Žmonių baimes augina nežinomybė

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Edita Mikelionienė
Kovo 24 d. rytas biržiečius pasitiko slogiomis naujienomis: užsikrėtusiųjų koronavirusu Biržuose – dešimt. Tokiame nedideliame mieste šis skaičius skamba bauginančiai.

Internetu, elektroniniais laiškais, žinutėmis, skambučiais sunerimę skaitytojai atakavo „Biržiečių žodžio“ redakciją. Suprantama, žmonės išsigando: galbūt užsikrėtę šiuo klasitingu virusu žmonės praėjo pro šalį, lankėsi prekybos centruose, gydymo įstaigose... Visiems norėjosi aiškumo.

Tačiau „aiškumas“ atėjo ne oficialiais šaltiniais, o gandais, nuogirdomis, iš lūpų į lūpas, pridedant nuo savęs ar pagražinant iš kaimyno išgirsta žinia. Nors viešai elektroninėje erdvėje viešai skelbiami maršrutai, kuriais judėjo užsikrėtusieji, tokios informacijos apie užsikrėtusius biržiečius nėra.

Štai taip atrodė ir mūsų paieškos pirmosiomis minutėmis, kai buvo paviešintas gąsdinantis skaičius – 10.

Skambinome merui. Tuo metu karantine buvęs meras V. Jareckas paaiškino, jog nustatyti ligos atvejai – kontaktiniai, virusas išplito nuo pirmojo užsikrėtusiojo, o kitos informacijos jis nežino. Ekstremalių situacijų operacijų centro Savivaldybėje vadovas Kęstutis Knizikevičius patikino: informacijos neturi ir pasiūlė skambinti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Biržų skyrių. Šio skyriaus vedėja Rasa Kubilienė pasiūlė skambinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento vadovui Eugenijui Vilčinskui. Šis pasakė, jog sveikatos ministras ir Ekstremalios situacijos operacijų centro Lietuvoje vadovas A. Veryga uždraudė teikti informaciją žiniasklaidai, todėl iš jo nieko nesužinosime. Galbūt mums galės padėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai. Paskambinus jai, gavome atsakymą kreiptis į E. Vilčinską. Pasakėme, jog jam jau skambinome. Tuomet spaudos atstovė paprašė pateikti klausimus raštu, į kuriuos iki šiol atsakymo nesulaukėme.

Tačiau Biržų miestas mažas, visi viską greitai sužino – Neapsaugo nei Asmens duomenų apsaugos įstatymas. „Kodėl neišklausėte užsikrėtusiojo šeimos pozicijos“, – gavome žinutę iš susirgusiųjų artimųjų. Išklausyti negalėjome, nes turėjome apsimesti, jog žinome tik oficialią informaciją, kuri apsiriboja skaičiumi 10.

Nežinia žmones baugina. Štai sulaukėme biržietės skambučio. Ji iš gandų išgirdo, jog tarp užsikrėtusiųjų koronavirusu – medikė. O kaip tik šiomis dienomis moteriai teko gulėti ligoninėje. Galbūt užsikrėtusioji medikė kaip tik ją tą dieną gydė? Moteris skundėsi, jog jai dėl to net spaudimas pakilo. Tačiau Ligoninės administracija moterį nuramino: jos kontaktinių asmenų sąraše nėra.

Sulaukėme laiško. Jame skaitytoja Greta rašo: „Su labai dideliu liūdesiu, norėjau pasidalinti žmonių neatsakingumu, naivumu ir nepabijosiu to žodžio BUKUMU. Kaip jau žinome, savaitgalį turėjome pirmąjį užsikrėtusį žmogų. Aš asmeniškai labai nejaukiai pasijaučiau, nes nežinome, kuriuo keliu jis vaikščiojo, su kuo bendravo. Bet palikime tai profesionalams, jie susisieks su visais kontaktą turėjusiais žmonėmis. Manau taip ir įvyko, nes tikrai žinau, kad žmonės saviizoliavosi. Liūdniausia, kas to nepadarė.

Šiuo laišku norėčiau pasakyti, kad gal žmonėms mažuose miestuose trūksta informacijos. Dabar turiu nejaukiai jaustis dėl savęs, dėl mamos ir dėl kitų žmonių. Mano mamai nėra galimybės likti namuose. Ji eina į darbą. Po to ji grįžta į namus... Užburtas ratas sukasi“.

Sulaukėme ir tokios žinutės: kodėl merui buvo atliktas koronaviruso testas, o kitiems, su užsikrėtusiuoju kontaktavusiems žmonėms – ne? Kodėl vieni lygesni už kitus?

Suprantamas žmonių pyktis dėl kitų abejingumo ir neatsargumo. Tačiau akmenimis užmėtyti susirgusiųjų – taip pat nevalia. Sergantieji taip pat išgyvena didžiulį stresą.

Atsargesni turime būti patys. Saugoti save ne tik kaukėmis, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu, bet ir sąmoningumu bei atsakingu elgesniu. Apie izoliacijos ar karantino sąlygų nesilaikantį savo kaimyną, pažįstamą turėtume informuoti policijos pareigūnus.

Bauginantis skaičiu – 10 užsikrėtusiųjų – biržiečius sudrausmino. Dabar retas į miestą išeina neprisidengęs veido kauke, be pirštinių. Sumažėjo žmonių srautas parduotuvėse, vaistinėse, gatvėje – vos vienas kitas praeivis. Pradedame suvokti, jog tai labai rimta: virusas plinta ne kažkur toli, o čia. „Atrodo, kad sapnuoju, kad gyvenu paraleliniame pasaulyje“, – taip situaciją įvardino vienas biržietis.

Šioje sudėtingoje situacijoje privalėtume padėkoti medikams, pardavėjams, vaistininkams, policijos bei kitų tarnybų pareigūnams, be kurių kasdieninio darbo nesijaustume tiek gerai, kiek įmanoma dabartinėmis sąlygomis. Turėtume pasidžiaugti žmonių iniciatyvomis, kurie siuva kaukes, nes jų labai trūksta, siūlo pagalbą medikams ar nuveža maisto vienišiems. Tarp jų – socialiniai darbuotojai, dienos centrų savanoriai, ar pavieniai, labai atsakingi žmonės, įmonės.

Norėtųsi, kad šioje sudėtingoje situacijoje mūsų valdžia rodytų vienybę, drąsintų ir telktų žmones. Mūsų skaitytojai kartais to pasigenda.

*

„Biržiečių žodžio“ žiniomis, saviizoliacijoje yra ne vienas su užsikrėtusiais žmonėmis kontaktavęs žmogus, tarp kurių Ligoninės, Poliklinikos, Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Kaip jau rašėme anksčiau, izoliacijoje ir Pabiržės ambulatorijos gydytoja, tačiau slaugytojos dirba. Dėl koronaviruso tyrėsi ir rajono meras Vytas Jareckas, turėjęs kontaktą su pirmuoju užsikrėtusiuoju, taip pat ir Poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. Pastarajam pasireiškė simptomai, panašūs į koronaviruso: kosulys, užkimimas. Ir mero V. Jarecko, ir Poliklinikos direktoriaus L. Sologubovo tyrimo atsakymai buvo neigiami, jie koronavirusu neužsikrėtė.