Kęstučio ISAKO nuotr.
Pabiržės miestelio bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė sako, kad bažnytinis ansamblis visus žavi iš tolo, tačiau pažiūrėjus iš arti irsta – byra tinkas, skeldėja sienos, blunka nuostabi varpinėje esanti freska.
Vienas iš įdomiausių Biržų krašto miestelių, kurio pavadinimas buvo dingęs iš žemėlapio, nors pati gyvenvietė toliau egzistavo ir plėtėsi. Būtent Pabiržė pasitinka rajono svečius, kurie atvažiuoja nuo Pasvalio pusės ir iš karto patraukia dėmesį savo unikaliu baroko architektūros ansambliu. Jame vyrauja ypatinga aura, traukianti turistus ir vietinius gyventojus. Šalia Pabiržės įsikūręs kažkada savo gydyklomis garsėjęs buvęs Likėnų kurortas. Apie tai, kaip sekasi Pabiržės gyventojams ir kokios miestelio perspektyvos, „Biržiečių žodis“ kalbėjosi su bendruomenės pirmininke Jurga Fergiziene ir seniūnaičiu Gražvydu Venckumi.

„BŽ“: Kuo gyvena šiandien Pabiržės miestelis? Kas neramina pabiržiečius ir kas džiugina?

J. Fergizienė: Jeigu kalbėsime apie bendruomenės gyvenimą, tai pripratome pernelyg nesiskųsti ir visko siekti savo galva ir rankomis. Iš visų jėgų stengiamės gražinti aplinką, dabar kartu su Biržų rajono vietos veiklos grupe įgyvendiname didelį projektą – kasame didelį tvenkinį ir tvarkome jo aplinką. Ateityje už bendruomenės namų (beveik 3 hektarų plote) bus puiki rekreacinė zona. Glaudžiai bendradarbiaujame su Pabiržės seniūnija. Mūsų apylinkėse kuriasi smulkieji verslai (autoservisai), jauni braškių, šilauogių, grybų, ūkiai, vynuogynai, turime ir nuostabųjį Giedrikų ekologinių daržovių ūkį. Taip pat Pabiržės seniūnijoje veikia viena didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių – UAB „Agaras“. O jei norite sužinoti, kuo kvėpuoja pabiržiečiai, siūlau nueiti į miestelio krautuvę (pašnekovė šypsosi. Aut. Past.).

G. Venckus: Turime net minčių ateityje prie naujo tvenkinio pastatyti keletą namukų, kur galėtų apsistoti turistai. Bažnyčios architektūros ansamblis traukia daug žmonių. Pas mus čia beprotiškai graži gamta. Kai pabaigsime tvarkyti teritoriją, bus kur pailsinti akis. Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvas palaiko klebonas. Pavyzdžiui, jo leidimu nugriovėme avarinės būklės fermą, kuri gadino visą vaizdą. Yra idėja buvusioje kūtėje įrengti klojimo teatrą, tačiau ją būtina atnaujinti. Buvusioje klebonijoje ateityje galėtų įsikurti kavinė. Šiame pastate puiki aura, pro jo langus atsiveria gražus vaizdas. Bet pirmiausia reikia pabaigti parką.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

