Naujausios
Kartu su muziejaus darbuotojais žygiavo ir krašto istorija domėjosi žygeiviai iš Pasvalio, Kupiškio ir net kaimynai latviai – jaunuolių kompanija iš Rygos, Daugpilio ir Liepojos! Šiais metais domėtasi biržiečių disidentine kova sovietmečiu.
„Pažiūrėję trumpą mokinių kurtą filmuką apie dvi drąsias mokines Diemantę ir Eleną, 1973 metais užrašiusias laisvę Lietuvai skelbiančius užrašus įvairiose Biržų vietose, keliavome tomis vietomis ir klausėmės muziejaus direktorės Editos ir jos pavaduotojos Emilijos, kuri ir rinko šios istorijos detales iš pačių šio įvykio herojų, pasakojimo. Sustojome ir prie buvusio kalėjimo Rotušės gatvėje, kur buvo sulaikytos ir kalinamos septyniolikmetės Diemantė ir Elena“,- rašoma pranešime.
Tautine giesme pagerbti laisvės kovotojai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ ir uždegtos žvakutės prie atminimo lentos šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, kur budeliai išmesdavo išniekintus partizanų kūnus.
Prie disidento mokytojo Jono Laucės namo, kalėjusio dėl savo romano „Negandų meta“, kuris sovietmečiu net nebuvo išleistas, šią skaudžią istoriją pasakojo muziejininkė Violeta. Kapinėse uždegtos žvakutės muziejininkui Antanui Seibučiui.
Pabiržėje į mūsų kraštą – Nemunėlio Radviliškį ir Pabiržę – 26-eriems metams ištremto kardinolo Vincento Sladkevčiaus istoriją pasakojo muziejininkė Džiuljeta. „Dėkojame Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios klebonui Kostui Balsiui, kuris taip gražiai bažnyčioje išeksponavo V. Sladkevičiaus arnotus. Taip pat apžiūrėjome virš bažnyčios durų visą sovietmetį išlikusį užrašą „1918 Vasario 16 Laisva Lietuva““,- atkreipia dėmesį muziejininkai.
Žygio kulminacija – paties 1957 m. žygdarbio herojaus pasakojimas Gerkiškiuose, buvusio trianguliacijos bokšto vietoje. Į renginį iš Vilniaus atvyko Algimantas Dževečka, kuris pačiais gūdžiausiais sovietmečio metais, kartu su bičiuliu Antanu Korženiausku, Vasario 16 dieną bokšte iškėlė pačių iš marlės pasiūtą Trispalvę. Buvusių Pabiržės mokyklos mokinių tuosyk sovietinėms struktūroms susekti nepavyko.
„Pagerbę žuvusiuosius prie Gerkiškių memorialo ir nusifotografavę atminimui, keliavome į muziejaus darbuotojos Melanijos kiemą, kur svetinga šeimininkė visus pasitiko su arbata ir skanumynais bei laužu, prie kurio dar ir smagiai padainavome“,- pasakoja muziejaus darbuotojai.
