Prezidentas: „Negalėčiau pasakyti, kad turime visiškai suformuotą regionų politiką“

Roberto Dačkaus nuotr.
Biržų savivaldybės meras V. Jareckas priėmė prezidentą G. Nausėdą Biržuose.
Biržai trečiadienį tapo dėmesio centru – juose viešėjo prezidentas Gitana Nausėda, čia susitikęs su Panevėžio regiono savivaldybių vadovais, ugdymo įstaigų atstovais. Kartu su prezidentu atvykusi jo žmona Diana Nausėdienė lankėsi Biržų Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje bei parapijos “Carite”. Prezidentiniams pietums pasirinktas restoranas „Alaus kelias“.

Miestiečių dėmesį traukė aidinčios sirenos bei policijos automobiliai, o socialiniai tinklai buvo užtvindyti nuotraukomis, kuriose su aukščiausiais šalies asmenimis fotografavosi Biržų įstaigų ir organizacijų nariai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Biržų pilies kieme, Gitanas Nausėda šalies žiniasklaidai atsakinėjo į aktualius šiandienos klausimus apie švietimo iššūkius prasidedant naujiems mokslo metams, poziciją dėl Baltarusijos įvykių bei elektros tiekimą iš Astravo atominės elektrinės. G. Nausėda teigė, Lietuva negali tylėti ir turi išreikšti visokeriopą paramą baltarusiams, siekiantiems demokratiškų rinkimų ir paremti šalyje išsaugojant piliečių teises.

Prezidento apie regioninę politiką teiravosi „Biržiečių žodis“.

S. Kazarian: „Šiuo metu regionuose žmonės jaučiasi atskirti. Yra uždaromos mokyklos, vykdoma optimizacija, kuri paliečia seniūnijas, gydymo įstaigas. Infrastruktūros blogėjimas susijęs su žmonių nusivylimu ir netikėjimu regionų ateitimi. Tačiau, kita vertus, regionus visą laiką pasiekė europinės investicijos, kurių būta daug. Europos sąjungos lėšomis darytos žaidimų aikštelės, grįstos aikštės, statyti pramoginiai objektai, įrengti daugiafunkciai centrai ir renovuoti pastatai, kurie sparčiai tuštėja ir jau dabar matome, kad neseniai atnaujintas pastatas stovi tuščias ir nėra kam juo naudotis. Taigi akivaizdu – investicijos problemos neišsprendė, žmonių ir toliau mažėja, regionuose padėtis blogėja. Kas atsakingas už tokį europinių lėšų skirstymą? Kas atsakingas, kad investicijos būtų naudojamos prasmingai? Ar jūs manote, kad mūsų regioninės politikos kryptis buvo tinkama, ar ji dabar yra tinkama? Ar apskritai jai skiriamas pakankamas dėmesys?

G. Nausėda: „2021-2027 metų laikotarpiu mes turėsime dar geresnes galimybes nei praėjusių metų finansinėje perspektyvoje ir atsiranda net papildomi instrumentai, „Gaivinimo fondas“ konkrečiai, kurie suteiks dar daugiau galimybių sumažinti regioninę atskirtį. Tačiau jūs visiškai teisi sakydama, kad praeityje mes esame padarę nemažai klaidų šioje srityje. Ir turbūt yra beprasmiška kurti tokios infrastruktūros objektus neišsprendus problemos pačioje pradžioje, tai yra priežasties. Kovoti su pasekmėmis neišsprendus priežasčių. Jeigu pripažįstame, kad gyventojų skaičius regionuose mažėja, o mažėjimas vyksta dėl to, kad ekonominis gyvenimas stoja, nepavyksta pritraukti investicijų, nepavyksta sudaryti sąlygų gyventi jauniems žmonėms, tai pirmiausia nukreipkime tuos pinigus į priežastį. Nes jeigu mes statysime pastatus neišsprendę priežasties, tai tie pastatai tikrai stovės tušti. Šiandien kalbėdamasis su merais gavau ir šiek tiek optimistiškesnės informacijos – kai kur mokinių skaičius jau sustojo mažėti ir net pradėjo didėti, tačiau tuo džiaugtis turbūt būtų per anksti ir turbūt turime išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia nauja finansinė perspektyva.

Jūs klausiate, kas už tai atsakingas. Sakyčiau, kad tai, pirmiausia, pačių savivaldybių aktyvumas ir sumanumas, bet regionų politikos mums taip pat reikia. Ir šiandien aš negalėčiau pasakyti, kad mes turime visiškai suformuotą, aiškią regionų politiką, nes mano akimis regionų politikos svarbiausias tikslas yra sumažinti atskirtį tarp regionų. Tarp didmiesčių ir mažesnių miestų ir kaimelių. Jei šito nepasieksime, nepasieksime ir viso kito.

S. Kazarian: „Regionų politika reiškiasi per optimizaciją. Ar jūs nemanote, kad per daug yra koncentruojamasi į optimizaciją?

Optimizacija tam tikru mastu yra pagrįsta, nes, sutikite, jei mokykloje liko dešimt mokinių, jau neįmanoma tos veiklos vykdyti. Bet ir šiandien kalbėjome apie tai, kad ne visada turi būti žvelgiama į tą ekonominę-finansinę komponentę. Jeigu traktuojame mokyklą, biblioteką kaip tam tikrą kultūros židinį, tai net jei tai kainuoja brangiau, reiškia papildomas išlaidas, tai turėtų būti išlaikyta. Ir merai pasirengę tai padaryti. Tai kas geriau, jei ne čia, vietoje gyvenantys dirbantys vadovai, gali žinot ar šitas objektas yra išlaikytinas ar šitą objektą reikia optimizuoti. Tai nėra paprasti atsakymai, neskausmingi atsakymai ir kartais reikia labai gerai pagalvoti prieš šituos sprendimus priimant.

