Įamžintos sinagogos
Sinagogų įamžinimo ženklai pagaminti iš juodo poliruoto granito – tai nedideli istoriniai liudijimai, perduodantys žinutę praeiviams apie čia buvusias sinagogas. Šie ženklai įrengti bendradarbiaujant su Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondu, kurio vadovas – žurnalistas ir kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. Jis yra ir įamžinimo ženklų įrengimo iniciatorius.
Sinagogų įamžinimo ženklų gamybą finansavo Geros valios fondas, o projektą parengė Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Ženklų pastatymu Biržuose rūpinosi Biržų žydų istorijos ir kultūros draugija, kurios vadovas – biržietis Vidmantas Jukonis, taip pat Biržų rajono savivaldybė, Biržų seniūnija ir Biržų krašto muziejus „Sėla“.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (iki Antrojo pasaulinio karo) Biržuose veikė net šešios sinagogos.
Unikalus pastatas išlikęs tik Biržuose
V. Jukonis „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad Lietuvoje šalia buvusių sinagogų jau pastatyta apie 90 atminimo ženklų. Pastaruoju metu buvo įrengta 10 naujų, du iš jų – Biržų mieste.
Biržuose veikė unikali Chabad chasidų sinagoga. „Pastarieji tam tikra prasme panašūs į reformatus krikščionybėje. Chasidai sako, kad Dievą reikia pažinti ne tik protu, bet ir širdimi. Jų vedamos pamaldos būna linksmos. Jie ir dabar tebėra išlikę Izraelyje. Kiek teko domėtis, niekur kitur chasidų sinagogų nebėra išlikusių“, – pasakojo V. Jukonis.
Paklaustas, ar panašūs atminimo ženklai bus įrengti ir Vabalninko mieste, kur iki Antrojo pasaulinio karo veikė Žiemos ir Vasaros sinagogos, V. Jukonis abejojo, ar šis projektas bus tęsiamas.
Svarbūs ženklai istorijai ir paveldui
Biržų mieste iki Antrojo pasaulinio karo veikė kelios žydų religinės bendruomenės maldos vietos, liudijančios aktyvų čia gyvenusių žydų kultūrinį bei religinį gyvenimą. Chabad chasidų sinagoga, buvusi dabartinėje S. Dagilio g. 14 numeriu pažymėto namo vietoje, 1938–1939 metais buvo perstatyta į didelę plytinę sinagogą pagal architekto M. Lurje projektą.
Kita reikšminga žydų maldos vieta buvo Didžioji mūrinė sinagoga (dabar Karaimų g. 15 numeriu pažymėto namo vietoje), veikusi Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Šalia jos stovėjo du mediniai beit midraš’ai – maldos ir Biblijos studijų namai. Vienas iš jų, vadintas Didžiuoju Beit Midraš arba Didžiąja medine sinagoga, vėliau taip pat buvo perstatytas į mūrinį pastatą.
Šie dabar išskirtiniais ženklais pažymėti objektai – svarbi Biržų istorinio paveldo dalis, primenanti buvusį gyvą ir įvairialypį miesto kultūrinį gyvenimą.
Ž. Maniko nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.