Praeitis atgyja: Biržų žinios prieš šimtmetį

Vytauto Didžiojo paveikslas apkeliavęs Lietuvą
Seniausias ir vis dar gyvuojantis Biržų krašto laikraštis – „Biržiečių žodis“. Tačiau dar ankščiau apie naujienas, kasdienius ir nekasdienius įvykius informuodavo „Biržų žinios“. Dėl ko žmonės prieš šimtą metų piktinosi? Kas jiems buvo svarbu? Nuo šiol kas mėnesį pasklaidysime šio ir kitų senų leidinių puslapius, prisiminsime Biržų praeitį gyvai – to nerasite jokiame istorijos vadovėlyje.

„Bir­žų ži­nių“ is­to­ri­ja

Bir­žų spaus­tu­vė­je tar­pu­ka­rio me­tais spaus­din­tas sa­vait­raš­tis „Bir­žų ži­nios“ pra­dė­tas leis­ti 1922 me­tų rugp­jū­čio 14 die­ną ir ėjo iki 1933 me­tų gruo­džio 31 die­nos. Laik­raš­tį įstei­gė ir sa­vo lė­šo­mis lei­do bei re­da­ga­vo gy­dy­to­jas Jo­kū­bas Mi­ke­lė­nas. Vė­liau jį re­da­ga­vo ag­ro­no­mai Pet­ras Va­ria­ko­jis ir Al­bi­nas Bin­kis, sa­vi­val­dy­bi­nin­kas Mar­ty­nas Ma­žui­ka, pa­što vir­ši­nin­kas My­ko­las Ple­pys. (Jis laik­raš­tį tik pa­si­ra­ši­nė­jo, o tik­ra­sis re­dak­to­rius bu­vo Apo­li­na­ras Nor­vai­ša)
Laik­raš­ty­je bend­ra­dar­bia­vo bir­žie­čiai poe­tai, tuo­met dar gim­na­zis­tai Kos­tas Snars­kis ir Ka­zys Ja­ku­bė­nas, bū­si­ma­sis moks­li­nin­kas psi­cho­lo­gas Al­fon­sas Gu­čas, Lie­tu­vos Sei­mo de­pu­ta­tas Kos­tas Kregž­dė, mo­ky­to­jai Jur­gis Kut­ra ir Alf­re­das Šli­kas, re­for­ma­tų ku­ni­gai Po­vi­las Ja­ku­bė­nas ir Po­vi­las Ja­šins­kas, is­to­ri­kas Jo­nas Yčas ir ki­ti. Iš vi­so iš­leis­ti 483 „Bir­žų ži­nių“ nu­me­riai. Hit­le­ri­nės oku­pa­ci­jos me­tais sa­vait­raš­čio, pa­va­din­to „Nau­jo­sios Bir­žų ži­nios“ lei­dy­ba bu­vo at­nau­jin­ta. Nuo 1943 me­tų sau­sio 16 iki 1944 me­tų lie­pos 8 die­nos bu­vo lei­džia­mas se­nuo­ju pa­va­di­ni­mu „Bir­žų ži­nios“. Iš­leis­tas 131 nu­me­ris.

Kvietimas

1930 metų vasarą, minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 – ąsias mirties metines, jo paveikslas iškilmingai keliavo per Lietuvą. „Tai simbolinė kelionė, – rugpjūčio mėnesio 3 dienos „Biržų žiniose“ išspausdintame straipsnyje „Vytauto Didžiojo atsilankymo proga“ rašė Vytauto Didžiojo komiteto Biržų skyriaus pirmininkas, gimnazijos direktorius Antanas Juška, – turinti visiems Lietuvos gyventojams priminti Vytautą ir jo laikus, o su paveikslu einančiai Vytauto dvasiai parodyti Lietuvos Nepriklausomąją dalį. (...) Iškilmingai pasitikdami ir išleisdami Vytauto Didžiojo atvaizdą, pažadėkime tarsi jam pačiam būti jo ir tų laikų lietuvių turėtų siekimų naujais vykdytojais.“

Vytauto Didžiojo paveikslas Biržuose

Apie tai, kaip Vytauto Didžiojo paveikslas keliavo per Biržų apskritį ir miestą rugpjūčio 10 dienos „Biržų žiniose“ pasakoja Martynas Mažuika.

