Ar visada socialinis būstas – pagalba vargstantiems?

V. Leščinskienės nuotr.
Papilietė Jolita Kaušpėdaitė sako, kad socialinis būstas, kuriame gyvena ne vieną dešimtmetį, anaiptol – ne penkių žvaigždučių viešbutis, tačiau esamos sąlygos ją tenkina.
Nesugebantiems susimokėti vos kelių eurų per mėnesį siekiančio kasmėnesinio socialinio būsto nuomos mokesčio, gresia netekti pastogės. Tačiau valstybė socialinių įgūdžių stokojančius asmenis iš paskutiniųjų gina, suteikdama jiems daugybę šansų pasitaisyti. Daug kas priklauso ir nuo seniūnų – vieni griežčiau, kiti atlaidžiau vertina socialinių būstų nuomininkus.

Įspėjo susimokėti už nuomą

Penktadienį Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas lankėsi Kvetkų kaime, socialinio būsto gyventoją Virginijų Raščiauską. Vyras už buto nuomą nemokėjo jau daug mėnesių, todėl susikaupė beveik penkiasdešimties eurų skola.

„Sutinku su viskuo, ką sakote, ir neprieštarauju“,- dėl skolos nesiginčijo kvetkietis. Vyras pažadėjo susimokėti, kad tik stogo virš galvos neprarastų. Tačiau seniūno į svečius nepriėmė ir buto aprodyti nesutiko, teisinosi, kad už durų paliktas šunelis, kuris esą pavydus – gali ir įkąsti.

„Šis pilietis yra vienas iš tų socialinių būstų senbuvių, kuris apie dvidešimt metų šiame bute gyvena. Kaip čia atsikraustė gyventi, taip nė rankos nebuvo pridėjęs – neremontavo, būstą apleido. Kiek jį pažįstu, būsto aprodyti jis neįsileido ne dėl šuns, o veikiau dėl kitos priežasties – gal svečiuojasi koks sugėrovas. Mano tokia versija“,- tiesiai šviesiai sakė seniūnas.

Tenka ir iškeldinti

Pasak R. Čygo, nesusimokėti kelių eurų per mėnesį už socialinio būsto nuomą – paprasčiausias apsileidimas.

„Socialinių būstų gyventojams taikomas simbolinis mokestis – po eurą ar tris per mėnesį. Tai rodo, kad jie visą gyvenimą taip ir gyveno – gauna pinigėlį ir prageria. Nėra įgūdžių, atsakomybės, drausmės. Už elektrą dar šiaip ne taip susimoka, nes žino, kad elektros tiekėjas „nesicackins“ – nukirps laidus ir teks sėdėti patamsy. Tokių socialinių būstų gyventojų, kurie susimokėtų už nuomą laiku, nelabai ir yra – net ir alkoholio nevartojantiems tenka priminti“,- kalbėjo seniūnas.

Atvejų, kad socialinių būstų nuomininkai būtų iškeldinti, seniūno darbo praktikoje yra buvę. Dažniausiai tokie nelaimėliai be užuovėjos nelieka – artimieji pagaili ir priglaudžia, nors pasitaiko ir liūdnesnių istorijų. „Vienas iškeldintas vyras su savo baldais, išmestais į lauką, ne vieną parą nakvojo, kol rado, kur apsistoti“,- prisimena R. Čygas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/