Naujausios
Požiūris
Gal komunizme būtų pinigų, tačiau Sovietų Sąjunga patrūko ir sugriuvo. Tačiau kai kas ir šiandien, brendęs okupacijos metais sako, jog jo smegenis tuometė komunistų ideologija paveikė, taip, kad jis dirba ne dėl pinigų.
O kapitalizmo ar rinkos ekonomikos laikmečio žmonės tik ir dairosi ilgesnio pinigo. Tad pasaulyje turime įvairių požiūrių į pinigus. Todėl turime tokių žmonių, kurie turi pinigų kaip šieno. Turime ir milijonus žmonių, kurie ne kasdien turi valgyti.
Didėja nelygybė
Tikėjomės, kad pandemijos ištiktas pasaulis taps draugiškesnis. Turtingosios valstybės su neturtingomis dalinsis skiepais. Dalijasi, bet daugiau simboliškai. Manėme, kad skiepų gamintojai geraširdiškai su kitais pasidalins vakcinų licencijomis. Ir sutartinai iš bėdų išbrisime. Ir skraidysime kaip balandėliai vieni pas kitus be baimių į svečius. Tačiau bėdas bandome ir toliau spręsti kiekvienas savame kieme. Net Europos Sąjungoje nesugebame susitarti dėl bendrų taisyklių skiepams, kaukėms, respiratoriams, galimybių ar dar kitaip pavadintiems pasams... Gal taip, atskirai veikiant, kai kam išeina į naudą?
Nepriklausoma labdaros organizacijų konfederacija „Oxfam“ pranešė, kad 10 turtingiausių pasaulio vyrų per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus, pasaulyje augant skurdui ir nelygybei, savo turtus padvigubino. To dešimtuko turtuolių turtas nuo nuo 700 milijardų padidėjo iki 1,5 trilijono JAV dolerių. Skaičiuojama, kad šio dešimtuko turtai kasdien paaugdavo vidutiniškai po 1,3 milijardo dolerių. Pasak „Oxfam“, tuo pat metu pasaulyje dėl nelygybės kasdien iš bado, dėl tarpusavio smurto, be medicinos paslaugų, klimato kaitos ir kitų veiksnių kasdien mirė po 21 tūkstantį žmonių.
Kas tie, kurie per pandemiją praturtėjo? Tai: „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas, „Amazon“ vadovas, „Google“ įkūrėjai, „Facebook“ įkūrėjas, buvę „Microsoft“ vadovai, „Oracle“ generalinis direktorius...
Pinigai neverkia
Raginama mokesčiais mažinti nelygybę, stabdyti pinigų spausdinimo mašinas… Lengva raginti ką nors daryti, bet garsiau už tuos ragintojus kalbėti moka pinigai. Esame girdėję, kaip jie gražiai kalba turtuolių lūpomis. Tačiau nesame girdėję, kad pinigai verktų. Nors yra pasakymas, kad verkia duonelė tinginio valgoma. Tačiau šis pasakymas jau neteko vertės. Dabar Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse jokia gėda, net madinga būti išlaikytiniais. Iš skurdžių pasaulio šalių į turtingus Vakarus veržiasi migrantai, kad būtų pavalgydinti, šiltai aprengti ir gyventų kaip Dievo užantyje. Lietuvoje jau dejuojama, jog užsiauginome sveikus, 40-45 metų išmokų ar pašalpų gavėjus, kurie nėra niekur dirbę ir jau kažin ar kada dirbs. Gudruoliai?
Kerpa avelių vilnas?
Sumanumo ir gudrumo reikia ne tik norint nieko nedirbti, bet ir kuo daugiau uždirbti. Toks gyvenimas. Visur reikia pastangų. Ir fizinių, ir protinių. Nuo šių pastangų lygio ir grąža būna toms pastangoms tolygi. Tačiau kartais aplanko jausmas, kad mus laiko kvaileliais. Taikosi kaip nuo avelių nukirpti paskutines vilnas. Kitaip sakant, neva dėl mūsų gerovės sugalvoja pasipelnyti. Kurį laiką visai neblogai nuo klastingo viruso mus saugojo medžiaginės kaukės. Netrukus jas teko išmesti. Liepta nuo viruso gintis tik medicininėmis kaukėmis. Neilgai. Staiga valdžia nusprendė, kad uždaruose renginiuose jau netinka medicininės kaukės – juose privaloma būti su gerokai brangesniais respiratoriais. Net į kino teatrus, kur seanso metu galima valgyti spragėsius, jau nevalia įeiti be respiratoriaus. LRT televizijos laidoje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paklaustas, kodėl atsirado skubus reikalavimas nuo viruso saugotis respiratoriais, pasakė, kad Vokietijoje žmonės su respiratoriais vaikšto jau bene pusantrų metų. Įdomus paaiškinimas. Tikrai vertas sveikatos reikalų žinovo.
Panašu, kad sveikatos apsaugos ministerijoje yra ir daugiau panašių žinovų. Juk be didelių paaiškinimų buvo liepta automobiliuose vežiotis po du brangius turniketus, kurių kol kas net nėra kur nusipirkti. O kaip bus, nes jų reikia ne taip jau mažai. Lietuvoje vien individualių lengvųjų automobilių yra daugiau kaip 1,3 milijono. Tad tų turniketų, dėl kurių naudos abejoja net kai kurie medikai, reikia ne vieno, o kelių milijonų. Kvepia kažkieno noru tuščiai pasipelnyti?
Vyko karstų verslas
Minėjome, kad pinigai neverkia. Kam pinigams verkti, už juos verkia žmonės, kurie pinigus praranda. Tačiau pinigai juk niekur nedingsta. Jie atsiduria pas kitus, rankas sušildo. Sakoma, kad pinigai, nesvarbu, kokiais būdais jie gaunami, nekvepia. Gal ir nekvepia, tačiau neskanu, kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti laidojimo bendrovė pelnėsi iš karstų. Artimųjų netekusiems žmonėms kremavimui parduodavo brangius karstus. Tačiau Lenkijoje esančiame krematoriumo tie karstai nebūdavo sudeginami. Mirusieji prieš kremavimą buvo perkeliami į pigius kartoninius karstus, o panaudoti karstai grąžinami į Lietuvą ir vėl parduodami už pirminę kainą. Manoma, kad taip iš karstų buvo uždirbta kelios dešimtys tūkstančių eurų. Nusidėjo! Panašu, kad čia tinka lietuvių liaudies patarlės: pinigai ir dorą žmogų iš kelio išveda; žmogus pinigus renka, o tiems pinigams velnias piniginę siuva.
Valdo pasaulį
Ką ir kaip apie tuos pinigus svarstytume, ne kažin ką galime tiems pinigams padaryti. Ankstesniais metais sakydavome, kad tarp valstybių reikia kuo smarkesnės prekybos. Žmonės, prekiaujantys vieni su kitais, nepuls kariauti. Tarsi teisingas buvo požiūris. Tačiau vieniems sekėsi geriau, kitiems – prasčiau. Todėl vyko ir tebevyksta muitų karai. Dabar atėjo sankcijų karai. Vyksta ginklavimosi išlaidų karai. Visur ant liežuvio galo: pinigai, pinigai, pinigai... Vadinasi, ne žmonės, o pinigai, norime ar nenorime, valdo pasaulį?
