Naujausios
Vidas Kavaliauskas, parduotuvės ,,Tortai‘‘ savininkas
Prieš trejetą metų įkurtos parduotuvės ,,Tortai‘‘ savininkas Vidas Kavaliauskas pripažino, kad situacija yra liūdna. Per karantiną parduotuvė dirbo, bet darbo valandos buvo sutrumpintos, nes dirbti įprastu grafiku neapsimokėjo – pirkėjų buvo mažai. Taip pat teko atsisveikinti ir su vienu darbuotoju. Pasak Vido, dabar nebėra taip, kaip buvo anksčiau:
-Mūsų pagrindinė prekė yra tortai, o jie dažniausiai asocijuodavosi su šventėmis, kurių šiuo metu yra labai mažai, jos mažesnės, arba jų išvis nėra. Anksčiau gaudavome daug užsakymų įvairiems renginiams: išleistuvėms mokyklose, darželiuose, vestuvėms, krikštynoms ir panašiai. Dabar to nebėra – žmonės yra tiek įbauginti, kad rengti didesnes šventes vengia. Ir tortai kažkaip nebesisieja su šventėmis, žmonės jų nori jau visai be progos, tiesiog – paragauti, tad ir užsakymai menki. Bet pirkėjai darosi vis išrankesni: jei tortą labai renkasi kasdienai, prie kavos, tai ką jau kalbėti apie tai, kokių jie pageidautų šventėms. Tokių užsakymų kaip anksčiau, kai šventei gamindavome dešimties kilogramų tortus gauname retai, nes didelių švenčių nebebūna. Šiuo metu mūsų prekyba atitinka apie trečdalį praėjusių metų vasaros pardavimų.
Vido parduotuvėje galima rasti ir kitų konditerijos gaminių, kurie pasak savininko, išgelbėjo karantino metu, o laikinai užsidaryti nė nekilo minčių, nes kaip tik prieš karantino paskelbimą prekių asortimentas buvo gausiai papildytas.
Paklaustas, ar sulaukė paramos iš valstybės, Vidas pasakojo:
-Viskas yra per daug išpūsta, žmonės įbauginti. Nemanau, kad tas virusas išvis egzistuoja. Manau, kad čia veikia tam tikros politinės jėgos. Pykstu ant valdžios, tiek aukščiausiosios, tiek vietinės, kuri per šią kadenciją Biržams dar nieko gero nepadarė. Valstybės paramos negavau, nes neprašiau: koks tikslas gauti paramą, jei kitais metais ją deklaravus, reikės grąžinti? Tegu viskas palieka valdžios ,,vargšams‘‘, kurie paprastus žmones laiko šiukšlėmis ir savo tokiais veiksmais trypia.
Dabartinė Biržų valdžia labai mėgsta fotografuotis, o darbų nematyti. Bėgioja ir klausinėja verslininkų, kaip šie atsigauna po karantino, klausia, kokios reikėtų pagalbos, bet net neketina padėti. Tai kam tada žmones erzinti? Siutina, kad šiuo metu visos institucijos yra tarsi ,,užsibarikadavę‘‘, niekur nepateksi: nei į savivaldybę, nei į Sodrą, nei į Mokesčių inspekciją ar į ligoninę. Atrodo, kad žmonėms jau nieko nebereikia.
Apie savo verslo ateitį parduotuvės savininkas kalbėjo:
-Šie metai mums yra kažkoks kosmosas. Atleidę darbuotoją, kol kas neketiname priimti naujo, stengiamės suktis patys. Minčių plėstis ar kažką keisti kol kas neturiu, tiesiog nėra tam galimybių. Draugai verslininkai, kurie gyvena užsienyje, ir keliauja, ir atostogauja. O mes turime arti tam, kad susimokėtume mokesčius. Mano žmona čia dirba nuo ankstaus ryto iki išnaktų, ir kas iš to? Katorga ir tiek.
Siutina, kad šiuo metu visos institucijos yra tarsi ,,užsibarikadavę‘‘, niekur nepateksi: nei į savivaldybę, nei į Sodrą, nei į Mokesčių inspekciją ar į ligoninę.
Almantas Bružas, kavinės ,,Cafe+‘‘ savininkas:
-Karantinas atsiliepė neigiamai, nes prekiaujame ne pirmo būtinumo prekėmis. Nors ir buvo palikta galimybė teikti maisto pristatymo į namus paslaugą, bet mes apsisprendėme užsidaryti. Juk kai žmonės parduotuvėse pirko kruopas, konservus ir tualetinį popierių, būtų buvę per mažai užsakymų kavai ir bandelėms į namus. Kavinė nedirbo beveik 7 savaites, o atsidaryti nusprendėme tik tada, kai valdžia leido kavą gerti sėdint prie lauko staliukų, bei pardavinėti išsinešimui.
Nežinia dėl ateities gąsdino, galvojome, kad virusas tikrai toks pavojingas kaip buvo sakoma per visas žiniasklaidos priemones, bet po to supratome, kad nei sergančių skaičius, nei mirtingumas nėra toks didelis, tiesiog valdžia ir žiniasklaida išpūtė didelį burbulą... Žinoma, apsaugoti žmones reikia, bet per didelis atsargumas kartais gali sukelti daugiau žalos negu naudos, -apie kavinę karantino metu kalbėjo Almantas.
