Generolo M. Katchės atminimą ruošiamasi įamžinti paminklu

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos žinios, 2010 spalio 29 d.
Suvalkų derybų metu. Maksimas Katchė – trečias iš dešinės. Suvalkų sutartis. Lenkų delegacija kairėje, iš kairės: W.Przesmycki, J.Lukasiewicz, M. Mackiewicz, A. Romer. Lietuvių delegacija - dešinėje; iš dešinės: Aleksandras Šumskis, Bronius Kazys Balutis, Maksimas Katchė, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Mykolas Biržiška
Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš pa­vel­do­sau­gai skir­tų lė­šų pla­nuo­ja įam­žin­ti ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to Mak­si­mo Kat­chės at­mi­ni­mą.

Taip jau su­si­klos­tė, kad iki šiol pa­gar­bos duok­lės bir­žie­čiai ne­ga­li ati­duo­ti vie­nam iš įžy­miau­sių Lie­tu­vos ge­ne­ro­lų Mak­si­mui Kat­chei. Net­gi Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės at­sto­vai, at­vež­da­mi Lie­tu­vos ge­ne­ro­lams vai­ni­kus, M. Kat­chei skir­tą vai­ni­ką pa­dė­da­vo prie jo žmo­nos Ber­tos Jan­so­nai­tės-Kat­chie­nės ka­po Jan­so­nų šei­my­ni­nė­je ka­pa­vie­tė­je.

Maksimas KatchėMak­si­mas Kat­chė, XIX a. Sankt Pe­ter­bur­ge bai­gęs ca­ri­nės Ru­si­jos ka­ro aka­de­mi­ją, tar­na­vo Ru­si­jos im­pe­ri­jos ka­riuo­me­nė­je. Jis da­ly­va­vo 1904 – 1905 m. Ru­si­jos-Ja­po­ni­jos ka­re. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro da­ly­vis, šau­lių pul­ko va­das. Už drą­są ir per­ga­les va­do­vau­jant pul­kui bu­vo ap­do­va­no­tas gar­bin­giau­siu ko­vi­niu ap­do­va­no­ji­mu – Šv. Geor­gi­jaus or­di­nu.

Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, M. Kat­chė grį­žo gim­ti­nėn ir iš kar­to, kaip daug ka­ro pa­tir­ties tu­rin­tis aukš­to ran­go im­pe­ra­to­riš­ko­sios Ru­si­jos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kas, įsi­trau­kė į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­ri­mą ir va­do­va­vi­mą jos da­li­niams.

M. Kat­chė 1919 – 1920 m. da­ly­va­vo ko­vo­se su Rau­do­ną­ja ar­mi­ja, ber­mon­ti­nin­kais ir Len­ki­jos ka­riuo­me­nės da­li­niais. Kaip vie­nas ge­riau­sių ka­ri­nės tak­ti­kos spe­cia­lis­tų, pa­ren­gė Uk­mer­gės, Pa­ne­vė­žio ka­ri­nių ope­ra­ci­jų pla­nus, pri­si­dė­jo prie Za­ra­sų ope­ra­ci­jos ren­gi­mo. 1919 m. ta­po Ant­ro­sios pės­ti­nin­kų di­vi­zi­jos va­du. 1920 m. jam su­teik­tas ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to laips­nis. 1920 – 1922 m. bu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ši­nin­ku. 1920 m. rug­sė­jo mė­ne­sį bu­vo Su­val­kų de­ry­bų su Len­ki­ja Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos ka­ri­niu at­sto­vu, su ki­tais pa­si­ra­šė Su­val­kų su­tar­tį. Už nuo­pel­nus ku­riant Lat­vi­jos vals­ty­bę, M. Kat­chė ap­do­va­no­tas Lačp­lė­sio or­di­nu – tai pir­ma­sis, aukš­čiau­sias ir iki 1924 m. vie­nin­te­lis Lat­vi­jos ap­do­va­no­ji­mas.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spa­cia­lis­tas (pa­vel­do­sau­gi­nin­kas) Da­lius Mi­ke­lio­nis pa­sa­ko­jo, kad ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to M. Kat­chės at­mi­ni­mą ruoš­ta­si įam­žin­ti jau prieš ke­le­rius me­tus. Ta­čiau net per­nai, šven­čiant Lie­tu­vos šimt­me­tį, ne­bu­vo įma­no­ma įgy­ven­din­ti šio pro­jek­to. So­vie­ti­niais lai­kais ge­ne­ro­lo ka­pas bu­vo su­nai­kin­tas ir jo vie­ta iš­di­lo iš žmo­nių at­min­ties. Ne vie­ną de­šim­tį me­tų tru­ko ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to Mak­si­mo Kat­chės ka­po paieš­kos. Pa­gal vie­ną ver­si­ją, jis bu­vo pa­lai­do­tas evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ka­pi­nė­se prieš Jan­so­nų ka­pa­vie­tę. Ki­ti bir­žie­čiai ro­dė vie­tą ka­pi­nių pa­kraš­ty­je, kur, ne­va, ge­ne­ro­las bu­vo pa­lai­do­tas. Ta­čiau pa­grin­di­nė ver­si­ja bu­vo ta, kad 1933 m. bir­že­lio 10 d. Bir­žuo­se mi­ręs ge­ne­ro­las bu­vo pa­lai­do­tas šei­my­ni­nė­je Jan­so­nų šei­mos ka­pa­vie­tė­je.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai, iš­nag­ri­nė­ję liu­di­nin­kų ir bir­žie­čių pri­si­mi­ni­mus, ar­chy­vų duo­me­nis bei se­ną­sias nuo­trau­kas, šių me­tų pa­va­sa­rį Bir­žuo­se, J. Nas­top­kos gat­vės ka­pi­nė­se, Jan­so­nų šei­my­ni­nė­je ka­pa­vie­tė­je esan­tį ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to Mak­si­mo Kat­chės ka­pą pa­skel­bė na­cio­na­li­nio reikš­min­gu­mo kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tu.

