Iš kairės „Biržų šilumos tinklų“ direktorius Vygantas Jurkonis, dešinėje – projektų vadovas Mantas Pilkauskas.
Spalio mėnesį biržiečiai už šilumą mokėjo brangiausiai Lietuvoje – net 8.29 cento už kWh su PVM, kai tuo tarpu kaimyniniuose rajonuose ši kaina žymiai mažesnė (4.49 cento). Nuo kovo 16 dienos savivaldybės įmonei „Biržų šilumos tinklai“ pradėjo vadovauti Vygantas Jurkonis, kuriam stojant į pareigas savivaldybės meras Vytas Jareckas linkėjo ieškoti galimybių mažinti šilumos kainą. „Biržiečių žodis“ pasidomėjo kaip sekasi vykdyti šią užduotį.

“BŽ”: Šilumos kainą biržiečiams – aukščiausia Lietuvoje. Ką padarėte, kaip UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius, kad priversti šilumos ūkio nuomininką UAB „Litesko“ sumažinti kainas?

V. Jurkonis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nustato, kad šilumos tiekėjams, kurie realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus (UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ tokiu tiekėju ir yra), šilumos bazines kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri visapusiškai įvertina šilumos bazinės kainos pagrįstumą, išlaidas ir pan. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2019 m. nustatė UAB „Litesko“ filialui „Biržų šiluma“ šilumos bazinę kainą naujam 3 metų laikotarpiui. Kaip UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius, neturiu teisinių galimybių priversti UAB „Litesko“ sumažinti šilumos kainas. 2022 m. nustatant šilumos kainą naujam bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, UAB „Biržų šilumos tinklai“ pagal kompetenciją nagrinės ir teiks pastabas dėl šilumos naujos bazinės kainos projekto.

„BŽ“: Ar mėginote sekti kitų Lietuvos miestų pavyzdžiu ir advokatų bei teismų pagalba nutraukti nenaudingą rajono gyventojams šilumos ūkio nuomos sutartį su UAB „Litesko“? Ar ją Jūsų pavedimu nagrinėjo advokatai? Kaip vertinate sutartį su UAB „Litesko“ ir jos naudą Biržų rajonui?

V. Jurkonis: Biržų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. T-165 „Dėl UAB „Biržų šilumos tinklai“ turto nuomos UAB „Litesko“ sudaryta ilgalaikė sutartis su UAB „Litesko“ dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo Biržų r. vartotojams. Sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo klausimas nėra UAB „Biržų šilumos tinklai“ kompetencijoje, taip pat aš, kaip UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius, neturiu įgaliojimų kreiptis į advokatus ar teismus dėl sutarties nutraukimo galimybių nagrinėjimo. Dėl šios sutarties nutraukimo sprendimą gali priimti tik Savivaldybės taryba.

“BŽ”: Kokia Biržų rajono šilumos ūkio būklė? Ar UAB „Litesko“ įvykdė savo įsipareigojimus ir atnaujino šilumos trasas bei kitus įrenginius?

V. Jurkonis: UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ į Biržų šilumos ūkį 2004–2019 m. yra investavusi apie 7 mln. Eur. Bendrovė rekonstravo šilumos tiekimo tinklus Biržų mieste (jų atnaujinta daugiau kaip pusė), Rotušės ir Kaštonų katilines ir kt. Galima daryti išvadą, kad šilumos ūkio, kurį eksploatuoja UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“, būklė yra patenkinama.

“BŽ“: Buvo minčių atsisakyti Biržuose antros katilinės. Ar jos bus įgyvendinamos ir kas laukia biržiečių šilumos kainų klausime?

V. Jurkonis: Šilumos tiekėjas šilumos ūkio modernizavimą ir plėtros kryptis privalo derinti su Savivaldybės taryba. Vertinant investicijas, siekiama užtikrinti saugų, patikimą, nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Galutinį sprendimą dėl dviejų Biržų m. katilinių likimo turėtų priimti Savivaldybės taryba.

