Brolis kun. Elijas dėkojo Dievui ir Biržams

Bro­lis Eli­jas, ku­rį bir­žie­čiai pa­žįs­ta ir kaip Min­dau­gą Čer­niaus­ką, iki ku­ni­gys­tės nuė­jo il­gą ke­lią – tu­rė­jo šei­mą, bu­vo sėk­min­gas vers­li­nin­kas, so­vie­ti­niais me­tais, kai ro­ko mu­zi­ka bu­vo drau­džia­ma, su­ren­gė pir­mą­jį fes­ti­va­lį „Li­tua­ni­ka“, kom­jau­ni­mo ko­mi­te­tui jį pri­sta­tęs kaip Jau­ni­mo die­nas. Ta­čiau po il­gų dva­sios ieš­ko­ji­mų vy­ras pa­kei­tė sa­vo gy­ve­ni­mą ir da­vė vie­nuo­lio įža­dus.

Šv. Mi­šių ho­mi­li­jo­je br. ku­ni­gas Eli­jas dė­ko­jo baž­ny­čiai ir jos kle­bo­nui Al­giui Ne­ve­raus­kui, gim­ta­jam Bir­žų mies­tui, ge­riems jo žmo­nėms. Ku­ni­gas su dė­kin­gu­mu kal­bė­jo apie sa­vo mo­čiu­tę ir ma­mą, ku­rios jo žings­nius se­ka iš Ana­pus. Pa­dė­kos žo­džius nau­ja­sis ku­ni­gas taip pat ta­rė švie­saus at­mi­ni­mo kle­bo­nui Da­liui Tu­biui, Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je tar­na­vu­siam An­ta­nė­liui, sa­vo Dva­sios Tė­vui, ku­rie nea­be­jo­ję jo pa­šau­ki­mu siek­ti ku­ni­go tar­nys­tės.

„Die­vas ma­no gy­ve­ni­me pa­da­rė daug ste­buk­lų. O ku­ni­gys­tė ne­gims­ta tik iš žmo­gaus troš­ki­mo. Tam rei­kia Die­vo pa­šau­ki­mo ir Šven­to­sios Dva­sios už­ta­ri­mo. Mes tu­ri­me iš­mok­ti klau­sy­ti Die­vo“, - kal­bė­jo br. ku­ni­gas Ma­ri­ja Eli­jas Čer­niaus­kas. Pri­tar­da­mas gi­ta­ra, jis Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai, vi­siems jo ke­ly­je su­tik­tiems žmo­nėms pa­sky­rė gies­mę. Kiek­vie­ną į iš­kil­mę atė­ju­sį ti­kin­tį­jį ku­ni­gas lai­mi­no ir, dė­ko­da­mas Vieš­pa­čiui už ku­ni­gys­tės šven­ti­mus, žmo­nėms at­mi­ni­mui do­va­no­jo šv. pa­veiks­lė­lį, ku­ria­me pa­ra­šy­tas pra­šy­mas mels­tis už jį.