Penktadienį Biržuose apsilankiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė trumpam užsuko ir į privačius senelių globos namus „Šiaurinė užuovėja“, apsilankė Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio socialinėse dirbtuvėse. O susitikime su visuomene Biržų Švietimo pagalbos tarnybos salėje ji atsakinėjo į biržiečiams aktualius klausimus. Tiesa, kai kurie klausimai žmonėms sukėlė šypseną…
Ar didės laidojimo pašalpa?
Susitikime su visuomene aktyviai reiškėsi kai kurie savivaldybės tarybos nariai. Viena jų – tarybos narė Audronė Garšvaitė.
Ji klausė ministrės, ar po Naujųjų didės vienkartinė laidojimo pašalpa. Ministrė patikino, kad po Naujųjų ji išaugs iki 590 eurų (dabar 560 eurų).
„Jeigu žmogus miršta tą dieną, kai jam sueina pensija, pašalpa išmokama, ar jau ne?“ – klausė tarybos narė, sulaukusi aplinkinių juoko.
„Galite juoktis, bet taip yra gyvenime, žmonėms tai – aktualu“, – nepasimetė A. Garšvaitė.
J. Zailskienė patikino: „Taip, ir dar išmokama net ne viena pensija, o dvi“. Ministrė ramino salėje besikvatojančius: „Mes visi buvome ar esame jauni, ir žinome, kaip tuo metu jautėmės. Patikėkite, visko norisi, visko reikia, ir gyvenimas nesustoja. Gyventi reikia ir džiaugtis kiekviena akimirka. Mylėti žmogų, kuris yra šalia, nes yra labai gera liaudies patarlė, kad pyktis suvalgo savo šeimininką. Linkiu teigiamo požiūrio į viską“.
Vaiko pinigai didėja
Savivaldybės tarybos narė Simona Bindariūtė pastebėjo, kad dažnai iš opozicijos sulaukiama priekaištų, jog rajone žmonių mažėja, gimstamumas mažėja, o valdantieji esą nesiima jokių priemonių. Tačiau demografija smukusi juk ne vien Biržų rajono savivaldybėje, o visoje šalyje. S. Bindariūtė klausė, kokia yra valstybės politika gimstamumo didinimo klausimu.
J. Zailskienė teigė, kad valstybė skiria nemažą dėmesį – pradedant vaiko pinigais, kurie kasmet didėja, taip pat didėja ir vienkartinė išmoka vaikui gimstant, kuri po Naujųjų ji bus 1036 eurai. „Galima pasidžiaugti, kad vietų darželiuose trūkumo problemos regionuose nėra“, – tikino ji.
V. Fiodorovo nuotr.Išgelbės reklaminė kampanija?
J. Zailskienės teigimu, artimiausiu metu numatoma iš valstybės lėšų „paleisti“ reklaminę kampaniją, akcentuojančią, kad šeima buvo, yra ir bus didžiausia vertybė.
„Jeigu norime, kad Lietuva būtų kaip valstybė, tai siekime, kad ji neišnyktų. Prie demografijos smukimo prisideda ir straipsnių antraštės apie artėjantį karą. Kada politikai per spaudos naratyvą transliuoja žinutę, žinoma, nebegalvojama apie vaikų gimdymą“, – mano ministrė.
Valstybės gėris
Gimstamumui didinti A. Garšvaitė pasiūlė ministrei kaip skatinimo priemonę mažinti mokesčius nuo išmokų tėvams, einantiems vaiko auginimo atostogų.
Ministrė atsakė: „Suprantama, kad vaikų auginimas yra labai sunkus darbas, tačiau tėvai, prižiūrėdami kūdikėlius, naudojasi visu kitu valstybės gėriu, kaip medicinos paslaugomis ir panašiai. O reikia juk iš kažko tam kitam gėriui surinkti lėšų – žinoma, kad iš mokesčių, kuriuos mokam solidariai visi”.
Kas bus, kai neskirs subsidijų?
Iš susirinkusiųjų pasigirdo nerimas dėl asmenų su negalia įsidarbinimo galimybių. Esą, artimiausiu metu planuojama, kad valstybė nebekompensuos darbo vietų neįgaliesiems.
„Neįgaliesiems ir taip nėra lengva įsidarbinti, tai kai subsidijų nebeliks, ar nebus taip, kad verslininkai pradės atleisti darbuotojus, turinčius negalią?“ – toks klausimas užduotas ministrei.