“BŽ“: Ar tiesa, kad Vabalninko miestelio šildymą iš mokyklos ateityje perims UAB „Biržų šilumos tinklai“ ir ruošis po 14 metų perimti Biržų šilumos ūkį iš UAB „Litesko“? Ar tai reiškia, kad sutartis su šia įmone dėl šilumos ūkio nebus pratęsta?

V. Jurkonis: Minėtu Biržų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. sprendimu sudaryta sutartis su UAB „Litesko“ galioja iki 2034 m., t. y. dar 14 metų. Jei Savivaldybės tarybos sprendimu sutartis su UAB „Litesko“ nebus pratęsta, ar bus nutraukta anksčiau termino ir bus nuspręsta neieškoti naujo šilumos tiekėjo, UAB „Biržų šilumos tinklai“ gali tekti perimti šilumos ūkį ir užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams. Vabalninko miesto šildymo klausimas svarstomas, prireikus UAB „Biržų šilumos tinklai“ organizuos šilumos gamybą ir tiekimą Vabalninko m. vartotojams.

“BŽ“: Papasakokite apie Biržų miesto daugiabučių namų renovaciją. Kiek renovuota ir kiek dar laukia šios proceso? Kas su daugiabučių namų renovacija kaimuose ir miesteliuose? Kiek sutaupo gyventojai po renovacijos, ar sumažėja šilumos kainos, jei jos tiekėju lieka UAB „Litesko“?

V. Jurkonis: Senų daugiabučių renovacijos tempai Biržų rajono savivaldybėje auga. Nuo 2013 m. atnaujinti 45 daugiabučiai gyvenamieji namai iš 104 daugiabučių namų su centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, vienas daugiabutis gyvenamasis namas Biržų m., Respublikos g., renovuotas, renovacijos procedūras organizuojant pačiai daugiabučio namo bendrijai. 2020 m. duomenimis Biržų rajono savivaldybė pagal įgyvendintų daugiabučių namų renovacijos projektų skaičių yra 17–19 vietoje (kartu su Akmenės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis) iš 60 savivaldybių. Iš viso nuo renovacijos pradžios pasirašyta 50 rangos darbų sutarčių. 2019 m. užbaigti 12 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai, kurie buvo pradėti 2017 m. Šių namų renovacijos darbai nustatyta tvarka priduoti, surašyti statybos darbų užbaigimo aktai, kurie patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 2020 m. užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo Biržų m., Vilniaus g 12, renovacijos darbai, statybos darbai priduoti valstybinei statybos užbaigimo komisijai. Šiuo metu ruošiami dar 2 namų statybos darbų užbaigimo aktai. Statybos rangos darbai vyksta penkiuose daugiabučiuose namuose. 2020 m. buvo rengiami ir gyventojams pristatyti 12 daugiabučių namų modernizavimo projektai: Biržų m. Janonio a. 7, Vilniaus g. 57A, Vilniaus g. 56, Vilniaus g. 40A, Vytauto g. 39A, Vytauto g. 33A, Vytauto g. 15, Gimnazijos g. 1, Rinkuškių k., Rinkuškių g. 47, Rinkuškių g. 47A, Biržų k., Tinklų g. 5, Vabalninko m., S. Nėries g. 21. Būsto energijos taupymo agentūrai finansavimui pagal 2019 m. kvietimą gauti pateiktos 2-jų daugiabučių namų Biržų m., Vytauto g. 24 ir Vytauto g. 42, paraiškos, pritarta šių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planams, gautas pritarimas dėl banko finansavimo, rengiami viešojo pirkimo dokumentai projektavimo paslaugoms pirkti. Ateityje, įgyvendinant daugiabučių namų renovacijos programą, planuojama atnaujinti (modernizuoti) šiuos namus: Biržų m., Vytauto g. 22, Kęstučio g. 4, Vytauto 35A, Vytauto 43A, Vilniaus g. 46A, Vėjo g. 24, Skratiškių g. 10, ir Rinkuškių k., Rinkuškių g. 51. Biržų m., Vytauto g. 61, renovacijos darbai baigti 99,55 %, kilo problemų dėl komercinių patalpų šildymo būdo. Tikimasi, kad problemos bus išspręstos ir darbai bus užbaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šilumos sąnaudoms didelę įtaką turi daugiabučių namų šilumos punkto būklė, priežiūra, namo sandarumas. Įvykdžius daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą), šilumos sąnaudos sumažėja nuo 3 iki 5 kartų.

