Kirdoniečius į neviltį varo tragiška gatvių būklė

Kęstučio Isako nuotr.
Kirdonių kaimo bendruomenės pirmininkas Steponas Staškevičius teigė, kad kirdoniečiai diskutuos apie savo gyvenvietės tapatumą.
Kirdonys – vienas iš jauniausių Biržų rajono kaimų. Karstinių įgriūvų epicentras. Palyginus su kitomis gyvenvietėmis, stabiliai išlaiko gyventojų skaičių. Kirdonių kaimo bendruomenė viena iš didžiausių ir turi net 108 narius. „Biržiečių žodis“ kartu su bendruomenės pirmininku Steponu Staškevičiumi dviračiais apvažiavo Kirdonių kaimą ir pasikalbėjo apie kirdoniečių sopulius bei džiaugsmus.

Kuo šiandien gyvena Kirdonys? Kokia situacija kaime, kokios problemos kamuoja vietos gyventojus?

Daug metų Kirdonių kaime neišpręsta opi problema – tragiška gatvių būklė. Rašėme apie tai savivaldybei jau ne kartą, daugeliui valdžių, tačiau situacija nesikeitė. Kirdonyse yra 5,2 kilometro sovietmečiu asfaltuotų kelių. Nuo to laiko niekas nedaryta. Tik remontuota. Kolūkio laikais asfaltavimo darbai vyko savo jėgomis, todėl asfalto kokybė nebuvo geriausia. Dabar iš jo nieko praktiškai neliko. Blogiausius ruožus tiesiog užpila žvyru, bet tai nėra problemos sprendimas. Ilgiausia – Žalgirio gatvė. Savivaldybė rengia Žalgirio gatvės 1 kilometro rekonstravimo projektą, tačiau finansavimo šiam tikslui kol kas nėra. Man, kaip pirmininkui, kaimo žmonės davė aiškią užduotį: “Stepai, žiūrėk gatves“, tačiau bendruomenė pati negali sutvarkyti kelių. Kaimo gyventojai net pasiruošę prisidėti savo pinigais prie gatvių rekonstrukcijos projektą. Tikimės, kad tos baisios duobės nebus amžinai. Savo ruožtu mes rūpinamės vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis, rašydami projektus. Siekiame, kad gyvenvietėje liktų kuo daugiau jaunimo ir jam būtų ką veikti.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

"BŽ" DOSJĖ

Kirdonys – kaimas Biržų rajono savivaldybės teritorijos vakaruose. Seniūnaitijos centras. 1802 metų gegužės 31 dieną ekspedicija, kuriai vadovavo Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Jundzilas, pateikė ataskaitą apie druskos paieškas Biržų apylinkėse. Joje minimos paieškos ir Kirdonyse. 1948 metais buvo įkurtas Kirdonių kolūkis, kuriam ilgiausiai vadovavo Petras Ladyga (1921–1995) ir Bronius Algimantas Visockas (1936– 2016). 1991 metais kolūkis tapo Kirdonių žemės ūkio bendrove. 1948–1991 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. Kaimas išsidėstęs smegduobių vietovėje tarp Upytės ir Tatulos upių, Biržų regioniniame parke, įsteigtas Kirdonių-Tatulos kraštovaizdžio draustinis. Iš vakarų prieina Kirdonių miškas, į vakarus nuo kaimo yra karstinių įgriuvų, telkšo karstinis ežeriukas. Yra gipso telkinys. Žymesnės Kirdonių smegduobės: Jaronio duobė (prie Antano Jaronio sodybos atsivėrė 1957 metais, pilna vandens. Duobės gylis 6 m, skersmuo – apie 35 m), Jurkaus duobė (už vieno km į šiaurę nuo Kirdonių centro ir 180 m į rytus nuo Tatulos upės kairiojo kranto atsivėrė 1999 metais, dugne stovi vanduo. Duobės gylis 3,5 m, skersmuo – virš 14 metrų. 2011 metais Kirdonyse gyveno 456 gyventojai.