Naujausios
Kiekvienas gali kurti
Prieš 17 metų Biržuose įkurtos viešosios įstaigos Portfolio meno galerijos misija, anot direktorės Lijanos Judickaitės, kurti visomis prasmėmis. www.portfoliogalerija.lt
Per tiek veiklos metų daug kas keitėsi ir keičiasi, tačiau vizija išliko ta pati – „Esi sukurtas, kad kurtum“. Todėl L. Judickaitė ir rengia seminarus, įvairius mokymus ir praktikas apie saviugdą, savęs pažinimą, tarpusavio bendravimą, supratimą taip pat paliečiant meno, grožio, mados, dizaino, estetikos kultūrą.
„Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu išlaikyti balansą ir harmoniją. Jokiu būdu nelyginti savęs su kitais dėl įvairiausių skirtumų. Turbūt kiekvieno žmogaus ypatumas turėtų būti tinkamai išnaudojamas. Nusprendžiau parengti projektą ir, gavusi finansavimą, kviečiu moteris susiburti tam, kad kurtume kartu. Tai bus išskirtiniai užsiėmimai, paremti mano asmenine patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Projekto dalyvės sužinos ir atliks daug įdomių, giluminių, ne tik stiliaus, bet ir savianalizės praktikų. Projekto pavadinimas transliuoja žinutę, jog visi esame ne tik materija, bet ir giluminis pradas. Kūrybinėse dirbtuvėse kalbėsime apie vidinį kūrėją, kūrybingą asmenybę, kuriai rūpi emocinis ir fizinis pasaulio suvokimas“,- sako praktinių mokymų vadovė, įvaizdžio psichologė/ dizainerė (VDA Vizualinis dizainas, Konstantino Bogomolovo Image design school, 6 metų patirtis) ir saviugdos/ saviraiškos programą vykdanti mentorė L. Judickaitė.
Tikriausiai galima sakyti, kad savęs pažinimo seminarai yra madingi, todėl dažniausiai jie brangiai kainuoja. Jūs kviečiate į mokymus, kurie nemokami. Kodėl?
Pernai organizavau seminarus „Moters galia manyje“ ir sulaukiau didelio susidomėjimo, daug gerų atsiliepimų, todėl šiemet parašiau projektą „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją“ ir tęsiu jį per kūrybines dirbtuves. Šį projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o partneriai Biržų rajono savivaldybė. Dalyvavimas projekte dalyvėms nekainuos.
„Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją“ – gal skamba sudėtingai, bet tai – gyvenimiška. Prisiimti atsakomybę už savo vidinį kūrėją, tai mokėti gyventi čia ir dabar, bet ne praeitimi ar ateitimi. Kai gyvename ateitimi – svajojame apie naujus namus, prabangius daiktus, tolimą kelionę... Gyvendami praeityje kažko ilgimės, norime kažką susigrąžinti. Galvojame, kad tada, kai visa tai turėsime ar susigrąžinsime, kažkas pasikeis, tačiau – ne. Pamirštame gyventi dabarties momente. O vidinis kūrėjas gyvena čia ir dabar, jis džiaugiasi kiekviena akimirka. Svarbu išmokti branginti tą akimirką, kurią turime dabar. Saviugdos kelyje mokomės stebėti save ir aplinką, ugdyti sąmoningumą. Todėl patarčiau palikti praeitį, nepamirštant patirties ir neliesti ateities, nes jos dar nėra. Praeities ir ateities mes negalime apčiuopti, todėl turime tik dabarties momentą – esantį.
Viena iš temų, kurias nagrinėsime mokymų metu bus atsakomybė. Žmogus iš prigimties linkęs atsakomybę numesti kitiems – kaltina gyvenimą, aplinkinius, artimus ar kt. Dėl savo skaudžių išgyvenimų priekaištaujame kitiems, norėdami numesti kaltę nuo savęs. Tačiau, norint išspręsti nesutarimus, reikia išminties nusileisti ir skleisti savo meilę. Taip ugdome vidinį savo kūrėją, mokydamiesi prisiimti atsakomybę už savo emocijas ir veiksmus.
Dažnai savo mokymuose kalbu apie žmonių ketinimus iš kūrėjo pozicijos, o ne iš aukos. Nereikia pamiršti – jeigu ketinimai nuoširdūs, tada pasiekti savo tikslus labai paprasta ir lengva. Mūsų kasdienybėje atsiranda atitinkami žmonės, palankios galimybės ir aplinkybės. Jeigu norai egoistiški su nauda tik sau, tada viskas sunkiai klostosi ir įvairios kliūtys neleidžia pajudėti iš vietos. Tai ženklas, kad eini ne tuo keliu ir naudoji netinkamus įrankius savo tikslui pasiekti.