“BŽ“: Ar nesiūlote bendrijoms, kurios nori renovuoti namus alternatyvius šilumos šaltinius? Pavyzdžiui, geoterminį. Ar žinote, kad vienos bendrijos renovuotame name Biržų miesto Respublikos gatvėje sąskaitos už šilumą sumažėjo 4-5 kartus?

V. Jurkonis: Alternatyviais šilumos šaltiniais gyventojai domisi, teikiame informaciją, konsultuojame. Šiuo metu Biržų m., Vytauto g. 35A, Rinkuškių k., Rinkuškių 51, gyventojai sprendžia, planuoja geoterminio šildymo būdą. Minimo namo Biržų m., Respublikos g., šilumos kainos prieš renovaciją buvo vienos didžiausių Biržų mieste. Įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, gyventojams patalpų šildymas ženkliai atpigo. Š. m. spalio mėnesio duomenimis Respublikos g. namo 1 m2 patalpų šildymo kaina – apie 0,3–0,4 Eur. Pastatų renovacija 30–40% sutaupo šilumos ir atitinkamai sumažina sąskaitas už šildymą.

“BŽ“: Įvardinkite 5 savo kaip UaB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus darbus, padarytus per 8 mėnesius šiame poste?

V. Jurkonis: 2020 m. UAB „Biržų šilumos tinklai“ pasikeitė du iš trijų darbuotojų. Pradėjus eiti direktoriaus pareigas, teko imtis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo, nes Projektų vadovas, atsakingas už daugiabučių namų atnaujinimo administravimą, atostogavo, ilgai sirgo, ir po ligos pareiškė norą nutraukti darbo sutartį, sukakus senatvės pensijos amžiui. Be finansininko daugiau darbuotojų Bendrovė neturi, todėl teko atlikti projekto vadovo funkcijas. Naujo projektų vadovo paieška, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimas, – tai didžiausi iššūkiai, kuriuos teko spręsti.

“BŽ“: Ar lankėtės kituose rajonuose ir susipažinote su jų patirtimi kaip sumažinti šilumos kainas ir pažaboti šilumos ūkio nuomininkų apetitą?

V. Jurkonis: Lankiausi ir bendravau su UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ kolega, direktoriumi. Pokalbio metu kolega pasidalino patirtimi, informavo, kad, pasibaigus sutarties terminui, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba nutraukė sutartį su UAB „Litesko“. Tam buvo ruošiamasi, dedamos didžiulės pastangos sklandžiai perimti šilumos ūkį. Perėmus šilumos ūkį į savo rankas, pagal kolegą išsigrynino veiklos sąnaudos, sumažėjo kasdienės išlaidos.

“BŽ“: Kokie santykiai susiklostė tarp Jūsų ir UAB „Litesko“, ar ši įmonė įsiklauso į Jūsų rekomendacijas?

V. Jurkonis: Kartais pritrūksta sklandaus bendradarbiavimo, sprendžiant Biržų šilumos ūkio klausimus, gaunant su tuo susijusią informaciją, duomenis.

“BŽ“: Ar Biržų rajono meras Vytas Jareckas buvo davęs užduoti surasti kelius nutraukti sutartį su UAB „Litesko“?

V. Jurkonis: Tokios užduoties Savivaldybės meras nėra davęs. Tačiau šiuo klausimu su Savivaldybės meru bei Savivaldybės administracija diskusijos vyko. Kaip ir minėjau, sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo klausimas nėra UAB „Biržų šilumos tinklai“ kompetencija. Tai sprendžia Savivaldybės taryba.

