Biržiečių ištikimybė griūvančiam namui – akla, o savivaldybei dėl to nei šilta nei šalta

V. Leščinskienės nuotr.
Medelyno 24 namo gyventojos Salomėja Jasilionienė (kairėje) ir Elena Naktinienė dar prieš naujus metus sulaukė pasiūlymų iš savivaldybės atstovų išsikelti į kitus socialinius būstus, tačiau pasiūlymai, anot jų, ne tik kad neviliojo, bet ir išgąsdino.
„Jeigu mane iškeldins iš čia, aš mieliau eisiu gyventi į palapinę, nei į kitą socialinį būstą“,- ranką prie širdies pridėjęs sau pasižadėjo Medelyno gatvės 24 namo gyventojas Gintaras Naktinis, gyvenantis kartu su aštuoniasdešimtmete motina. Panašiai kalba ne tik ji, bet ir pašnekovo kaimynai, prašantys savivaldybės neiškraustyti jų iš avarinės būklės medinio daugiabučio.

Apsirodė ūkį

„Čia viskas mano rankomis pastatyta“,- į nedidelius, vienas šalia kito sulipdytus ūkinius statinius rodydamas kalbėjo vyriškis. Vieno jų duris pravėręs, parodė triušius, kitame, sakė, yra laikomi ūkiniai rakandai ir kiti daiktai. Lauke stovi šiltnamis.

Aš išbedžiojau žemes, o mama „iškuteno“, bus galima pasisėti salotų, ridikėlių, o vėliau pasisodinsim ir pomidorų, nereikės pirkti“,- aprodė Gintaras. Čia pat ir malkų krūvelė, išduodanti, kad ruošiamasi kitam šildymo sezonui. „Ne elitinės malkos, bet bus kaitrios“,- aiškino jis.

Kartą atsisakė, daugiau pasiūlymų nebenori

Bekalbant vyras susigraudino – jei visa tai prarastų, greičiausiai širdis plyštų.

„Dar prieš naujus metus buvome sulaukę pasiūlymo keltis į kitą socialinį būstą. Aldona Jurkštaitė iš savivaldybės atvykusi buvo, bet mama nesutiko, nors kas žino, gal po kiek laiko vėl atvažiuos?“,- svarstė G. Naktinis.

„Mums čia gerai. Aš čia gyvenu nuo pat namo pastatymo, nuo 1975 metų. Dabar man 86-eri. Niekur aš iš savo namų neisiu, o jei reikės per piktumus išsikelti, tai bus labai sunku – susirgsiu ir numirsiu...“,- kalbėjo su sūnumi vienuose namuose gyvenanti Elena Naktinienė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/