Paklaustas, kaip sekėsi, kai kavinė vėl atvėrė lankytojams duris ir kaip sekasi dabar, Almantas pasakojo:
-Pradžia po atsidarymo buvo sunki, nors pastovūs klientai grįžo su džiaugsmu, tačiau bendras klientų skaičius buvo mažas. Bet juk daugeliui maloniau suvalgyti pyragėlį ir atsigerti kavos prie staliuko kavinėje, o ne kur nors lauke ant suoliuko ar mašinoje. Ne vienas klientas teiravosi, ar galima prisėsti viduje, o kai sulaukdavo atsakymo, kad dar neleidžiama, sakė, kad ateis tada, kai jau bus galima ir išeidavo... Dabar jau kelios savaitės iš eilės jaučiasi žmonių srautų padidėjimas, tiek vietinių biržiečių, tiek turistų. Žmonės jau baigia išsivaduoti iš viruso baimės, tik neaišku, ar greitu metu neteks vėl išeiti priverstinių atostogų...
Almantas minėjo, kad kavinėje kainos išliko tos pačios, nes dauguma prekių tiekėjų kainų po karantino nepadidino. Tačiau pastebėjo, kad prekybos centruose kainos kilo daugumai kavinėje naudojamų produktų, nors patys prekybos centrai reklamavosi, kad nesinaudos situacija ir kainų nekels.
Paklaustas apie paramą iš valstybės, kavinės savininkas pasakojo:
- Parama iš valstybės yra, bet ji labai stringa. Nors ir esame papuolę į labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, tačiau visos žadėtos paramos dar taip ir negavome... Pati valstybė yra pridėjusi tiek saugiklių, kad būtų išvengta galimo pasipelnymo iš paramos, todėl ta parama užstringa biurokratijos mašinoje ir laiku nepasiekia verslo įmonių. O finansinė pagalba ypač pirmomis karantino savaitėmis buvo tiesiog būtina, be jos daugelis įmonių būtų užsidarę. Manau, yra normalu, kad valstybė verslui skiria paramą, kai nebeleidžia jam užsiimti sava veikla. Taip ji sudaro sąlygas atėjus laikui vėl atsidaryti ir toliau mokėti mokesčius, išlaikyti darbuotojus bei teikti paslaugas klientams. Manau, kad iš valdžios nieko netrūksta, tik tegu įvykdo tai, ką pažadėjo. O svarbiausia, kad toliau nesustabdytų darbo, nes viską sustabdyti labai lengva, bet vėl pradėti – sunku. O pragyvenimui kaip nors užsidirbsime patys.
Neringa Šijanienė, Gėlių salono ,,Neringa‘‘ savininkė:
-Karantino metu, kaip tik suėjo metai, kai su vyru atsidarėme gėlių saloną. Situacija iš tiesų išgąsdino, buvo labai neramu, dvejojome: dirbti, ar nedirbti. Galvojome apie gėlių pristatymą į namus, bet visgi būtų buvęs tas nerekomenduojamas kontaktas su žmonėmis. Nusprendėme, kad reikia saugoti save ir kitus, elgtis pilietiškai, tad užsidarėme. Nedirbome visą mėnesį ir laukėme. Kaip tyčia, prieš užsidarant turėjome atsivežę daugybę gėlių, kurias teko išdovanoti, tad patyrėme nuostolių,- kalbėjo Neringa.
Paklausta, kaip sekėsi vėl pradėjus vykdyti veiklą ir kaip – dabar, gėlių salono savininkė pasakojo:
-Iš pradžių reikėjo papildomų išlaidų saugumo priemonėms, kad atitiktumėme visus reikalavimus. Mus dažnai tikrindavo. Žmonių nebuvo daug, nes ir tų švenčių sumažėjo ir patys žmonės nukentėjo finansiškai, bet pamažu viskas grįžta į vėžias. Žmonės jau drąsiai ateina. Kadangi gyvuojame dar tik metus, nelabai yra šią situaciją su kuo palyginti. Bet džiaugiamės savo pirmaisiais metais, nes pas mus vis užeina naujų klientų, kurie paskui vėl sugrįžta. Kadangi prekyba gėlėmis yra nenuspėjama, tai ir klientų vieną dieną būna daugiau, kitą – mažiau, niekada nežinai, kam kokia proga pripuls. Bet pagalvojus, jei šis nedarbas būtų trukęs ilgiau, tai pasekmės būtų liūdnesnės. Baugina ir kalbos apie artėjančią antrąją bangą...
Neringa užsiminė, kad gėlių kainos salone šiek tiek pakilo, nes tiekėjai kainas pakėlė, todėl kartais tenka kai kurių brangesnių pirkinių atsisakyti, nes nežinia, ar dabar jie būtų nupirkti...
-Džiugu, kad ir iš valstybės gavome paramą. Aišku, apie tai yra griežtesnių kitų verslininkų nuomonių, bet manau, kad mes patys turėjome pasirinkimą: dirbti ar ne. Mes pasirinkome sveikatą, tad nesinori kažkuo ir skųstis, nes niekam nuo to geriau nebus. Žinoma, visada norisi, kad būtų dar geriau, kad ateitų kuo daugiau žmonių ir, kad tas kiekvienas gėlės žiedelis būtų nupirktas...- kalbėjo gėlių salono savininkė.
