
Naujausios

Valdžios nesudomino
Spalio 12-ąją į Skrebiškių kapinių koplyčią, į šios koplyčios fundatorių, Kraštų dvarininkų Koscialkovskių palaikų perlaidojimo gedulines pamaldas rinkosi Biržų krašto žmonės. Iš Vilniaus, Kvetkų, Anglininkų, Biržų, Meilūnų, Papilio, Skrebiškių ir aplinkinių kaimų... Tarp atvykusiųjų ir dvi biržietės, dvarininkų palikuonių – Jono Koscialkovskio ir Julijos Koscialkovskos palikuonės, vaikaitės – Valerija Calkavičiūtė ir Petronelė Regina Boreikienė. Biržietės Petronelės Boreikienės žiniomis, giminaičių dvarininkų Koscialkovskių palikuonys pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Vėliau giminaičiai buvo įpareigoję Biržuose, Respublikos gatvėje gyvenusį Valerijos tėvelį Joną Koscialkovskį surasti dėdės Aleksandro Koscialkovskio ir kitų giminaičių kapavietės vietą. Biržietis giminaitis paieškas pradėjo, bet nesuspėjo. Jis pasimirė nežinodamas, kur palaidoti giminaičiai. Jono dukra Valerija Calkavičiūtė irgi tęsė paieškas, bet nesėkmingai. Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas biržietei buvo pažįstamas dar nuo kunigavimo Biržuose laikų. Dvasininkas ir pranešė giminaitėms šią džiugią žinią. Valeriją Calkavičiūtę jis pakvietė į dvarininkų Koscialkovskių palaikų perlaidojimo pamaldas.
– Jautėme, kad giminaičiai ilsisi šiame krašte, bet tokiais laikais skelbtis bijojome ir tylėjome. Giminė mūsų plati, gausi, išsibarsčiusi, – "Biržiečių žodžiui" pasakojo biržietės dvarininkų giminaitės.
Biržų rajono valdžios, Seimo narių, jų patarėjų kilni savanorių misija ir dvarininkų Koscialkovskių palaikų perlaidojimo ceremonija nesudomino.
Prie karsto – garbės sargyba
Spalio mėnuo – Rožinio mėnuo, todėl prieš šv. Mišias koplytėlėje tikintieji kalbėjo rožinį. Gedulinių pamaldų įžangoje suskambo jautrios Papilio parapijos vargonininko Jono Strunkio giesmės. Prieš altorių karste pašarvoti ilsėjosi mirusiųjų dvarininkų palaikai. Pušinį karstą padovanojo skrebiškietis buvusio karstadirbio sūnus. Išpuoštame karste – palaikai, kuklių įkapių maišelis, rožinis. Viskas apklota baltu šilko šydu. Ant karsto – kryželis. Prie karsto – gėlės, žvakės. Ir dvarininkų Koscialkovskių herbo kopija.
– Dabar mano sąžinė rami. Ant kiek buvo išniekinti, ant tiek pagerbti, – "Biržiečių žodžiui" tarstelėjo savanorė, šios akcijos sumanytoja, kraštotyrininkė Marytė Undzėnienė. Marytė pirmoji ir uždavė klausimą: "Ko verta mūsų koplyčia ir malda, jeigu apačioje, rūsyje, išniekinti šios koplyčios statytojų palaikai?"... Marytė Undzėnienė ir ėmėsi žygių. Iš valdžios ji sulaukė palinkėjimo: "Darykite ką norite. Skrebiškių koplyčia – ne kultūros paveldo objektas..."
Į garbės sargybą prie karsto stoja 6 vyrai: vilnietis Marijus Undzėnas, Valdas Mickevičius iš Griauzdžių vienkiemio, Algis Bieliauskas iš Meilūnų, Laimis Bružas iš Anglininkų, Česlovas Rupeika ir Aloyzas Mikalauskas iš Skrebiškių.
Ceremonija
Šv. Mišias aukojo Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas. Pasak Papilio parapijos klebono Vidmanto Karecko, spalio 12-oji, palaikų perlaidojimo ir istorinės minutės atgaivinimo diena, vėjuota kaip pati istorija. Gedulingų pamaldų dalyviai meldė ir linkėjo taikos ir ramybės visiems. Dvasininkas visiems dėkojo už iniciatyvą, nes labai svarbu gerbti, prisiminti, gerbti praeit. Kartais, kaip šiuo konkrečiu atveju, skrebiškiečąių kartai teko ir pakoreguoti vertybių sankirtoje padarytas klaidas.
Po gedulinių pamaldų kunigas Vidmantas Kareckas atliko paskutines perlaidojimo apeigas.
Vyrai atidengia koplyčios grindų lentas ir pamažu karstas laipteliais leidžiamas į rūsį, į kriptą. Karstą lydi giesmė "Viešpaties angelas". Prie kriptos padedama speciali Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotojos Editos Landsbergienės išrūpinta lenta su tekstu, fiksuojančiu svarbius faktus. Karstas kriptoje vėliau bus užmūrytas, o ši lenta – pritvirtinta.
