Biržų turgaus prieskoniai

Bir­žų tur­gus kve­pia mū­sų kraš­to darbš­tuo­lių – dar­ži­nin­kų, so­di­nin­kų, mė­si­nin­kų, pie­ni­nin­kų, bi­ti­nin­kų, uo­gau­to­jų ir gry­bau­to­jų pra­kai­tu. Triū­so ver­tės kai­ną ge­riau­siai ži­no jie, pre­kiau­to­jai. O pir­kė­jai nau­do­ja­si sa­vo tei­se – de­ra­si...

Iš Ber­ži­nių ūki­nin­kų aruo­dų

Ūki­nin­kų tur­gu­je – dar­ži­nin­kų vi­zi­ti­nės kor­te­lės, kai­nos. Pre­kiau­to­jai – kai­mų gy­ven­to­jai, to­dėl tur­gui ruo­šia­ma­si jau iš va­ka­ro. Iš na­mų pus­die­niui at­vyks­ta­ma anks­ti – šeš­tą va­lan­dą ry­to. Kant­riau­siai ir il­giau­siai pir­kė­jų lū­ku­riuo­ja Bū­gi­nių kai­mo ūki­nin­kai Sty­ros ir Pūgž­liai.

Dar­ži­nin­kų vei­duo­se dar­by­me­čio nuo­var­gio – nė žy­mės. Pir­kė­jai su­tin­ka­mi su šyp­se­na, pa­slau­giai.

– Ba­lan­dį ir ge­gu­žę at­ro­dė: prieš akis tra­giš­ki me­tai, bet iš­gel­bė­jo lie­tūs. Ko­pūs­tai bu­vo var­ga­ni, po lie­pos lie­tų at­si­ga­vo. Avie­tėms drėg­mės tai dar trūks­ta. La­pai jų gels­ta, – „Bir­žie­čių žo­džiui” sa­vo nau­jie­no­mis da­li­na­si Ber­ži­nių kai­mo dar­ži­nin­kė Ire­na Vait­ke­vi­čie­nė.

Ire­na tur­gu­je kar­tu su vy­ru Jo­nu. Pre­kiau­ja sa­vo išau­gin­to­mis dar­žo­vė­mis, braš­kių dai­gais. Šei­ma iš­ban­dė pie­ni­nin­kys­tę, bet li­ko prie dar­ži­nin­kys­tės. Ūki­nin­kau­ja nuo 2006 me­tų.

– Ru­de­niop dar­žo­vių kai­nos kren­ta, bet šie­met kol kas lai­ko­si, – įsi­ter­pia vy­ras Jo­nas.

Pas Vait­ke­vi­čius pa­klau­siau­sios bul­vės. Jų pen­kios rū­šys. Pa­sak Ire­nos, veis­lės pir­kė­jams tu­ri reikš­mės. Ypač pa­sto­viems. Jie ak­lai bul­vių ne­per­ka, ži­no ko ieš­ko. Vie­ni bū­ti­nai tų, ku­rios su­kren­ta, o ki­ti prie­šin­gai – ne iš­ti­žė­lių. Ber­ži­nių ūki­nin­kų Vait­ke­vi­čių bul­vės ke­liau­ja ir į did­mies­čius. Gi­ria pir­kė­jai: bul­vės ska­nios, Vil­niu­je to­kių ne­gau­si.

– Gal nuo že­mės, gal nuo veis­lės pri­klau­so. Pir­miau­sia nau­ją veis­lę pa­tys iš­ban­do­me, o po to siū­lo­me sa­vo pir­kė­jui. Bul­vių veis­les at­si­nau­ji­na­me kas 4–5 me­tai, – pa­sa­ko­ja Ire­na.

Ir no­riai da­li­na­si pir­mai­siais šio ru­dens der­liaus re­kor­dais. Vie­na iš­kas­ta mor­ka – 490 gra­mų. O bul­vė – ki­log­ra­mi­nė. Dar­žo­vės mil­ži­nės už­fik­suo­tos mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne. Šie­met dar­ži­nin­kus pa­ma­lo­ni­no ir vie­na anks­ty­vų­jų braš­kių veis­lė. Ru­de­niop su­žy­do, už­mez­gė uo­gas. Yra pri­no­ku­sių.

– Dau­giau­sia iš­per­ka bul­vių. Ve­da­me ap­skai­tą, kas ap­si­mo­ka, kas nuo­sto­lin­ga au­gin­ti. Vargs­ta­me per saus­ras. Lais­ty­mo sis­te­mos ne­tu­ri­me, po lau­kus bė­gio­ju su lais­ty­tu­vu, – pri­si­pa­žįs­ta Ire­na.

Vait­ke­vi­čiai tik sau au­gi­na bro­ko­lius ir ka­la­fio­rus. Šios dar­žo­vės įno­rin­gos. Tur­gu­je tik tai, kas lie­ka nuo ūki­nin­kų sta­lo.

Jau­kas – rau­gin­ti ko­pūs­tai

Ka­la­fio­rų ir bro­ko­lių pir­kė­jams siū­lo ūki­nin­kai iš Bru­na­vos (Lat­vi­ja). Tik pas lat­vius ra­si ir rau­gin­tų ko­pūs­tų. Ki­bi­rė­liai įvai­rios tal­pos. Pir­kė­jai per ke­lias va­lan­das iš­graibs­tė ir lat­viš­kus rau­gin­tus ko­pūs­tus, jų sa­lo­tas, špa­ra­gi­nes pu­pe­les.