Anot ministrės, valstybė darbdaviams subsidijas, įdarbinant negalią turinčius asmenis, skyrė trejus metus. „Tai nėra mažai. Įranga supirkta, tai jei darbuotojai gerai dirba, kodėl juos reikia atleisti?“ – retoriškai klausė ministrė, apeliavusi į darbdavių moralę ir pažadėjusi „sekti situaciją“.
Tai kaupti, ar nekaupti?
Savivaldybės tarybos narys Dalius Drevinskas domėjosi, ką ministrė mano apie sukauptų lėšų atsiėmimą iš pensijų fondų antroje pakopoje.
J. Zailskienė atsakė, kad nenorinti dalinti patarimų – tai kiekvieno gyventojo asmeninis apsisprendimas. „Žiūrėkite, kaip jums apsimoka labiau. Tačiau pastebiu, kad žmonės, kurie pradžioje sakė, kad pinigus po Naujųjų iškart atsiims, dabar jau persigalvojo ir sako, kad tegu tie pinigai pabūna“, – teigė ministrė.
„Tai kaupti, ar nekaupti?“ – klausė D. Drevinskas.
„Aš daviau tokį pažadą, kad niekam neduosiu patarimo, nes po to liksiu kalta“, – paslaptingai šyptelėjo J. Zailskienė.
Dvi paslaugos taps viena
Klausimą ministrei turėjo ir pats meras Kęstutis Knizikevičius. Anot rajono vadovo, 2027 metais ilgalaikės globos paslaugos jungsis su slaugos paslaugomis ir taps ilgalaikės priežiūros paslaugomis.
„Matome problemą, kad globos namams atsiranda papildomų poreikių. Reikia įsigyti kvėpavimo aparatus ir t. t. Ar nebūtų galima įstatyminėje bazėje numatyti taip, kad pati savivalda galėtų daugiau padėti globos namams? Nes dabar jie palikti likimo valiai, mes neturime jokio teisinio pagrindo jiems padėti, o jei bandome tai daryti, tai gauname „per galvą““, – sakė meras, omenyje turėjęs pagalbą ne savivaldybės įstaigas.
Privatūs globos namai – ne valstybės pečiams
Pasak ministrės, kiek vyriausybių bandė tai daryti, niekaip nepavyko, nes vis susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis biurokratinėmis kliūtimis.
„Kiek žinau, 2026 metais bus parengti teisės aktai, kurie visiškai sudėlios taškus. Bet iššūkių bus ir, neabejoju, gali tekti tobulinti teisės aktus. Dar vienas būdas, kurio nepavyks išvengti, – tai kainos didinimas – vienareikšmiškai. Dar siūlome bendradarbiaujant bandyti teikti įvairius projektus… Valstybei per didelė našta finansuoti privačius globos namus, bet šiaip labai džiugu, kad kuriasi privatūs globos namai, jie sprendžia laukiančiųjų eilėse problemas“, – teigė ministrė.
Už pašalpas… kitoks atidirbimas
Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė teiravosi, ar ministrės nuomone, reikėtų naikinti atidirbimą už socialines pašalpas seniūnijose. J. Zailskienės manymu, visuomenei naudingi darbai – žmonių išnaudojimas, įsukantis į skurdo ratą, iš kurio negali ištrūkti.
„Jiems nemokamas atlyginimas, neįskaitomas darbo stažas… Dirbi už varganą pašalpą ir neieškai darbo, nes motyvacija dingsta. Europos skurdo mažinimo tinklas tiesiog reikalauja tai panaikinti. Kadangi visuomenė ir savivaldybės tam nepasiruošusios, tai sutarėme tokį kompromisą, kurį pateikiau Seime: tas, kuris prašo socialinės pašalpos, pusę metų ją gaudamas turi dalyvauti Užimtumo didinimo programoje – būti ruošiamas darbo rinkai ir įdarbinamas. Jeigu per pusę metų atsisakys kategoriškai dalyvauti programoje, dirbti ir būti savarankiškas, tai po šešių mėnesių savivaldybė galės jį pasitelkti visuomenei naudingiems darbams. Ir kad už tuos darbus galbūt būtų mokamas atlyginimas, kad ir nedidelis, skaičiuotųsi stažas“, – dėstė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Vicemerė Astra Korsakienė domėjosi, ar vaikų dienos centrams nenumatomas papildomas finansavimas. Ministrė patikino, kad ministerija ieško vidinių resursų ir, tikėtina, kad kitąmet jis bus skiriamas didesnis.
Jaukiau ir patogiau nei namuose
J. Zailskienė, kartu su patarėjų komanda, lankėsi Biržų kaime esančiuose globos namuose „Šiaurinė užuovėja“. Kaip situaciją ministrei pristatė globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Karolina Kondrotienė, didžioji dalis globos namų gyventojų yra su sunkiomis negaliomis. Šiuo metu globos namai yra užpildyti – gyvena 24 senjorai, prižiūrimi 13 personalo darbuotojų.
