Kiek galima kelti ranką ir už nieką neatsakyti?

K.Isako nuotr.
Ar 17 politikų, balsavusių už sporto ir sveikatingumo komplekso statybos vietos perkėlimą, prisiims atsakomybę už savo sprendimą?
Kodėl Biržų kraštas tryčpioja vietoje ir, palyginus su kitais rajonais, vystosi labai lėtai? Stebėdamas politikų veiksmus, padariau aiškią išvadą – dauguma jų yra chameleonai, kurie prisitaiko prie aplinkybių, kad visuomenės akyse atrodytų gerai, tačiau kategoriškai vengia atsakomybės už savo žodžius ir žmonėms duotus pažadus. Gavę nepatogių klausimų, jie pabėga, permeta savo kaltę kitiems arba diskusiją baigia blokavimu socialiniuose tinkluose. Šiuo sindromu tautos išrinktieji „serga“ nepriklausomai nuo partiškumo.

Kodėl Biržai neturi baseino ir sporto komplekso?

Praėjusią savaitę „Kupiškėnų mintyse“ perskaičiau naujienas apie baseino statybos eigą Kupiškyje. Jį jau turi rokiškėnai ir pasvaliečiai, netrukus maudytis galės ir kupiškėnai. Tik biržiečiai liko su tuščiomis politikų kalbomis. Didelę įtaką tam turėjo nelogiška buvusio mero Valdemaro Valkiūno idėja pakeisti sporto ir sveikatingumo statybos vietą (iš Biržų meisto J. Basanavičiaus gatvės į Vytauto gatvę), nors jos finansavimui jau buvo skirti milijonai iš valstybės biudžeto. Juk po to sekė projekto keitimas, ekspertizės ir kitos biurokratinės kliūtys. Tačiau šiandien norėtųsi kalbėti apie atsakomybę už tokius sprendimus. Juk vietos keitimą tvirtino savivaldybės taryba. Politikai negalėjo nesuprasti, jog valstybės skirti milijonai bus prarasti, jų laiku nepanaudojus. Jei tarybos nariai būtų nesutikę, mero idėja būtų ir likusi tik idėja. O Biržai jau būtų turėję sporto ir sveikatingumo kompleksą. Tačiau net 17 savivaldybės tarybos narių palaikė šį sprendimą. Tai – konservatorių frakcijos nariai Irutė Varzienė, Adolfas Rinkūnas, Sigitas Mitrochinas, Gražina Kučinskienė, Dominyka Tribienė, socialdemokratai Alfridas Jozėnas, Dalius Jakubėnas, Audronė Garšvaitė, tuometiniai respublikonai Aurelija Sindriūnė, Linas Vaitkevičius, Valdemaras Valkiūnas, Sigutis Štrėmas, Villius Trečiokas, Mindaugas Balčiūnas, Arūnas Butėnas, liberalė Skirmantė Griciūnienė ir darbietis Dalius Drevinskas.

Jiems ir reikėtų šiandien dėkoti už tai, kad Biržuose nėra šiuolaikinės sporto salės ir baseino. Kuris iš politikų prisiims politinę atsakomybę?

Kas balsuoja, o kam atsakomybė?

Situaciją, ko vertas politiko rankos pakėlimas, geriausiai iliustruoja tarybos narės iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Dominykos Tribienės pasisakymas posėdyje, kuriame buvo priimamas lemtingas sprendimas, pareiškimas: „Visą atsakomybę už komplekso pastatymą ir galimybes turi prisiimti meras ir administracijos direktorius, kurių iniciatyva šis pokytis įvyko“. Pati konservatorė tada sakė, jog balsuos už projektą, nes mato „daugiau pliusų, nei minusų“. Bet palaukite, dėl šio tarybos palaiminto sprendimo Biržuose nebuvo pastatytas sporto ir sveikatingumo kompleksas, tačiau politikai, pritardami jam, iš anksto kratėsi atsakomybės. Šokiruojanti pozicija, juk kiekvienas tarybos nario mygtuko paspaudimas ar rankos pakėlimas turi pasekmes. Ir tie 16 politikų, kurie palaikė pasiūlymą, yra nemažiau kalti, nei meras V. Valkiūnas. Kai taryboje dirbs suprantantys sprendimo reikšmę ir pasiruošę prisiimti už tai atsakomybę žmonės, tada situacija rajone ir pasikeis iš pagrindų.

