Pasiūlė važiuoti į Pasvalį
Į redakciją kreipėsi skaitytoja, pasipiktinusi kompensuojamų vaistų įsigijimo tvarka.
Moteris pasakojo, kad visai neseniai ją užklupo stiprus, pasikartojantis migrenos priepuolis. Pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri jai išrašė vaistų „Cinie” su veikliąja medžiaga sumatriptanu (triptanu). Didžioji vaisto kainos dalis yra kompensuojama valstybės – kiek daugiau nei keturi eurai, tad pačiai pacientei tektų primokėti kiek daugiau nei 80 centų.
Tačiau aplankiusi kone visas Biržuose veikiančias vaistines, moteris visur išgirdo tą patį atsakymą: šis vaistas yra išparduotas, o jo užsakyti negalima – esą jo nėra vaistinių tinklų sandėliuose. Pasak vaistininkų, artimiausia vieta, kur dar būtų galima rasti šių vaistų nuo migrenos, – Pasvalys.
Alternatyva – susimokėti visą kainą
Vienoje iš Biržų miesto vaistinių vaistininkė pacientei pasiūlė alternatyvą – vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga, tik kito gamintojo ir kitu pavadinimu. Tačiau šis vaistas, kaip buvo paaiškinta, nėra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą – jo kaina siekia beveik penkis eurus ir visą sumą pacientė turėtų padengti pati.
Į Pasvalį vykti dėl kompensuojamų vaistų, kurie tekainuoja penkis eurus, neverta, nes kelionės išlaidos būtų didesnės nei vaisto kaina. Todėl moteris įsigijo vaistininkės pasiūlytą alternatyvą – pirko vaistus už savo pinigus, nors ir turėtų būti kompensuojama.
„Dirbi, moki mokesčius, ir štai, ką gauni. Penki eurai – gal ir nedaug, bet istoriją noriu paviešinti, nes papiktino sistemos absurdiškumas“, – guodėsi pašnekovė.
Ji sakė galvojanti apie sunkiai sergančius pacientus, kuriems kompensuojamųjų vaistų reikia dažnai ir dideliais kiekiais – jiems tokie sistemos trikdžiai gali kainuoti gerokai daugiau.
Pasiūlė atsakymo ieškoti kitur
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė paaiškino, kad ši situacija susijusi ne su vaistų kompensavimo tvarka, bet su vaistų tiekimo sutrikimais.
„Todėl galite kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kuri išsamiai Jums atsakys, kokia situacija yra dėl šio vaisto tiekimo, kodėl šiuo metu jo nėra vaistinėse ir ar yra šio vaisto didmenininkų sandėliuose”,– nukreipė „Biržiečių žodžio” korespondentus VLK atstovė.
Didmenininkai turi pakankamai
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vyriausioji specialistė, atstovė spaudai Aistė Tautvydienė patikino, kad minėto valstybės kompensuojamo vaisto, kurio Biržų vaistinėse negalėjo įsigyti skaitytoja, kiekiai didmenininkų sandėliuose yra pakankami.
„Lapkričio 18 dienos duomenimis, didmeninio vaistų platinimo įmonių sandėliuose kompensuojamojo vaisto „Cinie”, tiek 50 mg, tiek 100 mg tabletėmis, yra pakankamai: „Cinie” 50 mg – 1531 pakuotė, „Cinie” 100 mg – 9663 pakuotės“, – vardijo A. Tautvydienė.
Vaisto netrūksta, tik noro?
Tai kas čia neteisingai pasakoja – didmenininkai tvirtina, kad prašomo vaisto sandėliuose yra, o vaistininkai Biržuose teigia, kad kompensuojamo preparato nėra ir jo net negalima užsakyti?
Ar įmanoma, kad tokia situacija sukurta sąmoningai, siekiant, kad pacientas rinktųsi brangesnį, valstybės nekompensuojamą vaistą? O gal tai tik kitų problemų – logistinių trikdžių, tiekimo grandinės spragų ar sisteminių klaidų – padarinys? Ir ar tokiu atveju nepažeidžiamos paciento, mokesčių mokėtojo teisės gauti kompensuojamą vaistą, kai jis yra išrašytas gydytojo ir teoriškai turėtų būti prieinamas?
VVKT atstovė A. Tautvydienė komentavo: „Kiek aiškinomės su kolegomis, vaisto tiekimo sutrikimo nėra fiksuota, vaistas tiekiamas į rinką, didmeninio vaistų platinimo įmonių mums kas savaitę deklaruojami duomenys rodo, kad paskutiniu metu šio vaisto likučiai tikrai buvo pakankami, tad vaistinės jo gali užsakyti”.
Vaistinė neprivalo…
Anot pašnekovės, visos Lietuvos poreikis šiam vaistui per mėnesį siekia maždaug 5000 pakuočių – tai, pasak jos, tikrai nėra didelis kiekis visoms vaistinėms.
„Kitas svarbus dalykas, kurį reikėtų suprasti, – tai, kad vaistinė neprivalo turėti visų rinkoje esančių vaistų. Kiekvienoje vaistinėje lankosi skirtingi gyventojai su skirtingais poreikiais, todėl vaistai nuolat užsakomi ir atnaujinamos atsargos.