„Kiekvieno kambario išplanavimas vienodas, tačiau kiekvienas gyventojas gali atsinešti savo detalę. Kam reikia paveikslų, kam – augalų, o kam – savos lovos. Labai lanksčiai žiūrime į tai. Neretai mūsų gyventojai, grįžę trumpam į savo namus ir vėl sugrįžę pas mus, sako, kad čia jaukiau ir patogiau“, – privalumus vardijo K. Kondrotienė.
Jaučiasi laimingi
Ministrė turėjo progą pabendrauti ir su šių globos namų gyventojomis Bernadeta ir Danguole.
„Labai geros darbuotojos, galime viską joms pasakyti, nereikia nė prašyti – bus padaryta. Kad ir nesąmones pasakome kartais, nepyksta. Tikrai paslaugios, malonios darbuotojos, rūpestingos. Gyvename ir nieko netrūksta. Gyventi čia gera, niekur iš čia nenoriu eiti“, – sakė Bernadeta.
Jai pritarė ir Danguolė: „Esu čia labai laiminga“.
„Maitinimą mums dabar tiekia firma „Laigis“, bet ateityje planuojame maistą globos namų gyventojams gaminti patys savarankiškai“, – prasitarė globos namų direktorė Ingrida Simėnienė.
Socialinės dirbtuvės ir verslas
Apsilankymo Šv. Vincento Pauliečio socialinėse dirbtuvėse metu ministrė bendravo su dirbtuvių projekto dalyviais, koordinatoriais. Pagrindiniai darbai, kuriuos dirbtuvių dalyviai atlieka – etikečių klijavimas ant produkcijos pakuočių, nesudėtingas detalių surinkimas; taip pat vykdomi nedideli užsakymai pagaminti keramikos darbus, maišelius ar rankdarbius.
Pagrindiniai užsakovai (darbdaviai) – dvi Biržų rajone veikiančios įmonės: UAB „Biržų duona“ ir „SLT Industrial Components“.
Viso socialinėse dirbtuvėse darbuojasi 12 projekto dalyvių (asmenų su negalia). Projekto tikslas – ugdyti darbinius įgūdžius, pagal galimybes prisidedant prie produkto kūrimo, o produkciją realizavus, viena iš sąlygų, kad asmuo su negalia gautų tam tikrą atlygį ar kitaip būtų skatinamas ir motyvuojamas. Tiksliau, kaip buvo įvardinta ministrei, dirbtuvių dalyviai gauna palaikomąsias stipendijas.
Prasmingas laikas kartu
„Ačiū AB „Siūlas“, kuri remia mus lino audiniais, taip pat įmonei „Tyla“, parėmusiai mediena“, – vardijo Šv. Vincento Pauliečio globos namų direktorė Irena Jurgaitienė. Ji džiaugėsi projekto dalyvių savarankiškumu.
Tačiau kita problema – ne visi norintys gali patekti į socialines dirbtuves – kai kurie dalyviai pasakojo, kad teko kurį laiką laukti eilėje.
Projekto dalyvė Vaiva ministrei pasidžiaugė: „Visi labai gerai sutariame, daug nuveikiame kartu, vieni kitus palaikome, praleistas laikas vertingas ir prasmingas“.
Projektas įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos finansuojamą bendruomenių paslaugų projektą. Tačiau, anot ministrės, Biržų rajono savivaldybė išskirtinė tuo, kad savivaldybė dotuoja maitinimo išlaidas, arba, tiksliau kalbant, projekto dalyvių pietus. „Tai absoliučiai išskirtinis, sveikintinas dalykas“, – pabrėžė ministrė.
Kritikuoti – lengviausia
Anot ministrės, Biržų rajono savivaldybę reikia pagirti ir už tai, kad savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms yra didesnės nei šalies vidurkis: 2024 metais – 1 proc. didesnės, o 2025 metais – 1,2 proc.
„Tai rodo didelį savivaldybės dėmesį socialinei sričiai. Kritikuoti nekritikuosiu, kur reikėtų pasitempti, nors tai padaryti labai lengva“, – teigė ministrė, tvirtinusi, kad Biržų rajono savivaldybė socialinėje srityje yra viena pažangiausių.
Tačiau šalia sėdėjęs meras šio komplimento greičiausiai neišgirdo… Gal todėl, kad buvo įsikniaubęs į telefoną…
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.