
Naujausios
„Biržiečių žodis“ pakalbino du savanorius, kurie kasryt skuba į Biržų krašto muziejų „Sėla“. Tai iš Ukrainos atvykęs Aleksandras Frolovas (Oleksandr Frolov) ir sakartvelas (Gruzija) Giorgi Ninos. Jauni vyrai pasakojo siekiantys tobulinti anglų ar lietuvių kalbų žinias, pažinti Lietuvos kultūrą, jos tradicijas.
Gruziną užbūrė lietuvių kalbos skambesys
Giorgi Ninos save laiko sakartvelu (gruzinu), kurio protėviai kilę iš Graikijos. Įsikūrę rytinėje Gruzijos (Sakartvelo) dalyje, jie kalnuose, Isinandali kaime, pastatė Šv. Mergelės Marijos ortodoksų bažnyčią, kur tradiciškai rugpjūčio mėnesio pradžioje į pamaldas susirenka visa giminė. Giorgi (Georgijus) pasakojo, jog rytinė Gruzija – vynininkystės regionas. Jo gimtajame kaime yra net penkiolika vyninių. Kaimas dar ypatingas ir tuo, jog turi tokio pat vardo vyną, kuris gaminamas laikantis ES reikalavimų. Seniau vynas buvo laikomas moliniuose induose (amforose). Tačiau kraštą sueuropinti stengęsis princas Aleksandras 19 a. įkūrė pirmąją vyno gamyklą, kur gėrimas buvo imtas pilstyti į butelius.
Georgijus sakė randantis daug panašumų tarp savo gimtojo Isinandali kaimo ir Biržų. Abu kraštai turėjo savo garsius didikus – Biržai kunigaikščius Radvilas, Isinandali kaimo gyventojai gerbia princą Aleksandrą. Abu kraštai turi puikius muziejus bei gali didžiuotis gražia gamta. Isinandali kaime taip pat vyksta nemažai kultūrinių renginių, vienas jų – tarptautinis klasikinės muzikos festivalis, primenantis Šveicarijoje organizuojamą panašų renginį.
Georgijus save laiko tiek gruziniškosios, tiek protėvių dovanotos graikiškosios kultūros atstovu. Be jokių abejonių jaunas vyras savo Tėvyne vadina Gruziją (Sakartvelą), kurioje gimė ir užaugo. Ten, baigęs vidurinę mokyklą, studijavo žurnalistiką. O norėdamas būti nepriklausomu, išvyko į Lenkiją, kur baigė meno vadybos studijas, rašė apie rengiamas parodas. Georgijus labai mėgsta keliauti, yra pabuvojęs aštuoniolikoje šalių. Ketina studijas tęsti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Lietuvą laiko viena iš mylimiausių, į kurią atvyko jau ketvirtąjį kartą. Čia anksčiau yra viešėjęs kartu su savo šeima. Georgijus kalbėjo, jog Lietuvoje jis labai gerai jaučiasi, jį žavi lietuvių kalbos skambesys, todėl nutarė ją išmokti. Vyras randa ir šalių istorinių panašumų – Lietuvą ir Gruziją vienija kova už laisvę. Pasak Georgijaus, kai jis studijuoja 20 a. Lietuvos istoriją, atrodo, jog varto Gruzijos istorijos puslapius. Mokydamasis lietuvių kalbos, Georgijus randa ir kalbinių panašumų. Pavyzdžiui, mūsų žodis „mušti“ gruzinų kalba reiškia „kumštis“.
Svečias jau spėjo paragauti ir lietuviško „Vorutos“ vyno. Lygindamas su gruzinišku, pajuto visai kitokią gamybos technologiją. Georgijui patinka Lietuvoje kepami kibinai ir, žinoma, vieną kartą ragautas biržietiškas alus.
Georgijus prisipažįsta esąs „priklausomas nuo lietuvių kalbos“, kurios skambesys jį tiesiog užbūręs. Tai motyvuoja mokytis kalbėti lietuviškai. Georgijus tvirtina, jog Lietuvoje jaučiasi saugiai, pasitiki mūsų žmonėmis. Taip mano ir jo šeima. Svečias labai džiaugiasi Biržų krašto gamta ir... „Portfolio“ meno galerija, kokios rasti mažame miestuke nesitikėjęs. Taip pat mielai laiką leido Biržų Atviroje jaunimo erdvėje. Georgijus labai gerai kalba angliškai, neblogai moka lenkų ir vokiečių kalbas.
Nori pažinti Europos Sąjungą ir geriau išmokti anglų kalbą
Draugų Saša vadinamas Ukrainos pilietis Aleksandras Frolovas, turintis totorių, rusų, Kubanės kazokų, lenkų, vokiečių ir ukrainiečių kraujo, bendrauja rusų, ukrainiečių ir anglų kalbomis, supranta lenkų ir baltarusių šneką. Jis atvyko iš Ukrainos Donecko miesto. Ten gimęs ir neseniai 29 metų sulaukęs Aleksandras, paklaustas apie išsilavinimą, greitai išvardija: inžinierius–technologas, buhalteris ir jaunesnysis leitenantas. Jis pasakoja apie šalies paskutinių metų patirtis, žuvusius žmones, pastebi, jog nemažai jaunų žmonių iš Donecko išvažiuoja gyventi į Rusiją dėl to, jog ten jiems parūpinamas gyvenamas plotas, darbas, išduodami dokumentai, suteikiama pilietybė. Pats Aleksandras prisipažįsta nemylintis politikos, save vadina kosmopolitu ir profesionaliu keliautoju, mėgstančiu būti kraštuose, kur nėra karo. Jo gyvenimo tikslas – šeima, vaikai.
Keliauti mėgstančiam Aleksandrui yra tekę pagyventi ir Rusijoje, Kaukazo šalyse, Gruzijoje, Azerbaidžane, tekę lankytis Vengrijoje ir Austrijoje. Į Lietuvą Aleksandras atvyko, norėdamas geriau pažinti Europos Sąjungą bei išmokti anglų kalbos. Jaunas vyras nustebo, kad čia sutiko nemažai lietuvių, galinčių kalbėti rusiškai. Seniau apie mūsų šalį jis žinojo tik tiek, kad tai viena iš TSRS respublikų su sostine Vilniumi, krepšininku Saboniu ir Ukrainos bei Rusijos krepšinio komandas treniravusiu Rimu Girskiu.
Aleksandras pastebėjo, jog Lietuvoje yra labai tvarkinga, švaru. Jam patinka mūsų „maža šalis“, kurioje iš vienos pusės į kitą nereikia važiuoti kelių parų.
Aleksandras pastebėjo, jog daug žmonių išvažiuoja iš Lietuvos kitur gyventi ir dirbti. Pasak svečio, šaliai yra labai negerai, kai ją palieka jaunimas.