Iniciatyva prasidėjus karui
G. Mociūną, kartu su žmona, kaip viešosios įstaigos įkūrėjus, asmeniškai atvykti pakvietė Mažosios Liubašos bendruomenės pirmininkė Svitlana Kovalčiuk. „Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Ukrainiečiai supranta, kad galbūt greitai ateis taikos diena ir tuomet reikės kitokios pagalbos bei bendradarbiavimo. Be to, jų bendruomenėms rekomenduojama ieškoti bendradarbiaujančių asociacijų, partnerių Europos Sąjungoje”, – apie sutarties pasirašymo idėją sakė G. Mociūnas.
Jis priminė, kad tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje, jis kartu su žmona įsteigė viešąją įstaigą. „Draugų, norinčių padėti, turime visoje Lietuvoje, tad per šiuos metus su kroviniais važiavome į Ukrainą keliolika kartų, dabar net būtų sunku prisiminti tikslų kelionių skaičių. Ir automobilius vežėme, ir humanitarinę pagalbą – vaistus, medicinines, higienos priemones, rūbus, netgi padangas automobiliams ir taip toliau”, – apie idėją padėti pasakojo G. Mociūnas.
Dronai skriejo virš galvų
Pašnekovas teigė su žmona Oksana po sutarties pasirašymo turėjęs planų aplankyti draugus ir kolegas Lvive. Jo žodžiais, tik įvažiavus į Ukrainą buvo vykdomas masinis apšaudymas iš Rusijos pusės.
„Berods 47 raketos ir daugiau nei 400 dronų pro mus praskriejo vos kelių dešimčių kilometrų atstumu, o už maždaug 130 kilometrų sugriovė elektrinę. Tad daug gyventojų buvo likę be elektros, o kur visiškai nebuvo nutrauktas elektros tiekimas, elektra pastoviai dinginėdavo. Todėl nenorėjome būti savo bičiuliams našta, nes kai tokia situacija – ne apie mandagų svečių priėmimą žmonės galvoja”, – sakė G. Mociūnas ir pripažino, kad su pačiais artimiausiais bičiuliais pavyko susitikti.
G. Mociūnas sako, kad Ukrainoje jaučiasi saugus. Tiesa, reikia pasukti galvą, kur susirasti nakvynės vietą, kuri nevirstų netikėtu raketų ar dronų taikiniu. Biržiečio pastebėjimu, ieškant nakvynės tenka „įjungti“ strateginį mąstymą: kad nakvynės vieta nebūtų prie geležinkelio bėgių, karinių dalinių, strateginių gamyklų didesniame mieste, kad šalia nebūtų didelių angarų ar panašių pastatų, kurie gali tapti pavojingais taikiniais.
Elektra – aukso vertės
Biržietis sakė, kad prieš susirandant nakvynę rekomenduojama prisipildyti degalų baką ir apgalvoti artimiausią maršrutą iki sienos su saugia šalimi. G. Mociūnas pastebėjo, kad degalinių šiuo metu Ukrainoje netrūksta, kuro galima laisvai nusipirkti, ne taip, kaip karo pradžioje, kai buvo galima gauti vos po 20 litrų degalų. Tik savanoriams kartais įpildavo po 40 litrų.
Pasak biržiečio, važiuojant pakeliui į Ukrainą galima sutikti daugybę sunkvežimių, cisternomis vežančių degalus į Ukrainą.
„O šiaip visa Ukraina praktiškai ūžia nuo generatorių, kurie tapę tikru išsigelbėjimu. Pusdienį praleidome viename didžiausių Ukrainos miestų – Lvive – visur generatoriai. Taip pat labai populiarūs didžiuliai elektros energijos kaupikliai, kurie neūžia taip garsiai kaip generatoriai; jie veikia tarsi didžiulės baterijos. Kai yra elektra, kaupikliai pasikrauna, o kai dingsta elektra – ji naudojama iš tų prietaisų”, – paaiškino G. Mociūnas ir pridūrė, kad ukrainiečiai šiuo metu yra tiesiog susigyvenę su esama situacija.
Jie turi netgi savitą gyvenimo ritmą – kai atsiranda elektra, tuomet skalbia rūbus, pasikrauna visus elektros įrenginius, prietaisus. Paskui kurį laiką, dingus elektrai, naudoja sukauptus energijos resursus.
