Kas pardavė Likėnų purvą?

Ž. Katkūnaitės nuotr.
Likėnų gyventojai, kurių namai yra šalia gydomųjų durpių kasyklos, „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad praėjusį rudenį ir žiemą purvo niekas nekasė, o vasarą darbai vyko intensyviai.
Dėl atsainaus buvusių Biržų rajono vadovų požiūrio 1890 metais įkurtas Likėnų kurortas prarado savo tvirtas pozicijas ir statusą. Maža to, dvidešimto amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje iš parduotuvių lentynų dingo kadaise populiarus mineralinis vanduo “Biržai” ir “Likėnai”, 2019 metų gruodžio mėnesį Likėnų reabilitacijos ligoninė nutraukė gydomojo purvo procedūrų teikimą, kadangi privatus durpių telkinių nuomininkas atsisakė jas parduoti. Prieš tai ligoninės vadovai ne kartą kalbėjo apie tai, kad gydomąjį purvą iš privačios bendrovės perka beprotiškai aukštomis kainomis. Prieš kiekvienus rinkimus į parlamentą arba Biržų rajono savivaldybės tarybą politikai su malonumu naudoja Likėnų kortą, kaltina vienas kitą, pardavus mineralinio vandens gręžinius ir gydomojo purvo telkinius, žada padaryti viską, kad būtų atkurtas kažkada garsus kurortas. Bet apie tai sekantį kartą, o šiandien “Biržiečių žodis” mėgina atsakyti į klausimą, kas pardavė Likėnų purvą…

Įsakė konservatorius, privatizavo socialdemokratai

Lietuvos geologijos tarnybos atsiųstame rašte rašoma, kad, atkūrus šalies nepriklausomybę, respublikinė kurortų valdymo taryba buvo reorganizuota į valstybinę hidrogeologijos įmonę „Minera“, kuriai geologijos tarnyba 1993 metų gegužės 3 dieną išdavė leidimą (licenciją) Nr. 27(286) eksploatuoti požeminio mineralinio vandens ir gydomųjų durpių telkinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 metų liepos 1 dienos nutarimu Nr. 792 buvo patvirtinta leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarka, kurios nuostatomis vadovaujantis 1997 metų rugsėjo 1 dieną specialiosios paskirties UAB „Minera“ buvo išduotas leidimas Nr. 18-97 naudoti Mašnyčios, Palaitės, Tenžės ir Likėnų gydomųjų durpių išteklius ir sudarytos šių telkinių išteklių naudojimo sutartys.

1998 metų spalio 19 dieną Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojas Alvydas Vladislovas Grėbliūnas pasirašė įsakymą Nr. 944ž išnuomoti 13 metų valstybinei specialiosios paskirties UAB “Minera” faktiškai naudojamą 57916 kvadratinių metrų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Likėnų kaime, Pabiržės seniūnijoje, ūkinei-komerciniai paskirčiai (gydomųjų durpių kasybai). A.V. Grėbliūnas nuo 1993 metų buvo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos narys. 1998 metų lapkričio 4 dieną Panevėžio apskrities viršininko administracijos Biržų rajono žemėtvarkos skyrius pasirašė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 81 su UAB „Minera“.

2004 metų balandžio 1 dieną Privatizacijos komisija pritarė valstybės turto fondui priklausančių UAB “Minera” akcijų pardavimo įmonei “Šiaulių banko investicijų valdymas” sutarčiai. Tų pačių metų gegužės 10 dieną “Mineros” savininku tapo Šiaulių banko dukterinė bendrovė. Minėtos finansų institucijos vadovas nuo 1999 metų – Algirdas Butkus. 2002 metais jis kandidatavo į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą Lietuvos liberalų sąjungos sąraše. 2001-2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Mykolas Brazauskas, aplinkos apsaugos ministru dirbo LSDP narys Arūnas Kundrotas, sveikatos apsaugos ministru – jų bendražygis Juozas Olekas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

„BŽ" DOSJĖ

Detaliai išžvalgyti Likėnų durpių telkinio ištekliai (94 tūkstančiai kubinių metrų 7,7 hektaro plote) patvirtinti „Geominvod“ valdybos (Maskva) mokslinės techninės tarybos 1986 metų vasario 27 dienos posėdyje kaip tinkantys naudoti gydymo tikslams (vadovaujantis tuo metu galiojusiomis gydomojo purvo tyrimo rekomendacijomis). Tais pačiais metais Respublikinei kurortų valdymo tarybai suteikta teisė naudoti detaliai išžvalgyto telkinio išteklius ir parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiamą informaciją, durpės Lietuvoje yra išgaunamos net 7 telkiniuose, kaip Tenžės durpynas, Kašonių durpynas, Paseirės durpių telkinys ir kiti.