Tačiau jei kompensuojamojo vaisto tuo metu vaistinėje nėra, vaistininkas privalo pasiūlyti galimybę jį užsakyti tik tuo atveju, jei tai yra mažiausios priemokos preparatas ir jei pacientas sutinka. Užsakymas galimas tik tada, jei vaistinė turi teisę jį įsigyti ir bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas tą vaistą turi“, – aiškino A. Tautvydienė.
Pacientas turi išsakyti pageidavimą
Anot A. Tautvydienės, pacientas turi aiškiai išsakyti savo pageidavimą – jog nori, kad vaistininkas jam užsakytų ir pristatytų reikalingą vaistą. Teisės aktai numato, kad užsakyti vaistiniai preparatai turi būti pristatomi per dvi darbo dienas miestuose ir per keturias darbo dienas miesteliuose bei kaimo vietovėse nuo paciento kreipimosi į vaistinę dėl receptinio vaisto išdavimo.
„Kadangi neturime daugiau duomenų apie šią konkrečią situaciją, galime tik spėti, kad galbūt įvyko nesusikalbėjimas tarp vaistininko ir pacientės – gal vaisto tuo metu tiesiog nebuvo vaistinėje, o žmogus nenorėjo laukti, kol jis bus užsakytas ir pristatytas. Nenorėčiau spekuliuoti, kai neturime faktų, o tik apibendrintą teiginį, kad vaisto nebuvo niekur. Tikrai nereikėtų įžvelgti sąmokslo – esą vaistų neužsakoma specialiai, kad pacientai rinktųsi nekompensuojamus preparatus“, – sakė VVKT atstovė.
Turi teisę rašyti skundą
VVKT atstovės teigimu, jei vaistinė atsisako užsakyti paciento pageidaujamą vaistą, pirmiausia gyventojui rekomenduojama kreiptis į tos vaistinės farmacinės veiklos vadovą arba jo įgaliotą farmacijos specialistą. Skundą taip pat galima pateikti raštu.
Jei vaistinės siūlomi sprendimai netenkina, gyventojas gali kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Svarbu nurodyti konkretaus vaisto pavadinimą, vaistinės, į kurią kreiptasi, adresą, kreipimosi datą bei kitas svarbias aplinkybes.
„Tokiu atveju mūsų inspektorės galėtų atlikti patikrinimą“, – pridūrė A. Tautvydienė.
Laikinas tiekimo sutrikimas
Tuo tarpu vaistinių darbuotojai tikina, kad nuolat bendradarbiauja su tiekėjais, siekdami užtikrinti, jog vaistai būtų kuo labiau prieinami pacientams.
„Suprantame, kad migrenos priepuoliai – itin varginanti ir gyvenimo kokybę trikdanti būklė, todėl negalėjimas laiku įsigyti reikiamo vaisto sukelia didelį stresą. Šiuo metu kompensuojamajam receptiniam vaistui „Cinie” 50 mg tabletėmis yra paskelbtas laikinas tiekimo sutrikimas – apie tai viešai informavo pati VVKT. Tarnybos duomenimis, ši dozė į rinką turėtų sugrįžti metų pabaigoje“, – komentavo UAB „Tamro Baltics“, atstovaujančios „Benu“ vaistinių tinklą, marketingo vadybininkė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Vaistininkė pasielgė teisingai
„Benu“ vaistinių tinklo atstovė aiškino, kad vaistinėse šiuo metu galima rasti kitą kompensuojamojo receptinio vaisto „Cinie” variantą – 100 mg tabletėmis. Tačiau svarbu, kad gydytojo išrašytas receptas atitiktų reikiamą veikliosios medžiagos dozę, nes 100 mg tabletės nėra skirtos dalyti.
„Šiuo atveju vaistininkė veikė pagal nustatytą tvarką: kai kompensuojamo receptinio vaisto vaistinėje nėra ir jo negalima užsakyti, pacientui pasiūlomas analogas su ta pačia veikliąja medžiaga. Deja, šiuo metu rinkoje esantis analogas nėra kompensuojamas, todėl už jį tenka mokėti visą kainą. Tačiau vaistininkė pasiūlė sprendimą, kuris tą dieną leido pacientei gauti reikiamą gydymą“, – sakė pašnekovė.
Ji tikisi, kad „Cinie” 50 mg vaisto tiekimas bus atnaujintas kaip įmanoma greičiau ir tokių situacijų ateityje pavyks išvengti.
Ar sistema imsis pokyčių?
Kol valstybinės ir privačios institucijos nesutaria, kas lemia kompensuojamo vaisto trūkumą vaistinėse, pacientai pasijaučia įsprausti į kampą. Žmonėms ima atrodyti, kad šioje situacijoje visoms pusėms svarbiausia – ne jų sveikata, o jų pinigai.
Biržietės istorija – greičiausiai tik viena iš daugelio, tačiau taip ir lieka neatsakyta į klausimą, kas iš tiesų stringa vaistų tiekimo grandinėje. Ar bus imtasi priemonių, kad žmogus, sąžiningai mokantis mokesčius ir laukiantis pagalbos, neliktų vienas su savo problema?
VVKT nuotr.
Asociatyvi nuotr.