Ryte supranti, kad pasisekė
Pasak G. Mociūno, elektros nebūna 15–17 valandų per parą. Visi ukrainiečiai naudojasi specialiomis programėlėmis, kuriose matyti, kur vyksta aktyvūs kariniai veiksmai arba atakos, kokie objektai sugriauti, sunaikinti. Taip žmonės orientuojasi, kas vyksta, kur yra saugu, o kur reikia saugotis raketų ir dronų atakų.
„Taip ryte nubudęs gali suprasti, kad tau pasisekė, nes beveik virš galvos praskrido kelios ar kelios dešimtys raketų”, – įspūdžiais pasidalino G. Mociūnas.
Nenori prarasti šalies
Kokios dabar nuotaikos Ukrainoje? Kaip jaučiasi jos gyventojai, kai pastaruoju metu šios šalies politikus purto korupcijos skandalai?
Pasak G. Mociūno, ukrainiečiai, ketvirtus metus gyvenantys karo nuotaikomis, priima realybę tokią, kokia ji yra – be pagražinimų ir iliuzijų.
„Po pirmo pasiūlyto amerikiečių plano, tie, su kuriais bendrauju, sakė, kad prezidento Zelenskio tautiečiai gali nesuprasti, jei sugalvos sutikti su pasiūlytu karo užbaigimo planu. Tai prilygtų šalies kapituliacijai. Man atrodo, kad ukrainiečiams netgi karas nėra toks baisus, palyginus su mintimi, kad šalis gali visiškai kapituliuoti”, – svarstė G. Mociūnas, prisimindamas pažįstamų ukrainiečių žodžius, ir pridūrė, kad iš tiesų Ukrainos šalis didžiulė, žmonių daug, todėl nuomonių yra skirtingų.
Į korupcijos skandalus reaguoja neigiamai
Ypatingai jautriai Ukrainoje reaguojama į korupcijos skandalus. „Patys ukrainiečiai labai daug aukoja; teko matyti prie prekybos centrų esančias aukų dėžutes, kur žmonės aukoja po kelias grivinas ir karių aprangai, ir kitiems dalykams. Todėl dabar šalį supurtęs korupcijos skandalas labai paveikė. Patys ukrainiečiai, su kuriais teko bendrauti, jaučiasi labai nejaukiai. Bet jie supranta, kad kare tokių dalykų sunku išvengti. Kažkas žūsta, o kažkas iš to pelnosi… Mano pažįstami ukrainiečiai pasakojo, kad beveik visos šeimos yra patyrusios netekčių. Praktiškai kiekvienoje šeimoje yra žuvusiųjų, ir net ne po vieną”, – sakė G. Mociūnas. Jo žodžiais, nors ukrainiečiai nusivylę dėl dalykų, kurie vyksta šalies viduje, tačiau dvasinės stiprybės nepraranda.
G. Mociūnas, lankydamasis Ukrainoje su žmona, pastaruoju metu vis dažniau pastebi, kad šalis po truputį stojasi ant kojų, po truputį planuojama ateitį, žmonės tiesiog stengiasi gyventi, nes supranta, kad kitos išeities nėra.
Domisi, ką apie juos kalba kiti
Kaip reaguoja ukrainiečiai į diskusijas, vykstančias tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse? Ar jiems įdomu, kas kitose šalyse kalbama apie karą Ukrainoje, apie pačius ukrainiečius?
„Be abejo – ir mato, ir domisi, ir skaito. Supranta, kad jų tauta yra labai didelė, todėl ir žmonių yra įvairių. Ne tik padorių žmonių, bet, deja, ir teršiančių Ukrainos vardą”, – ukrainiečių nuotaikomis pasidalino G. Mociūnas.
Biržietis pridūrė, kad jo ir žmonos įkurta viešoji įstaiga „Pirmoji pagalba Ukrainai“ toliau aktyviai vykdys veiklą, o kol nesibaigė karas, pagalba vis dar reikalinga. Norintys prisidėti visada laukiami.
Socialinių tinklų nuotr.
Socialinių tinklų nuotr.
Socialinių tinklų nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.