Kaip išmokti gyventi dabartimi, jeigu skauda širdį dėl praeities ir slegia nežinomybė dėl ateities?
Svarbu mokėti atitrūkti nuo kasdienybės. Nors trumpam. Taip pat nuolat sekti tai, ką galvoji, ką kalbi ir ką darai. Visa ši grandinė turi sutapti. Tai vadinama sąmoningumu. Labai daug įdomių lektorių kviečiu į PORTFOLIO, kad pasidalintų sąmoningumo praktikomis. Jaučiu, kad visuomenei to labai reikia.
Jeigu žmogus viena galvoja, o kita sako, jau negerai. Jeigu turėsi svajonę ir tik galvosi, bet nieko nedarysi, kasdien nesistengsi, tai svajonė ir liks tik svajone. Tačiau jeigu turi idėją, galvoji, kaip ją įgyvendinsi, sukursi įgyvendinimo planą ir dėl to kažką kiekvieną dieną padarysi, anksčiau ar vėliau svajonė išsipildys.
Kūrybinėse dirbtuvėse „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją“ mokysimės suprasti, kad mumyse užprogramuotas kūrėjo genas, tik reikia jį išgryninti ir naudoti. Mes viską žinome ir galime, tik susivokime savyje.
Maistas, menas, įvairūs projektai... Ar tai suderinama?
PORTFOLIO yra viešoji įstaiga, ne pelno siekianti organizacija. Tai – mūsų šeimos projektas, sukurtas iš meilės savo veikloms. Vyrui visada patiko gaminti, o kelionių metu nuolat ieškodavome naujų idėjų – ką galėtume realizuoti ir pasiūlyti savo klientui. Mano aistra meno estetikai, mados kultūrai, dizaino ir architektūros inovacijoms vis dar glūdi širdyje, bet organizuoti edukacinio ir švietėjiško pobūdžio renginius reikalingas papildomas finansavimas. Todėl nuolat ieškau bendraminčių, mecenatų, rėmėjų, kurie prisidėtų prie šių projektų realizavimo. Jaučiu, kad darau tai, kas artima, tai, ką moku ir esu savo vietoje.
Kas Jums pačiai dabar svarbiausia?
Dabartiniame gyvenimo etape man labai svarbus vaikų ugdymas. Daug domiuosi, skaitau, praktikuoju. Norėčiau surengti seminarą iš savo surinktos informacijos apie vaikų ir tėvų darnius santykius. Jaučiu, kad mano cikliškas gyvenimas atneša vis daugiau giluminių išgyvenimų. Todėl noriu dalintis tuo, ką patiriu. Manau, jog tėvų viena esminių užduočių – sudaryti vaikams saugią emocinę aplinką, o svarbiausia – jiems skirti savo besąlygišką meilę.
Ar verslas gali būti sąžiningas?
Versle svarbu dirbti sąžiningai, su didžiule atsakomybe ir dosnumu. Taip pat nereikia bijoti rizikuoti. Kalbėdama apie meną, visad sakau, kad galerininkai turi būti skaidrūs, it krištolas. Jeigu to neturėsi, bus sunku.
Dabar Jums reikia ypatingos tvirtybės, nes tenka rūpintis ir „Portfolio art/studio cafe“ ir tęsti savo švietėjiškas-saviugdos veiklas. Kaip pavyksta?
Taip, krūvio dvigubai daugiau, o laiko tiek pat. Bet tokia jau moters duotybė – būti duodančiai ir auginančiai, kaip Žemė. Jeigu moteris gali savyje išnešioti gyvybę – kūdikį ir gimdyti, tai ko ji negali padaryti?
Jūsų seminarai ir mokymai skirti išskirtinai tik moterims. Bet gal ir vyrams reikia labiau pažinti save. Kita vertus, daugiau žinodami apie moteris, jie jas labiau supras?
Kadangi esu ne vyras, tai ir mokymai – ne vyrams. Be to, manau, kad vyrams save realizuoti lengviau – jie veikia paprastai, ką sugalvoja, tą ir įgyvendina. Moterys dažnai ilgai galvoja, svarsto, abejoja... Mes visi turime įvairių baimių, bet laimi tie, kurie bijo, bet daro. Būdama moterimi, aš labiau suprantu, ko reikia kitoms moterims. Galiu dalintis savo patirtimi, tuo, ką esu praėjusi, ką esu pati išgyvenusi, pati pasimokiusi. Kai ateina laikas dalintis, tenka labai didelė atsakomybė, nes pasakoji tai, ką pats patyrei.