Šeimos kapavietėje ilsisi...
Laidojimo rūsys, kriptos kruopščiai sutvarkytos. Labai gražus baltas žvyriukas, o jame juodi trupinėliai. Tie trupinėliai į miltus subyrėjusių karstų liekanos. Visi karstai buvę juodos spalvos.
Rūsyje – 16 kriptų. Kiekvienoje sienoje po 4. Pasak pagrindinės rūsio tvarkytojos Marytės Undzėnienės, spėjama, kad trys kriptos buvusios neužpildytos. Jose nerasta jokių įkapių.
Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotojos Editos Landsbergienės surinktais duomenimis šioje Kraštų dvarininkų Koscialkovskių šeimos kapavietėje ilsisi Magdalena Koscialkovska (iš Komarovskių), mirusi 1844 metais (54 metų amžiaus), Aleksandras Koscialkovskis, miręs 1848 m.,(74 metų). Kiti šeimos nariai: Henrikas Aleksandras Koscialkovskis, miręs 1847 metais (34 m.), Joana Koscialkovska, mirusi 1850 metais (27 metų), Vladislovas Boguslavas Koscialkovskis, miręs 1866 metais, (45 m.) ir Emilija Koscialkovska, mirusi 1879 m. (74 m.). keli Aleksandro ir Magdalenos Koscialkovskių vaikai mirė maži, jie taip pat galėjo būti palaidoti šeimos kapavietėje, koplyčios rūsyje. Į kapavietę galėjo būti perkelti artimųjų palaikai ir iš kitų laidojimo vietų.
Iki 1850 m. mirties metrikų įrašuose nurodoma laidojimo vieta – šeimos kapavietė – laidojimo rūsys. pati kapinių koplyčia galėjo būti pastatyta vėliau, Aleksandro vaikų po jo mirties.1879 m. nurodyta Emilijos Koscialkovskos laidojimo vieta jau Skrebiškių koplyčia. Istorijos šaltiniuose nurodoma: Skrebiškių koplyčia pašventinta 1847 metais rugsėjo 10 dieną.
Tarp radinių ir plėšimo įnagis
Kraštotyrininkė Marytė Undzėnienė vėliau paruoš laidojimo rūsio radinių albumą. Nusiaubtos kapavietės radiniai kuklūs: kryželis pakabukas, 2 krucifiksai (mūkelės), kelios metalinės liūto pėdos formos karstų kojytės, moteriško galvos apdangalo, šydo, likučiai, batų padai, 4 vyriškos kareiviškos sagos, karstų puošybos elementai – sidabro siūlo dalelės, karstų rankenos, vinukai. Vertingesni radiniai perduoti Biržų krašto muziejui "Sėla". Radiniai – restauracijos dirbtuvėse.
Tarp radinių ir plėšimo įkaltis – metalinė stalo šakutė tvirtai pritaisyta ant ilgo medinio koto.
Istorinės minutės atgaivinimo diena
Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė priminė dvarininkų Koscialkovskių giminės istoriją ir pabrėžė: Koscialkovskiai neturi grafų titulo. Jie buvo dvarininkai. 1856 m. Kraštų dvaro plane pažymėta, kad jo savininkas yra Idelfonsas Koscialkovskis. XVIII a. į Koscialkovskių šeimos rankas buvo patekęs ir Papilio dvaras. E. Landsbergienė pasidžiaugė kilnia iniciatyva, palinkėjo, kad ši iniciatyva ne skaldytų, bet vienytų bendruomenę. Akcijos iniciatorei Marytei Undzėnienei direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė perdavė Biržų krašto muziejaus "Sėla" dovanėlę.
Kraštotyrininkė, pagrindinė šio suniokoto laidojimo rūsio tvarkymo darbų iniciatorė Marytė Undzėnienė nuoširdžiai dėkojo savo bendraminčiams talkininkams už pagalbą, gerą žodį. Pasak Marytės, didžiausio dėkingumo ir pagarbos nusipelnė Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė ir Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas. Jie jos iniciatyvą palaikė, domėjosi, kaip sekasi. Ir Marytė buvo stipri... Direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė pasirūpino istorine lenta, kuri bus pritvirtinta kriptoje. Antroji lenta atsiras koplyčioje. Joje bus įamžintos šeimos kapavietėje besiilsinčių dvarininkų Koscialkovskių pavardės.
Pavasarį planuojamas ir kuklus Skrebiškių koplyčios remontas. Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas kvietė tikinčiuosius į kapinių koplyčią dažniau burtis maldai: gegužinėms pamaldoms, rožiniui.
Atsiliepė giminaitė iš Maskvos
Savaitgalį meilūnietė Sandra Bieliauskienė internete pasidalino įspūdžiais iš Koscialkovskių palaikų perlaidojimo ceremonijos. Netrukus atsiliepė ir šių dvarininkų giminaitė Loreta Mavlianova iš Maskvos. Loreta jau suplanavusi suburti Koscialkovskių giminaičių grupę ir šių metų pabaigoje atvykti į Skrebiškius.