Aistros
Šios kadencijos valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš dvylikos.
Motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu. Ir užvirė aistrų katilas mūsų politinėje padangėje!
IR KILO PROTESTAI
Kas atsitiko?! Juk panaši tvarka, kurią dabar nori įstatymu įtvirtinti Seimas, galiojo bene dvidešimt metų. Tik neseniai ankstesnės valdančiosios daugumos buvo pakeista. Tad tarsi norima sugrąžinti ilgai galiojusią, ir niekam dešimtmečius neužkliuvusią tvarką. Tačiau dabar pasipylė protestai. Dėl grėsmės žodžio laisvei surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo kelios dešimtys tūkstančių žmonių.
Seimo opozicija stabdo įstatymo priėmimą. Pateikė gal tūkstantį keisčiausių pataisų, kurias nori nenori reikia apsvarstyti. Vienai pataisai, kad dėl LRT vadovo atleidimo būtų paisoma Seimo narės Širinskienės katino Nuodėgulio nuomonės, Seimas jau yra pritaręs.
– Tokie dalykai Seimui garbės nedaro, – nuomonę pareiškė bičiulis Stasys. Ir svarstė: – Seku įvykius ir nesusigaudau, kas vyksta. Ar tikrai dabartiniai valdantieji nori užgrobti LRT? Negi paskyrus kitą direktorių jis galėtų neleisti žurnalistams laisvai kalbėti?
Tikrai – neaiškūs reikalai. Kodėl tik LRT televizijoje matome šūkius: „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“? O komercinės televizijos grėsmės laisvam žodžiui nemato? Seime sudaryta darbo grupė dėl LRT įstatymo pataisų. Gal ji ką nors išaiškins, ką nors nuspręs. Ką nors sužinosime. Tačiau dabar yra gera proga pakalbėti apie žodžių reikšmę mūsų gyvenime.
ŽODŽIAI – IR ŽEIDŽIA, IR GYDO
Įvairių sričių mokslininkai sutaria, kad mūsų vartojami žodžiai turi įtakos ne mūsų įsitikinimams, bet ir mūsų fizinei sveikatai. Prancūzų rašytojas Anatolis Fransas yra parašęs, kad nėra stipresnės magijos už žodžio galią. Iš tikrųjų nuo gerų žodžių pasijuntame geriau. O blogi žodžiai gali net ligą žmogui sukelti. Juk garsiausias Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas yra pasakęs, kad gydant ligonius, iš pradžių privalo būti žodis, po to vaistai ir tik vėliau – peilis. Tad žodžiai daro didelį poveikį mums patiems ir aplinkiniams. Kažkas yra pasakęs, kad kardo prakirsta žaizda lengviau užgydoma negu ta, kurią palieka žodis.
– Gali būti, jog žodžiai mums tokie svarbūs todėl, kad Žodžiu prasidėjo Pasaulio sutvėrimas, – pasakė Stasys. Ir pacitavo Evangeliją pagal Joną: – Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
Išeitų, kad žodžiai yra kone šventi. Jais negalima švaistytis. Juk pasakyti žodžiai moka net sugrįžti: ką pats pasakysi, taip ir pačiam bus atsakyta.
– Seniau žmonės taip lengvabūdiškai nesimėtydavo žodžiais, – pastebėjo Stasys. Ir tęsė: – Gal bijodavo likti vieni su savo bjauriais žodžiais? Dabar visiems, ypač politikams, ir interneto komentatoriams liežuviai atsirišę.
Sakoma, jog būna sunku suvaldyti savo jausmus, bet suvaldyti žodžius būtina. Tačiau iš patirties žinome, kad labai sunku liežuvį už dantų laikyti. Matyt todėl, kad tas mūsų organas slidžioje vietoje įsitaisęs. Gal gali padėti patarimai?
GERIAU SAKYTI TAIP, NEI – NE
Žmonių elgsenos žinovai sako, jog su kuo nors kalbantis reikia kuo dažniau sakyti žodį TAIP. Mat šis žodis gerai nuteikia, jėgų suteikia. Reikia atsisakyti neigiamų žodžių. Panašiai, kaip iš Hario Poterio nuotykių, kur negalima garsiai sakyti piktojo Voldemorto vardo, mūsų kalboje reikia vengti žodelio NE. Užuot pasakius „negaliu“, geriau sakyti „pabandysiu pasirinkti kitą dalyką“. Reikia išmesti iš savo žodyno ir žodį „ neįmanoma“. Sakyti: „priimu šį iššūkį!“, ar panašiai.
– Esu pastebėjęs, kai motina klausia vaiko, ar jis nenori valgyti? Vaikas dažniausiai atsako, jog nenori. Kai vaiko klausia, ar jis nori valgyti? Vaikas, net ir nebūdamas alkanas, ima domėtis, ką mama pataisė valgyti, – nusijuokė Stasys. Ir prisipažino: – Kai aš pasakau, kad esu senas ir neisiu dirbti, tada nuo sofos ir nepasikeliu. Kai pasakau sau, kad reikia eiti ir padaryti, tai pukšėdamas tą darbą įveikiu.
Gražu! Pasirodo, žodžiais galima ne tik kalnus nuversti, bet ir bičiulį dirbti priversti. Reikia tik žinoti, ką vienas ar kitas žodis reiškia. O šiais laikais nėra lengva susigaudyti, tarp nuolat kartojamų kontekstų, naratyvų ir kitokių kalbos įmantrybių. Užknisa ir daugžodžiavimas. Tada sakoma: žodžiai – gerai, bet vištos geriau, nes deda kiaušinius. Jeigu taip sakoma, vadinasi, reikia baigti šį rašinį. Ir kompiuteris jau suskaičiavo, kad parašyta daugiau kaip septyni šimtai žodžių.