Kalbėti apie save atvirai – tarsi apsinuoginimas prieš minią. Iš kur Jumyse tiek drąsos?
Aš nebijau sakyti ir priimti tiesos, kad ir kokia ji būtų. Taip pat vertinu konstruktyvią ir pagrįstą kritiką. Jeigu žmogus lipa į sceną tik tam, kad tik „pasirodytų“, tada yra problema. Kai eini su tikslu nuoširdžiai dalintis, visada yra vilties, kad tai kažkam bus artima ir naudinga. Kiekviename seminare žmonės labai skirtingai supranta ir priima informaciją, nes kiekvienas ją vertiname pagal savo tam tikrus filtrus, pasaulėžiūrą. Norėčiau, kad kiekviena moteris, išėjusi iš mano mokymų, kažką viduje patirtų, kad išsineštų daugiau motyvacijos – ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi.
Nuo ko priklauso žmogaus pasitikėjimas savimi?
Pasitikėjimas savimi priklauso nuo daugelio dalykų. Jeigu pažvelgtume giliau, turbūt tikėjimas savimi ir visapusiškas pažinimas būtų pasitikėjimo pagrindas. Saviugdos kelias vyksta mumyse nuolat, todėl mano klientės yra įvairaus amžiaus – nuo 40 + iki 60 + metų.
Savo klientėms rekomenduoju įvairias praktikas, bet greičiausiai veikia išorės keitimas, per savo vidinius pokyčius. Bet tai gali būti ir pasakytas komplimentas, ir naujas apsirengimo stilius arba šukuosena... Kai po vieno seminaro moteris pasakė, kad nuėjusi į rūbų parduotuvę pasirinko mano rekomenduotą rūbų derinį, išties apsidžiaugiau, kad darbo įrankiai buvo pritaikyti gyvenime. Mano lūkestis – įkvėpti, motyvuoti, padrąsinti daryti pirmą ir, galbūt, lemtingą – kitokį žingsnį.
Kiekvieno – jauno ar vyresnio amžiaus – žmogaus gyvenime būna krizės. Kaip jas išgyventi? Negi padės naujas rūbas arba šukuosena?
Svarbu susigaudyti savo vidiniame emocijų, minčių ir būsenų sūkuryje. Nepamirškime, kad viskas nuolatos kinta ir nesiekime savo būsenos su savimi. Paauglystės ir vidurio amžiaus krizės panašios – siaučia hormonų audros, dažnai keičiasi nuotaikos... Bet svarbiausia – kalbėtis ir veikti. Nereikia kovoti su tuo, kas skaudina ar liūdina, svarbu rasti savyje nusiraminimą. Jeigu žmogus suirzęs, pakalbėkite su juo, nes gal jis laukia apkabinimo, pritarimo, nuolankumo, tik nedrįsta paprašyti. Jeigu moteris ar mergina liūdna, gal leiskime jai paliūdėti, paskaityti knygą, užsiimti mėgstama veikla... tiesiog pabūti su savimi, nes tai – didelis menas.
Dažniausiai savo gyvenime bijome pokyčių. O Jūs drąsinate nebijoti keistis ir priimti tokius sprendimus, kurie padėtų atsiskleisti asmenybei. Tai negi reikia iškart viską mesti ir pakeisti, pavyzdžiui, darbą, aplinką..?
Reikia save nuteikti pokyčiams, subręsti tam ir priimti sprendimą. Nereikia bijoti ieškoti kitos, širdžiai mielesnės darbo pozicijos. Žinoma, galimas ir kitas variantas. Žmogus galvoja, kad ten, kur dabar dirba yra blogai, o kitur bus labai gerai. Gal tokiu atveju vertėtų pakeisti tik požiūrį į darbą. Pastebėjau, kad jaunesni žmonės yra drąsesni, jie nebijo eksperimentuoti ir keistis. Vyresnioji karta sėslesnė.
Galimybių visada yra, todėl svarbu labiau pažinti ir suvokti save. Apie tai mes kalbėsime projekto „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją“ dirbtuvėse.