Bijo nepatogių klausimų?

Dar vienas svarbus klausimas – valdžios dialogas su visuomene. Kaip tai vyksta Biržų rajone, geriausiai parodė praėjusios savaitės įvykiai. Apskrities laikraštis „Panevėžio kraštas“ parašė, kad Biržų rajono tarybos narys Almantas Bružas per nuotolinį Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyriaus narių pasitarimą iškėlė klausimą dėl sportininko Žydrūno Savicko – ar galiūnas, dalyvavęs Sausio 13-osios minėjime prie Seimo, vertas būti Biržų garbės piliečiu. „Manau, kad Savickas negražiai pasielgė, su kitais protestuotojais pasirinkę kelti triukšmą tokią jautrią datą. Kaip mūsų krašto garbės piliečiui, jam nevertėjo lįsti į pirmą planą. Protestuoti galima, bet juk galėjo susirinkti kad ir sausio 14 dieną“, – cituojamas laikraštyje politikas. Socialinių tinklų grupėje „Biržiečiai“, paprašytas argumentuoti savo pasiūlymą, A. Bružas ilgai neatsakė. Vėliau viskuo apkaltino žurnalistus: “Visų pirma jokio svarstymo nebuvo, buvo tik diskusija. O žurnalistai pateikia kaip jiems naudingiau“, – parašė konservatorius. Pamatęs, jog dauguma diskusijos narių nepalaiko jo pozicijos, politikas tiesiog ėmė ir pasišalino iš grupės. Po to savo paskyroje A. Bružas visą kaltę suvertė „Panevėžio krašto“ žurnalistei: “Gerbiu Žydrūną Savicką už jo pergales. Pirmadienį gavau skambutį iš žurnalistės, kuri manęs paklausė apie vykusį svarstymą dėl Žydrūno garbės piliečio vardo atėmimo. Atsakiau, kad jokio svarstymo nebuvo. Nes situacijos aptarimas buvo per messengerį be jokių išvadų, nutarimų ir balsavimų. Kadangi dabar visi straipsnius kuria, o ne rašo, tai į spaudą pateko sukurta istorija”. Laikraščio korespondentė Lina Rušėnienė buvo nustebinta tokios politiko pozicijos ir parašė, kad turi jų pokalbio įrašą, todėl A. Bružo pozicija straipsnyje pateikta tiksliai.

Socialiniuose tinkluose su visuomene nepanoro bendrauti ir jo bendražygė – Biržų konservatorių lyderė Irutė Varzienė, kuri vengė nepatogių grupės narių klausimų apie planus atimti garbės piliečio vardą iš Ž. Savicko ir taip pat iš jos pasišalino. „Panevėžio krašto“ paklausta, kaip pati balsuotų, jei dabar reikėtų apsispręsti dėl garbės piliečio vardo atėmimo, I. Varzienė esą pasisakytų, jog Ž.Savickas nėra vertas tokio garbingo titulo. Bet pridūrė, kad norėtų išgirsti ir jo paties žodį: „Palieku mažytę galimybę MANE įtikinti kitaip“.

Kodėl Biržų politikai bijo bendrauti su visuomene tiesiogiai ir vengia nepatogių klausimų? Atsakymas nesudėtingas – jie nori atrodyti gerai. Todėl dalis deda savo vardu kitų žmonių parašytus straipsnius. Kai pamėgini socialiniuose tinkluose užduoti jiems klausimus, kurie rajonui svarbūs, dažniausiai neatsako arba tiesiog pabėga, o kartais net blokuoja. Tačiau aktyviai deda patiktukus prie nuotraukų su gražios Biržų gamtos peizažais.

Kitų rajonų, pasižyminčių sparčia plėtra, vadovai aktyviai išnaudoja socialinius tinklus bendrauti su gyventojais. Pirmiausia tai leidžia sužinoti visas problemas, išgirsti visuomenės nuomonę bei atsakyti į rūpimus klausimus. Biržų politikai iki šiol gyvena akmens amžiuje, kai rėžia ugningas kalbas parodų atidarymuose ir kaimelių šventėse. Jei ir surengia susitikimus su visuomene aktualiais klausimais, tai daro darbo laiku, kai dauguma gyventojų negali juose apsilankyti.

P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešąjį interesą.