Ne visada turi būti žvelgiama į tą ekonominę-finansinę komponentę. Jeigu traktuojame mokyklą, biblioteką kaip tam tikrą kultūros židinį, tai net jei tai kainuoja brangiau, reiškia papildomas išlaidas, tai turėtų būti išlaikyta. G. Nausėda

Prezidentienė – šiltas ir paprastas žmogus

Prezidento žmona Diana Nausėdienė viešėjo su Biržų Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčioje, kur susitiko su parapijos klebonu ir vikarais bei ,,Caritas‘‘ savanoriais. Biržų ,,Carito“ vadovė Sandra Stuinienė ,,Biržiečių žodžiui‘‘ pasakojo, kad po susitikimo su prezidentiene vis dar jaučia ramybę. Ji džiaugėsi, kad šalies prezidentas turi tokią gerą žmoną.

-Labai maloni, graži, šilta rūpestinga ponia. Manau, kad visi ja liko sužavėti. Nustebino paprastumas ir nepasididžiavimas. Su visais maloniai bendravo, domėjosi mūsų veikla, iki šiol dar jaučiu tą ramybės jausmą, kuriuo spinduliavo ponia,- pasakojo S. Stuinienė.

Apie pirmąją šalies ponią Dianą Nausėdienę ,,Biržiečių žodžiui’’ gražiai atsiliepė ir su ja bendravęs Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Kunigas pasakojo, kad prezidentienė šiltai bendravo su Biržų ,,Carito’’ savanoriais, domėjosi paprastų žmonių gyvenimu, kurie buvo pamaloninti galimybe pasisakyti ir džiaugėsi, kad jų nuomonė buvo išgirsta. Klebonas sakė, kad buvo šiek tiek gaila, jog susirinkimo maldai Bažnyčioje metu per apsaugines kaukes negalėjo matyti vieni kitų veidų, o juk toks ypatingas susitikimas… Jam pritarė ir p. D. Nausėdienė.

-Prezidentienė paliko tik geriausią įspūdį. Ponia Diana parodė, kad jai rūpi ne tik žmogiškosios vertybės, bet yra labai svarbus tikėjimas.

Tarėsi su savivaldybių Švietimo skyriaus atstovais

Viešnagės metu Pilies rūmuose Prezidentas susitiko su regiono savivaldybių Švietimo skyrių atstovais, ugdymo ir švietimo įstaigų vadovais, tėvų asociacijų atstovais. Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama kokybiškam ankstyvajam ugdymui, diskutuojama, kad pradinukai mokslo metus pradėtų metais anksčiau, nuo 5 metų. Biržų raj. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius ,,Biržiečių žodžiui‘‘ pasakojo, kad susirinkimo metu buvo išklausyta visų nuomonė ir Prezidento komanda pažadėjo, kad į išsakytas problemas bus atsižvelgta. Iki šiol sprendimas iki išankstinio ugdymo dar nėra priimtas, bet skyriaus vedėjo nuomone, jeigu įstatyminė bazė būtų sutvarkyta, ankstyvasis ugdymas galėtų pagerinti ugdymosi rezultatus.

Pietūs restorane – be jokių išskirtinumų

Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana ir visa delegacija pietavo restorane ,,Alaus kelias’’. Staliukus iš anksto Prezidentui ir jo komandai užsakęs asmuo neatskleidė svečių pavardžių, o tik užsiminė, kad pietaus ,,aukšto rango’’ žmonės, taip pat paprašė tą dieną dirbsiančių darbuotojų sąrašo. Apie Prezidento viešnagę Biržuose žinojo visi, todėl restorano administracija nujautė, kas tie svečiai galėtų būti. Tačiau abejones kėlė rezervaciją pateikusio asmens pageidavimai, kurie paprastai nebūdingi garsių žmonių apsilankymui – neprašė nei jokių ypatingų patiekalų, nei privatumo. ,,Alaus kelio’’ direktorius Rimantas Čygas ,,Biržiečių žodžiui’’ pasakojo, kad 13 valandai buvo rezervuoti trys staliukai, o Prezidentas su žmona ir palyda pietavo kartu su kitais restorano lankytojais, kurie tuo metu dažniausiai užsuka dienos pietų.

-Ypatingų prašymų nesulaukėme, kaip tik buvo paprašyta, kad nebūtų jokio išskirtinumo ir pietūs vyktų bendroje salėje su kitais restorano svečiais. Todėl mūsų darbuotojai šiuos svečius stengėsi priimti ir aptarnauti kaip ir kiekvieną lankytoją. Tai ne pirmas kartas, kai restorane lankosi garbingi ir žinomi asmenys, tad kažkokio streso ar jaudulio nebuvo,- kalbėjo R. Čygas. Ką Prezidentas su pirmąja ponia užsisakė pietums, restorano direktorius neatskleidė, bet dar kartą patikino, kad tai nebuvo išskirtiniai patiekalai: vieni rinkosi valgius iš siūlomų dienos pietų, o kiti iš bendro meniu sąrašo. Paklaustas, kokį įspūdį paliko šalies vadovo viešnagė restorane, R. Čygas ,,Biržiečių žodžiui’’ atsakė trumpai:

-Malonūs ir paprasti žmonės, kurie paliko labai gerą įspūdį.