Prireiks samdyti rangovą?
Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė sako, kad papildomi želdiniai – tai papildoma priežiūra: laistymas, genėjimas, ravėjimas ir kiti būtini darbai. O su turimais žmogiškaisiais ištekliais – esama seniūnijos gėlininkių komanda, viešųjų darbų atlikėjai ir už socialinę pašalpą atidirbantys asmenys – jau dabar vos spėjama suktis po esamus želdynų plotus.
Kai kurie Lietuvos miestai renkasi kitą kelią – samdo rangovą, kuris prižiūri viso miesto augaliją. Tačiau seniūnė K. Undzėnienė ne kartą yra pabrėžusi, jog seniūnija didžiuojasi želdynų priežiūros darbus atlikdama savarankiškai. Iš esmės rangovo samdymo idėja nėra bloga, tačiau esama tam tikrų rizikų. Jeigu viešųjų pirkimų konkursą laimėtų rangovas iš kito rajono, kyla tikimybė, kad priežiūra nebūtų užtikrinama kasdien. Baiminamasi, jog vasaros įkarštyje augalai gali pradėti džiūti ir panašiai. Be to, rangovų samdymas savivaldybės biudžetui kainuotų nemažai lėšų.
„Kol kas mūsų atveju sunku būtų prognozuoti, bet atsiradus papildomiems želdynų plotams kreipsiuosi į administracijos direktorę ir bandysiu šį reikalą spręsti. Gali būti, kad prašysime didinti laikinųjų darbuotojų skaičių. Tikiu, kad bus skirti papildomi žmonės, papildomas finansavimas ir susitvarkysime“, – teigė seniūnė K. Undzėnienė.
Pateko šešios gatvės
Pasak savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Loretos Munikienės, Žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė schema parengta siekiant gauti Europos Sąjungos finansavimą. Teigiama, kad schema suderinta su Kultūros paveldo departamentu ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Schema parengta Biržų miestui, apimančiam 3 kv. kilometrų plotą, tiksliau – miesto centro teritoriją, kur gyventojų tankis siekia daugiau nei 1500 gyventojų kvadratiniame kilometre. Gyventojų tankis, urbanizuotos teritorijos užstatymo intensyvumas, vandeniui laidžių dangų plotas ir kiti projektui reikalingi kriterijai nustatyti pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis, pateiktus specialiame interaktyviame žemėlapyje.
„Į teritoriją pateko išnagrinėtos Vytauto, Kęstučio, Rotušės gatvės, želdynas šalia Žemaitės gatvės, taip pat želdynas, esantis prie Šilų gatvės ir Dvaro gatvės teritorijos“, – sakė L. Munikienė.
Šalins, genės, sodins…
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja pabrėžė, kad išnagrinėti tik valstybinėje žemėje augantys želdiniai. Pasak L. Munikienės, Kęstučio ir Vytauto gatvėse atlikta detali želdinių inventorizacija su rekomendacijomis želdinių priežiūrai, tvarkymui, atsodinimui.
Prasčiausia situacija su želdiniais Kęstučio gatvėje – nemažai jų žadama šalinti. Tačiau jų vietose turi būti atsodinti nauji. Vytauto, Kęstučio gatvėse planuojama įrengti žolinių augalų juostas lygiagrečiai važiuojamai kelio daliai, didinti grotelių aplink medžius plotus, o Dvaro gatvę siūloma siaurinti, nes ji per plati, ir tada spręsti jos apželdinimą (taip pat numatomi aplinkos tvarkymo darbai, medžių genėjimas).
Rotušės gatvėje siūloma pasodinti daugiau krūminių augalų. Šilų gatvėje, parko teritorijoje, taip pat Žemaitės gatvėje planuojama įrengti vaikų žaidimų aikšteles, atlikti medžių genėjimo darbus.
Sprendimui pritarus, bus rengiamas techninis projektas ir vykdomi darbai. Schemą, anot L. Munikienės, rengė kraštovaizdžio architektas, mokslų daktaras Jonas Abromas. Planuojamų sodinti daugiamečių želdinių įvairovė – labai plati. Nuo įvairių rūšių lanksvų iki ąžuolų, uosių, maumedžių, pušų, liepų, alyvų, obelų…
Ar gatvės nesusiaurės?
Pasak mero Kęstučio Knizikevičiaus, į projektą reikia žiūrėti kompleksiškai, t. y. ne tik pasodinti želdinių, bet ir sutvarkyti aplink esantį gerbūvį, pavyzdžiui, šaligatvius, kaip antai Vytauto gatvėje, link „Saulės“ gimnazijos. „Į tai tikrai atsižvelgsime. Suderinsime, kad šaligatvių atnaujinimo projektas su žaliosios infrastruktūros projektu derėtų“, – žadėjo meras.
