Ar taps Ančiškiai Lietuvos cepelinų sostine?

Loretos Bataitienės nuotr.
„Ančiškiečiai jau nebesvajoja apie didžius dalykus, o juokiasi, kad kaime reikalingi senelių namai. Graudi tiesa. Jei kaime vaikus galime suskaičiuoti ant pirštų, reiškia – nėra gerai“, – sako Ančiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Aukštikalnienė.
Ančiškių kaimo bendruomenė garsėja savo cepelinų šventėmis. Pernai cepelinus virė ir stalus dengė 11 Ančiškių bendruomenės šeimininkių, kurios suskaičiavo, kad šventės metu pagamino 200 cepelinų. Su varške, mėsa, morkomis, grybais. Šiais metais dėl karantino ančiškiečiai didžkukulių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose ir bendravo nuotoliniu būdu. „Biržiečių žodis“ apsilankė Ančiškiuose ir pakalbino kaimo bendruomenės pirmininkę Kristiną Aukštikalnienę.

“BŽ“: Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena ančiškiečiai? Istorijos metraščiuose Jūsų kaimelis minimas nuo 1617 metų. Be to, kasinėjimų metu atrasti senoviniai įrankiai, menantys net 8 amžių...

K. Auštikalnienė: Kaimas iš tikrųjų senas. Turime du garsius akmenis, vienas iš jų vadinamas „Velnio pėda“. Matyt, nelabasis kažkada čia lankėsi ir paliko pėdą ar kažką pametė (juokiasi – aut. past.). Kalbant apie nuotaikas, ančiškiečiai – ramaus būdo žmonės, dauguma jų yra garbaus amžiaus. Jaunimo mūsų kaime mažai, vyrauja ramuma. Policiją į kaimą kviečia labai retai. Ačiū Dievui, kad saugo mūsų kaimą nuo muštynių ar rimtesnių nusikaltimų. Esame draugiški ir padedame vieni kitiems.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

"BŽ" DOSJĖ

An­čiš­kiai (ar­ba Un­čiš­kiai) — kai­mas Bir­žų ra­jo­ne, nu­to­lęs 5 ki­lo­met­rus į va­ka­rus nuo Va­bal­nin­ko. Se­niū­nai­ti­jos cent­ras. Kai­mo ka­pi­nė­se yra 1736 me­tais sta­ty­ta An­čiš­kių Šv. Jo­kū­bo kop­ly­čia. Gy­ven­vie­tės va­ka­ruo­se pra­te­ka Upy­tė. Kai­me bu­vo sen­ka­pis, ku­ria­me 1915–1936 me­tais ras­ta žmo­nių kau­lų, ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių — įmo­vi­nis ie­ti­ga­lis, bū­din­gas VIII–XII am­žiams. Kai­mo te­ri­to­ri­jo­je yra du mi­to­lo­gi­niai ak­me­nys (vie­nas jų su „Vel­nio pė­da“). Dva­rų in­ven­to­riuo­se An­čiš­kiai mi­ni­mi nuo 1617 me­tų. 1922 me­tais kai­me įsteig­ta pra­džios mo­kyk­la, 1961 me­tais — bib­lio­te­ka. 1949–1992 me­tais An­čiš­kiai bu­vo ko­lū­kio „Že­mė mai­tin­to­ja“ cent­ri­nė gy­ven­vie­tė. 1992–1996 me­tais vei­kė An­čiš­kių že­mės ūkio bend­ro­vė.