Jeigu būtų nuolatinis finansinis palaikymas, tai tokie saviugdos mokymai galėtų vykti kas mėnesį. Jeigu kiekvienas po truputėlį pasistengtume vardan emociškai ir fiziškai sveikos, laimingos visuomenės, tai visiems būtų komfortiškiau gyventi. O galime visi be išimties.
Kūrybinių dirbtuvių metu visos veiklos bus nukreiptos į savianalizę. Bet kas gali padėti atsakyti į klausimus: kokiame gyvenimo etape šiuo metu esu? Ar noriu ką nors keisti? Nuo ko reikėtų pradėti?
Kūrybinių dirbtuvių metu norėčiau kuo didesniam žmonių ratui padėti ir atvesti juos į pokyčių kelią. Bet tam reikalinga stipri valia ir disciplina, tik tada galimas greitas ir lengvas rezultatas.
Jungiu dvi disciplinas – įvaizdžio dizainą ir psichologiją. Esu baigusi kvantinės psichologijos kursą, aš ją vadinu gyvenimo abėcėle. Pasaulyje yra normali praktika kiekvienai šeimai turėti savo psichologą, tačiau Lietuvoje šis supratimas ir paslauga vis dar ateities planuose. Mes visi turime problemų, gyvenimo traumų, tačiau reikia suprasti, kad tai normalu, nes toks gyvenimas, jis pilnas iššūkių. Žmogui įvairūs išbandymai – normali praktika, tik ne visi mokame juos priimti ir tinkamai spręsti.
Koks ryšys tarp vidinio žmogaus pasaulio ir įvaizdžio?
Labai tamprus ir stiprus ryšys. Nes savimi pasitikinti moteris pirmiausia išsiskiria savo išskirtiniu įvaizdžiu, charizma, gera nuotaika ir lengvumu. Todėl mokysimės atpažinti daromas klaidas, pasirinkti tokį drabužį, kuris atskleistų pačias geriausias moters savybes. Jeigu dažnai pažvelgusi į save veidrodyje moteris yra nepatenkinta, negauna komplimentų iš aplinkinių, yra sudirgusi ir neranda laiko sau – turi ateiti į šias kūrybines dirbtuves, kuriose mes kursime kitokį savęs identifikavimo modelį, išskirsime stipriąsias ir silpnąsias puses, nagrinėsime savivertės ir saviraiškos sąsajas, sudarysime išskirtinius, tinkančius drabužių ir aksesuarų derinius, netgi atliksime individualią fotosesiją pagal naujai sukurtą vidinį ir išorinį “AŠ“.
Stilius – tai dalis tavęs, tavo savirealizacijos, pasitikėjimo ir tikėjimo savimi. Naujai sukurtas stilius – įvaizdžio dizainas turi atitikti gyvenimo būdą, nes drabužis turi padėti gyventi, o ne trukdyti. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia susitvarkyti savo galvas nuo nereikalingų minčių, įsitikinimų, o spintas išvalyti nuo nereikalingų ir morališkai pasenusių drabužių. Atgimimas ir visapusis apsivalymas visada atneša daugiau šviesos ir laimės į mūsų gyvenimą. Turiu idėją pati dažniau rengti moterims terapines fotosesijas, kurių metu vyktų ir tam tikra transformacija. Prieš keletą metų save taip tyrinėjau – lankiausi pas skirtingus fotomenininkus ir sąmoningai stebėjau save, kaip keičiuosi.
Kokių žmonių daugiau sutinkate Biržuose – laimingų ar piktų? Kuo Jūs pati gyvenate?
Manau, kad pasaulyje, taip pat ir Biržuose visada bus laimingų ir nelaimingų žmonių. Turbūt reikėtų aplink save burti mylinčius žmones. Aš mažai Biržuose vaikštau. Dažniau būnu savo vienkiemyje su vaikais gamtoje, kur stebiu gamtos cikliškumą, vakare palydžiu saulėlydžius ir ryte sutinku saulėtekius. Iš prigimties esu žemaitė, gal todėl man būdingas tiesumas, aiškumas, ryžtingumas, greiti sprendimai.
Žinau, kad gyvenime būna naktis, bet išaušta ir diena. Todėl manau, kad visi žmonės gali pajausti gyvenimo laimę ir grožį, jeigu supranta ir vertina tai, ką kuria – su meile. Viskam reikalingas planas, kurio grįžtamasis ryšys būtų visiems naudingas. Todėl linkiu kuo daugiau tokių gyvenimo projektų, kurie skatintų šypsotis širdimi. O pradėti galime jau dabar.
