
Naujausios
Klausučių gyventojai, bendruomenė pavyzdingai tvarko savo teritorijas, bet prie pat plento – akibrokštas. Apleistas parkas. Tik jo pradžioje – talkos ženklai, šakų krūvos. Kuo gilyn, tuo vėjovartų daugyn. Kelios tankiai susodintos eglaičių eilės. Ar po kelių dešimčių metų nekils aršių diskusijų dėl jų? Ne visos jos ir išgyvens. Jau dabar viena kitą gožia, kai kurios skursta. Parke ir paminklas žuvusiems. Su penkiakampe žvaigžde...
"Biržiečių žodžio" užkalbinta šio parko kaimynė Efruzina Jašinskienė mena: parke didieji medžiai pasodinti daugiau kaip prieš 40 metų, kolūkiniais laikais. Efruzina pati tuos medelius laisčiusi. Parke, prie paminklo, pasak Jašinskienės, vykdavo įvairiausi minėjimai. Minėjimai jau seniai nebevyksta, bet vietos bendruomenė čia talkas rengia, grėbsto lapus.
– Medžiai paseno. Vėtra juos verčia su visomis šaknimis. Ne visi turi sočiai malkų. Jeigu atiduotų ir mes paimtume, – pasakojo moteris.
Ji teisi: jeigu žmonėms duotų valią išverstus medžius savo iniciatyva tvarkyti, parko vaizdas pasikeistų. Bet...
Klausučių ulytėlės bendruomenės pirmininkė Jurgita Venskienė "Biržiečių žodžiui" pasakoja: bendruomenė, seniūnija tvarko tik savo, valstybinės reikšmės žemę, o kita dalis, kur išvirtę medžiai, privati teritorija, turi savininką. Ankstesnis savininkas jau miręs, bet kažkas dalį parko paveldėjo. Paveldėtojui priklausytų rūpintis. Pasak Jurgitos Venskienės, eglaites pasodino jau amžiną atilsį buvęs parko savininkas. Krašto šviesuolis, gerbiamas, mokėjęs ginti savo tiesą, todėl valdžia ir davusi jam valią. Kaip norėjęs, taip eglaites sodinęs. Tos žaliuojančios ūgtelėjusios eglaitės ant valstybinės žemės ir privačios valdos ribos.
– Valstybinėje žemėje vienas medis buvo nuvirtęs, Širvėnos seniūnijos darbininkai jį sutvarkė. O visi kiti išvirtę medžiai nebe mūsų, – kalbėjo Jurgita Venskienė.
Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas apgailestavo: šiuo metu seniūnijoje trūksta darbo rankų. Pašalpų gavėjai vengia atidirbinėti visuomenei naudingų darbų. Kai buvo palankūs orai terminus atidėliojo, o dabar žemę merkia lietūs.
– Gandai, kad kitais metais jau už socialines pašalpas nebereikės atidirbinėti, mums neteikia optimizmo, – pripažįsta seniūnas.
Kad patys gyventojai valstybinėje žemėje vėtros išverstus medžius galėtų panaudoti savo reikmėms, seniūnas nesutinka. Anot jo, norinčių atsiras daug, medžių visiems neužteks ir prasidės nesusipratimai ir priekaištai. Pirmenybė būtų teikiama neįgaliems, socialiai remtiniems, kaimo bendruomenei. Sauliaus Eigirdo žiniomis, vietinė kaimo bendruomenė malkomis apsirūpinusi.
Seniūnas negalėjo įvardinti kam priklauso dalis apleisto parko. Asmens duomenis saugo įstatymas, duomenys įslaptinti.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Sabas "Biržiečių žodžiui" pažadėjo išsiaiškinti, kas šios apleistos parko dalies šeimininkas. Jeigu pavyks surasti bendrą kalbą, parkas išgražės.