Ka­dan­gi ant­ka­pis ge­ne­ro­lui bus sta­to­mas šei­my­ni­nė­je Jan­so­nų ka­pa­vie­tė­je, su­si­si ek­ta su šios gi­mi­nės at­sto­vais. Jie su­ti­ko, kad pro­se­ne­lių ka­pa­vie­tė­je at­si­ras­tų pa­mink­li­nis ak­muo M. Kat­chei, tik tu­rė­jo pa­sta­bų, kad ant­ka­py­je bū­tų ne tik su­trum­pin­tas, su­lie­tu­vin­tas ir vi­siems įpras­tas ge­ne­ro­lo var­das. Ka­dan­gi pil­nas M. Kat­chės var­das yra Max Ar­ved Jo­hann Wil­helm Katt­chee, nu­tar­ta, kad ša­lia su­lie­tu­vin­to ge­ne­ro­lo var­do Mak­si­mas Kat­chė skliaus­te­liuo­se bus nu­ro­dy­tas ir ori­gi­na­lus jo var­das: Max Katt­chee.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja įam­žin­ti ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to Mak­si­mo Kat­chės at­mi­ni­mą dar šiais me­tais. Nu­ma­to­ma pa­ga­min­ti pa­na­šų į Rin­kuš­kių evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ka­pi­nė­se sto­vin­tį gen. lei­te­nan­to Sta­sio Nas­top­kos pa­mink­li­nį ak­me­nį, ku­rį 1992 m. su­kū­rė ar­chi­tek­tė Ri­ta Vė­ly­vie­nė. M. Kat­chės ant­ka­pis bū­tų raus­vo šli­fuo­to gra­ni­to, apie 100 – 120 cm aukš­čio ir 50 – 60 cm plo­čio, su kai­ria­me vir­šu­ti­nia­me kam­pe iš­ta­šy­tu Vy­čio kry­žiaus or­di­nu.

Bir­žuo­se, J. Nas­top­kos gat­vė­je esan­čio­se se­no­sio­se evan­ge­li­kų re­for­ma­tų ka­pi­nė­se taip pat pa­lai­do­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kas Jo­nas Nas­top­ka, 1943 m. so­vie­ti­nių di­ver­san­tų nu­žu­dy­tas bu­vęs Bir­žų bur­mist­ras Frid­ri­chas Jakš­tas, ki­ti Bir­žų kraš­tui nu­si­pel­nę žmo­nės. Tad for­muo­ja­si įžy­mių Bir­žų kraš­to žmo­nių pan­teo­nas.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.