“BŽ“: Ar bandėte pritraukti į Biržų rajoną nepriklausomos šilumos tiekėjus?

V. Jurkonis: Asmeniškai nebandžiau į Biržų rajoną pritraukti nepriklausomų šilumos tiekėjų. Tokią iniciatyvą yra parodžiusi Savivaldybė. Man žinoma, kad nepriklausomas šilumos tiekėjas domėjosi Biržais, tačiau kol kas realių veiksmų nėra.

“BŽ“: Kas būtų, jei dauguma vartotojų Biržuose atsijungtų nuo UAB „Litesko“ ir pasirinktų alternatyvius šilumos šaltinius? Ar tai ne būdas priversti šią įmonę savanoriškai pasitraukti iš Biržų rajono.

V. Jurkonis: Sumažėjus vartotojų skaičiui, sumažėtų šilumos pardavimai. Tikėtinas šilumos kainos augimas, jei pastovūs kaštai ir pelnas, sumažėjus parduodamos šilumos kiekiui, nesikeistų. Negalėčiau vertinti, ar alternatyvių šilumos šaltinių pasirinkimas ir vartotojų atsijungimas nuo UAB „Litesko“ centralizuoto šilumos tiekimo priverstų šią įmonę savanoriškai pasitraukti iš Biržų rajono.

“BŽ“: Ar UAB „Biržų šilumos tinklai“ yra pasiruošę techniškai perimti šilumos ūkį iš UAB „Litesko“, jei toks pasiūlymas ateitų?

V. Jurkonis: UAB „Biržų šilumos tinklai“ kasdien susiduria su įvairias iššūkiais, įvairiomis kliūtimis, kurias tenka įveikti. Ne išimtis būtų ir šilumos ūkio perėmimas, tektų susidurti su nemažai sunkumų, priimti naujus iššūkius.

Meras vėl žada derėtis

Šilumos kainų mažinimas tampa politikų koziriu prieš kiekvienus rinkimus. Atėję į valdžią, savo įsipareigojimus jie tarsi pamiršta. Per praktiškai dvejus V. Jarecko valdymo metus situacija su šilumos kainomis nepasikeitė. Tiesa, pigo kuras, todėl kainos šiek tiek mažėjo, bet Lietuvos mastu Biržuose jos išliko pačios didžiausios. „Biržiečių žodis“ paklausė Biržų rajono mero, kas buvo padaryta šioje srityje.

„BŽ“: Atėjo naujasis šildymo sezonas, Biržų miesto gyventojai toliau gauna didžiausias Lietuvoje sąskaitas už šildymą. Ką padarėte konkrečiai, kad sumažinti šilumos kainas? Jos ir toliau Biržuose didžiausios Lietuvoje. Ar tiesa, kad Biržų rajono savivaldybės įmonė „Biržų šilumos tinklai“ ruošiasi perimti Vabalninko miestelio šildymą iš mokyklos? Ar tai yra pasiruošimas perimti ir Biržų miesto tinklus, kai po 14 metų baigsis sutartis su šilumos ūkio nuomininke UAB „Litesko“?

V.Jareckas: Kaip ir esu minėjęs, pats asmeniškai esu susitikęs su vienu iš UAB „Litesko“ vadovų ir aptarėme galimybes perimti Biržų miesto šilumos gamybos ir tiekimo paslaugą anksčiau numatyto termino, tai derybų klausimas. Artimiausiu metu bus sudaryta derybų grupė, kuri sės prie derybų stalo su UAB „Litekso“ derybininkais.

„BŽ“: Ar buvo pasamdę advokatus, kad įvertintų Biržų rajono savivaldybės ir UAB „Litesko“ sutartį? Ar tariatės su kitų savivaldybių vadovais, kuriems pavyko per teismus atsikratyti nenaudingų sutarčių su šilumos tiekėjais?

V.Jareckas: Nesamdėme, einame derybų keliu.