"BŽ" DOSJĖ

Pa­bir­žė mi­ni­ma nuo XVI am­žiaus pra­džios, apie 1515 m. įkur­ta Pa­bir­žės ka­ta­li­kų pa­ra­pi­ja ir Mi­ka­lo­jaus Mi­ka­lo­jai­čio Rad­vi­los jau­no­jo rū­pes­čiu pa­sta­ty­ta me­di­nė baž­ny­čia. 1645 me­tais Ka­ro­lis ir Ma­ri­ja Ras­taus­kai pa­ra­pi­jai pa­do­va­no­jo pa­li­var­ką, 1647 me­tais Pa­bir­žė­je ar­čiau mies­te­lio jų rū­pes­čiu pa­sta­ty­ta nau­ja me­di­nė baž­ny­čia. 1674 me­tų spa­lio 22 die­ną Vil­niaus vys­ku­pas Mi­ka­lo­jus Ste­po­nas Pa­cas bū­si­mos Bir­žų pa­ra­pi­nės baž­ny­čios ad­mi­nist­ra­to­riu­mi pa­sky­rė Pa­bir­žės ku­ni­gą And­rių Ma­cie­je­vi­čių, pa­gar­sė­ju­sį avan­tiū­ris­tiš­kais iš­puo­liais prieš pro­tes­tan­tus. 1707 me­tais Pa­bir­žė­je ant bu­vu­sio pi­lia­kal­nio kle­bo­no Gas­pa­ro Šar­ke­vi­čiaus rū­pes­čiu pra­dė­ta sta­ty­ti tre­čio­ji, jau mū­ri­nė, baž­ny­čia, bet sta­ty­ba už­tru­ko. Ji baig­ta tik 1772 me­tais, tuo pa­čiu me­tu pa­sta­ty­ta var­pi­nė. 1777 me­tais lie­pos 13 die­ną nau­ją­ją baž­ny­čią pa­šven­ti­no vys­ku­pas F. Tau­jans­kis. 1782 me­tų is­to­ri­jos šal­ti­niuo­se pa­mi­nė­ta Pa­bir­žės pa­ra­pi­jos mo­kyk­la, jo­je mo­kė­si 30 vai­kų. 1890 m. Pa­bir­žė­je įsi­kū­rė baž­ny­čios cho­ras (va­do­vas Teo­do­ras Bra­zys). 1897 me­tais pra­dė­ta sta­ty­ti nau­ja baž­ny­čia (pro­jek­to au­to­rius in­ži­nie­rius Flo­ri­jo­nas Vy­ga­naus­kas), ku­ri bu­vo baig­ta 1908 m. 1871 me­tais Pa­bir­žė­je įsteig­ta val­di­nė pra­di­nė mo­kyk­la, įkur­tas vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je kre­di­to koo­pe­ra­ty­vas. 1900 me­tais Pa­bir­žė­je įsi­stei­gė vie­nas iš pir­mų­jų Lie­tu­vo­je var­to­to­jų koo­pe­ra­ty­vas. 1905 me­tų gruo­džio mė­ne­sį prieš ca­ro val­džią pro­tes­ta­vo Pa­bir­žės vals­tie­čiai. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čiai įkū­rė šta­bą ir li­go­ni­nę. Nau­jo­sio­se Pa­bir­žės ka­pi­nė­se yra pa­lai­do­ti žu­vę ru­sų ir vo­kie­čių ka­rei­viai, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­ris P. Ku­bi­lius, žu­vęs ko­vo­se su ber­mon­ti­nin­kais. 1923 me­tais mies­te­ly­je įsteig­ta lie­tu­viš­ka 4 sky­rių pra­di­nė mo­kyk­la. 1926 me­tais at­si­da­rė pa­što agen­tū­ra. Apie 1928 me­tus pra­dė­jo veik­ti se­ne­lių prie­glau­da. 1930 me­tais prie baž­ny­čios pa­sta­ty­tas pa­mink­las Vy­tau­tui Di­džia­jam, 1932 me­tais — vys­ku­pui Mo­tie­jui Va­lan­čiui. So­viet­me­čiu jie bu­vo nu­griau­ti ir at­sta­ty­ti tik at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę. 1946 me­tais Li­kė­nai ta­po mies­to ti­po gy­ven­vie­te, prie jų 1970 m. bir­že­lio 30 d. pri­jung­ta Pa­bir­žė. 1986 me­tais val­džios spren­di­mu Pa­bir­žės pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­nai­kin­tas, o mies­te­lis kar­tu su sa­na­to­ri­ja pa­va­din­tas vie­nu var­du — Li­kė­nais. 1988 me­tais mies­te­liui su­grą­žin­tas Pa­bir­žės pa­va­di­ni­mas, 1989 me­tais ji at­skir­ta nuo Li­kė­nų.