalus. Be to, net ir labai mažos stiprių vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, liekanos, patekusios į aplinką, gali prisidėti prie bakterijų atsparumo didėjimo. Svarbu atminti, kad namuose į buitines šiukšles išmesti vaistai gali būti pavojingi ir vaikams ar gyvūnams, nes jie gali juos netyčia surasti ir apsinuodyti.
L. Vitkevičius pabrėžė, kad į vaistinę galima atnešti praktiškai visus nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus – tiek tabletes ir kapsules, tiek sirupus, tepalus, lašus ar net injekcines formas.
„Ne tik galima, bet ir reikėtų atnešti ir tas priemones, kurios jau pakeitusios spalvą, kvapą ar konsistenciją, nes jos taip pat nebetinkamos vartoti“, – pridūrė vaistininkas.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.