Paveikslą Biržų apskrities gyventojai pasitiko rugpjūčio 3 dieną 13 valandą prie Degėsių kaimo. Gražiai ir iškilmingai paveikslas buvo sutiktas Vaškų miestelyje. Tą pačią dieną su orkestru išlydėtas į Saločius. Kitą dieną iškeliavo į Biržus. Pakeliui, Užubaliuose ir kitose vietose, prie pastatytų garbės vartų jį pasitiko kaimų žmonės. 16.30 valandą pasiekė Biržus, gražiai papuoštus radviliečių garbės vartus. Iš čia gyventojai jį nešė iki Biržų miesto garbės vartų, prie kurių su vėliavomis buvo susirinkę visų apskrities bei vietos valstybinių įstaigų viršininkai, tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai. Kalbėjo miesto burmistras Povilas Klybas, Antanas Juška. Miesto gatvėmis paveikslą lydėjo tūkstantinė minia. Prie kiekvienų garbės vartų (jų buvo aštuoni) kalbėtojai apibūdino Vytauto Didžiojo laikus ir jo nuopelnus Lietuvai. Prie reformatų ir katalikų bažnyčių kalbėjo šių bažnyčių klebonai. Nulydėtas į piliakalnį, papuoštoje estradoje pastatytas nakvynei tarp prezidento Antano Smetonos ir kunigaikščio Kristupo Radvilos portretų Vytauto Didžiojo atvaizdas buvo saugomas šaulių, moksleivių ir kitų organizacijų garbės sargybos. Piliakalnyje tūkstantinė biržiečių minia linksminosi prie liepsnojančių laužų. Dangų nušvietė fejerverkai. Visas miestas buvo papuoštas tautinėmis vėiavomis.

Rugpjūčio 5 dienos rytą Vytauto Didžiojo paveikslas automobiliu išvežtas į Pabiržę. Iš ten tolimesnėn kelionėn per Pasvalį į Panevėžį.

Ne viską sutvarkė

Žuvytės slapyvardžiu „Biržų žiniose“ pasirašęs autorius tikėjosi, kad į Biržus atkeliavus Vytauto Didžiojo paveikslui, biržiečiai bus savo mieste viską pavyzdingai sutvarkę. Pasirodo, ne. „Štai, – rašo Žuvytė, – Aušros medelis Pasvalio gatvės gale ties gimnazija. Šalia jo stulpas skelbimams lipdyti – tikra karikatūra. Stogas supuvęs kaip trijų savaičių amžiaus baraviko kepurė. Medelio aptvėrimas virsta ant šono. Blogiausia gi tai, kad jis buvo kadaise geltonai – žaliai – raudonai teptas, dabar gi, neatnaujintas, savo išvaizda tiesiog pašiepia mūsų tautiškas spalvas. Ir tai Lietuvoje! Ir tai Vytauto Didžiojo jubiliejiniais metais! Ir tai tokioje vietoje, kur Vytauto Didžiojo paveikslas sustojo!“

Pašventino varpą

Rugpjūčio 10 dieną Biržų evangelių reformatų bažnyčioje buvo iškilmingai pašventintas naujai nupirktas plieninis varpas. Jį pašventino Generalinis Superintendentas kunigas Povilas Jakubėnas. Varpas sveria 530 kilogramų. Kainavo 2840 litų. Pirktas už parapijos suaukotus pinigus. Jis skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtosioms jubiliejinėms sukaktuvėms paminėti. Parapija pirks ir antrą varpą.

Padėjo Likėnų šaltiniai

Vasarą į Likėnus buvo atvykę gydytis keletas ligonių. Jie džiaugiasi, kad sveikata pagerėjo. Šaltiniai pagelbėję, ypač reumatikams. Blogai tik, kad nėra tinkamų patalpų vonioms. Atvykusieji apsistoja Pabiržėje arba pas vietinius ūkininkus. Vandenį ir dumblą atsigabena statinėse. Nemažai purvo ir šaltinių vandens atvežama ir į Biržus. Už statinės pristatymą tenka mokėti po 4 litus.

Įsteigė meno sekciją

Rugpjūčio 17 dieną įvyko „Jaunosios Lietuvos“ Paežerių – Rinkuškių skyriaus visuotinis narių susirinkimas. Įsteigta meno sekcija. Išrinkta komisija, kuri stengsis greitai surasti tinkamą scenoje pastatyti veikaliuką. O meno sekcija rūpinsis ne tik vaidyba, bet užsiims rankdarbiais ir net piešiniais, kad galėtų surengti parodą. Šio skyriaus nariai yra suorganizavę ir chorą, kuriam vadovauja mokytojas A. Gailiūnas.