Seniūnaitės vertybių pamatas – noras padėti žmogui

V. Leščinskienės nuotr.
Meilūnų kaimo gyventoja Sandra Bieliauskienė sako, kad būti seniūnaite nelengva – tenka eiti į tokius kiemus, į kuriuos net socialiniai darbuotojai žengti bijo.
Meilūnų kaimo seniūnaitė Sandra Bieliauskienė jau dešimtus metus eina šias visuomenines pareigas ir, nors nelengva, tačiau sako, jog toks jos gyvenimo būdas – padėti žmogui. Ji atvira – kasdienis seniūnaičių vargas turėtų būti atlygintas, nes atliekamas svarbus socialinis darbas.

Išmaldavo gydymą

„Ar prisimenate Bronių, mūsų kaimo gyventoją, kuris pernai vasarą buvo uždegęs savo namus? Dabar jis visai kitoks žmogus – išblaivėjęs, prašviesėjęs, susitvarkęs“,- pasakoja seniūnaitė, telefone rodydama nuotraukas. Apie šį, Meilūnų kaimą sukrėtusį įvykį, kai protinę negalią turintis vyras vidury trobos sumanė užsikurti laužą, rašėme ir mes. Tąsyk S. Bieliauskienė pasakojo kovojusi su institucijomis, kad nelaimėlis būtų gydomas.

„Broniukas paskutiniu metu labai kėlė grėsmę kaimo žmonėms. Jei negaudavo išgerti, parduotuvėje grasindavo pardavėjoms, užpuldinėdavo kitus žmones, bet niekas jo neišveždavo gydytis ilgesniam laikui. O jeigu veždavo, tai po paros – kitos paleisdavo. Galvodavau, o Dieve, kas dar tokio turi nutikti, kad jį pagaliau apsiimtų gydyti... Galiausiai jam „susišvietė“ uždegti savo namus. Atsimenu, tada sulėkė visos instancijos, o aš vėl eilinį kartą maldavau greitosios paramedikų, kad jį vežtų gydyti. Man buvo atsakyta, kad viskas priklausys nuo budinčio gydytojo nuomonės. Visa laimė, kad pasitaikė supratingas gydytojas – ilgokai Panevėžio ligoninėje gydytas Bronius grįžo kaip visai kitas žmogus...“,- džiaugėsi S. Bieliauskienė, dabar padedanti šiam kaimo gyventojui pasigerinti buitį – atvežė televizorių, parūpino malkų.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/