
Naujausios
Reitingai
Visuomenės nuomonė keičiasi, kaip vėtrungės padėtis rudens vėjuje. Paaiškėjus, jog JAV teisėtvarka mūsų garsiai išvykėlei Neringai panaikino dalį kaltinimų, smuko mūsų Prokuratūros reitingai. Taip sprendimai už Atlanto sumenkino pasitikėjimą saviškais. Patys sau irgi kojas kaišiojame. Dėl išrinktųjų Viktoro ir Ramūno peštynių smuko Seimo reitingai. Nors atrodė, jog parlamento reitingams žemiau nebėra kur kristi. Dėl gaisro Alytuje nukentėjo kai kurių ministrų reitingai. Mat paaiškėjo, jog aukšti žmonės per mažai gaisrininkams padėjo. Todėl pastariesiems reikėjo didvyriškai su liepsnomis ir nuodingais dūmais vos ne vieniems galinėtis. Žmonės ugniagesiams nešė valgyti, aukojo pinigų. Ir kovotojų su ugnimi reitingai šovė į padanges. Šiek tiek apklausų dalyviai sumažino ir Prezidento Gitano Nausėdos aukštus reitingus. Spėjama, jog šalies vadovo reitingai truputį smuktelėjo todėl, kad jis grįždamas iš vizito Japonijoje, su žmona Diana pakeliui nuskrido į kaimyninę Pietų Korėja, kur pasveikino studentę dukterį su gimimo diena. Neva Prezidentas turėjo skubiai skristi į Lietuvą, nes tuo metu Alytuje degė padangos. Vaje! O jeigu būtų paaiškėję, jog ponai Nausėdos, grįždami iš Japonijos nesuteko aplankyti dukters, kaip tada būtų su reitingais? Būtų jie pakilę ar dar žemiau smukę? Jau tie reitingai! Vieną dieną savo išrinktuosius su ditirambais ant postamentų keliame, o kitą dieną - nuo jų verčiame. Gal todėl, kad, pasak liaudies, mūsų burna taip sutverta, jog ta pati burna ir verkia, ir juokiasi, ir meldžiasi, ir keikiasi? Gali būti ir dar kitaip. Pažįstamas biržietis Drąsutis, paklaustas, kodėl taip kruopščiai knebinėjasi prie vieno darbelio, juk šį triūsą vargu ar kas įvertins, atsakė, jog taip jį mokęs dirbti tėvas. Jis sakęs: jeigu padarysi dešimt darbų gerai ir vieną blogai, daugelis tavo gerus darbus pamirš, o atsimins tik tą blogąjį. Gal taip, gal kitaip. Tačiau ne pro šalį kliautis patarimu: ką darai, daryk gerai.
Mokslas
Universitetų, gimnazijų, mokyklų dėstytojai ir mokytojai dejuoja, jog jų darbas menkas vertinamas, prastai už jį atlyginama. Mokslas žmogui reikalingas. Pasak statistikų, Lietuvoje beveik nėra beraščių. Dauguma turi viduriniojo mokslo diplomus. Mūsų valstybė Europos Sąjungoje pirmauja pagal trisdešimtmečių, turinčių aukštąjį ar profesinį išsilavinimą, skaičių. Apsąla širdis nuo tokių skaičių. Tačiau širdį suduria, socialiniuose tinkluose pažįstamų žmonių komentarus paskaičius. Komentaruose dažnai nepripažįstama lietuviška abėcėlė. Jeigu abėcėlė pripažįstama, tai nosinės rašomos ne tik kur reikia, bet ir ten, kur nereikia, ar visai nerašomos. Painiojamos ilgiosios ir trumposios balsės... Ir nesuprasi: ar iš didelio rašto išėjom iš krašto, ar mokslai per vieną ausį įėjo, o pro kitą - išėjo.
Konstitucija
Prieiname prie išvados, kad galėtų būti geresni mokslo reikalai. Panašu, jog galėtų būti geresni ir Konstitucijos reikalai. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja Konstitucijos egzaminuose, nors mūsų išrinktieji prisiekia, padėję ranką ant Konstitucijos, pagal ją gyvenant vis kyla klausimų. Būna: vieną dieną mūsų įstatymų leidėjai priima kokį įstatymą, o kitą dieną jau bėga į Konstitucinį Teismą klausti: ar nenusižengė Konstitucijai? Gal prieš prisiekiant ant Konstitucijos, prieš tai reikėtų ją perskaityti ir Konstitucijos egzaminą išlaikyti? Tada rinkimuose galėtume balsuoti ne tik už gražias akis ir gražias kalbas, bet tik už gerus Konstitucijos egzamino pažymius? Gal. Greičiausiai viskas liks, kaip buvę. Darysime, kaip darę, nors galvosime, kad bus kitaip.