Tarybos nariui Kęstučiui Isakui pasiteiravus, ar įgyvendinant projekto rekomendacijas neatsitiks taip, kad projekte įvardintos gatvės nesusiaurės, L. Munikienė tikino, jog architektas siūlo siaurinti vienintelę Dvaro gatvę.
Ar atsiklausė gyventojų?
Tarybos narys Liutauras Variakojis teiravosi, ar buvo atlikti sociologiniai tyrimai, gyventojų apklausa…
L. Munikienė paaiškino, kad buvo virtualus projekto pristatymas visuomenei, buvo prisijungę penki asmenys, tačiau gyventojų pastabų negauta.
Į klausimą dėl projekto vertės L. Munikienė teigė atsakyti negalinti. „Preliminariai – apie pusę milijono eurų. Tiksliau paaiškės kituose tarybos posėdžiuose“, – sakė L. Munikienė.
Viskas projektuotojų rankose?
Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, paklausta, ar savivaldybės administracija galinti garantuoti, jog Vytauto ir kitos gatvės nebus siaurinamos, atsakė, kad tokios garantijos duoti, deja, negalinti. Esą savivaldybė savarankiškai neruošia techninių projektų, tad viskas priklauso nuo projektuotojų.
„Žaliosios infrastruktūros projekte gatvių siaurinimas nėra planuojamas, tą galiu patikinti, kaip patikino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, kuri kaip išimtį minėjo Dvaro gatvę. Tačiau dėl kito – šaligatvių atnaujinimo projekto, kur meras užsiminė apie Vytauto gatvę, negaliu atsakyti, kaip bus. Jeigu mes būtume techninių projektų rengėjai, tai galėtume garantuoti. Bet yra taip, kad mes perkame projektuotojus, kurie projektuoja pagal teisės aktus, o projektus tvirtina ekspertai“, – aiškino J. Bagamolovienė.
Geriau, kad seniūnija tvarkytųsi pati
Dėl želdynų priežiūros, pasak administracijos direktorės, spręsti dar kiek ankstoka.
„Mes kalbame hipotetiškai, apie ateitį, bet kai ta ateitis ateis, tuomet ir nuspręsime, kas tai dienai yra racionaliausia. Galimi abu variantai: gali būti ir laikinieji darbuotojai, jeigu tokie išliks ateityje, arba samdoma priežiūros įstaiga. Biržų miesto seniūnė, kalbėdama apie rizikas samdant rangovą, yra visiškai teisi. Savivaldybei parankiau samdyti paslaugų įmonę, su kuria sudaryta sutartis ir nesukti galvos, tačiau nėra garantijos, kad konkursą laimės rangovas, dirbantis atsakingai ir rūpestingai. Tokiu atveju kur kas geriau, jei seniūnija tvarkytųsi pati“, – teigė administracijos direktorė.
Miestas gražės, bet…
O kaip Žaliosios infrastruktūros projektą vertina Biržų miesto seniūnaičiai? Pakalbinome keletą jų.
Rotušės seniūnaitijos seniūnaitė Janina Krūminienė sakė, kad savaime aišku, jog įgyvendinant Žaliosios infrastruktūros projektą bus tiek patenkintų, tiek pasipiktinusių gyventojų.
„Kuo žaliau, tuo mieste gražiau. Tačiau svarbu, kad augalai neužgožtų šaligatvių, netrukdytų eismo saugumui ir kad neapkrautų seniūnijos darbo, nes tikėtina, jog ji bus atsakinga už visą šį grožį. Žaliosios infrastruktūros schema buvo pristatyta visuomenei. Pranešimą mačiau, bet… nedalyvavau. Neturėjau galimybės – buvo kitų reikalų, tad asmeniškai nebuvau prisijungusi“, – sakė J. Krūminienė.
Svarbiausia – saugumas
Kęstučio seniūnaitijos seniūnaitis Virginijus Laumė taip pat teigė girdėjęs apie minėtos schemos pristatymą visuomenei, tačiau jame irgi nedalyvavo.
„Idėja sveikintina, nes miestas pagražės. O dėl kai kurių medžių genėjimo, šalinimo – situacija tokia, kad aplinkui, bent jau mūsų seniūnaitijoje, auga daugiausia liepos. Daliai jų įsimetusi liga. Pernai kelios buvo pašalintos, nes kėlė grėsmę. Iš išorės atrodė gražiausios, o vidus jau buvo tuščias. Atrodė, dar buvo galima pagailėti, bet kas tuomet atsakytų, jeigu kuri nuvirstų ant mašinos ar ant žmogaus? Ir gerai, kad pašalino. Palaikyčiau mintį, kad problemos būtų sprendžiamos ir miestas gražėtų. O atsodinti medžiai, daugiau augalijos, sutvarkyta aplinka – labai sveikintinas dalykas“, – teigė V. Laumė.
Ž. Maniko nuotr.
V. Leščinskienė nuotr.