– Vė­liau tu­rė­si­me ir sa­lie­rų, pet­ra­žo­lių šak­nias­tie­bių. Ir agur­kai jau rūgs­ta, – vi­lio­ja pir­kė­jus pre­kiau­to­ja Ma­ry­tė.

Ji pa­ste­bi: bir­žie­čiai į tur­gų ren­ka­si anks­čiau nei lat­viai. Lat­vi­jo­je tur­gus pra­de­da ju­dė­ti tik nuo 11 va­lan­dos. 11 va­lan­dą pre­kiau­to­jai lat­viai iš Bir­žų tur­gaus jau grįž­ta na­mo. Ne tuš­čiais krep­šiais. Iš Bir­žų tur­gaus pri­si­pir­ko bul­vių, svies­to, kai­miš­kų rū­ky­tų deš­rų, mė­sos, pa­dė­vė­tų dra­bu­žių. Vis­ko, kas pi­giau, gar­džiau. Ir įdo­miau. Lat­viai gro­ži­si prie ūki­nin­kų tur­gaus var­tų iš­ri­kiuo­to­mis ru­de­ni­nė­mis tur­gaus ad­mi­nist­ra­to­rės Lai­mu­tės su­kur­to­mis kom­po­zi­ci­jo­mis. Pirk­tų. Nie­kas ne­par­duos.

Vir­ti bu­ro­kė­liai pas Sta­sį

Tur­gaus pre­kiau­to­jas Sta­sys ne­pa­tin­gė­jo iš­vir­ti rau­do­nų­jų bu­ro­kė­lių. Jo bu­ro­kė­liai pa­klau­sūs. Šie­met už­de­rė­jo. Sta­sys ko­lek­ty­vi­nia­me so­de priau­gi­no pa­pri­kų, obuo­lių, vy­nuo­gių, cu­ki­ni­jų, kra­pų, žie­mi­nių ir va­sa­ri­nių čes­na­kų.

– Ki­tą sa­vai­tę pra­si­dės čes­na­kų so­di­ni­mas, čes­na­kai brangs. Ir aš sė­jai at­si­dė­jau di­des­nes gal­vas. Čes­na­kų kai­na kils, – įsi­ti­ki­nęs Sta­sys.

Jo žo­džiais: šeš­ta­die­nio tur­gus ma­žas, bet gy­vas. Pir­kė­jai nuo­tai­kin­ges­ni. Po pen­si­jų, at­ly­gi­ni­mų…

Obuo­lių au­gin­to­jas su­si­rū­pi­nęs kur įsi­tai­sys ki­tą tur­ga­die­nį su sa­vo rau­donsk­ruos­čiais. Kai kam obuo­liai už­de­rė­jo…

– Obuo­lius iš ma­nęs bai­gia iš­pirk­ti. Obuo­liai šie­met smul­kūs ir kren­ta. Pū­va. Ne­purkš­ti che­mi­ka­lais, ko no­rėt? Pir­kė­jas, ku­ris mąs­to, iš­ran­kus. Gra­žių obuo­lių ne­no­ri, – sa­ko Sta­sys.

Pi­giau­si čes­na­kai ūki­nin­kų tur­gaus pa­kraš­ty­je, pas bi­ti­nin­ką Vy­tau­tą. Vy­tau­tas ir sa­vo bi­te­les stip­ri­na bei gy­do čes­na­ko skil­te­lė­mis. Jis ver­da joms ne čes­na­kų nuo­vi­rą, o pri­kai­šo čes­na­ko skil­te­lių tarp rė­me­lių. Bi­ti­nin­kas rek­la­muo­ja sa­vo me­dų, bi­čių pro­duk­tus. Tu­ri Vy­tau­tas dar ir per­nykš­čio me­daus. O ši­tas skaid­rus ką tik išim­tas. Pas­ku­ti­nio me­du­ne­šio. Me­daus, pa­sak Vy­tau­to, šie­met ma­žiau nei per­nai. O šykš­čiau­sios bi­te­lės – ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je.

Bi­ti­nin­kas Vy­tau­tas at­krei­pia dė­me­sį į bi­čių duo­ne­lę. Duo­ne­lę bi­te­lės rau­gi­na. Bi­ti­nin­kas pa­sa­ko­ja pir­kė­jai rau­gi­ni­mo pro­ce­są. Ir pri­du­ria: Bi­čių duo­ne­lė ly­gia­ver­tė su rau­gin­tais agur­kais, ko­pūs­tais. Vi­ta­mi­nų bom­ba. Pir­kė­ją bi­čių duo­ne­lė su­gun­do.

Bak­la­ža­nai ir ko­ji­nės

Pre­kiau­to­ja Ju­li­ja pri­me­na: bak­la­ža­nų se­zo­nas į pa­bai­gą. Ji sa­vo užau­gin­tus bak­la­ža­nus par­da­vi­nė­ja 4 me­tus. Šių me­tų bak­la­ža­nai – iš­skir­ti­niai. Apsk­ri­ta­vei­džiai. O vil­no­nes ko­ji­nes kū­di­kiams, vai­kams, suau­gu­siems Ju­li­ja mez­ga ir par­da­vi­nė­ja net va­sa­rą. Per­ka. Darbš­tuo­lė Ju­li­ja – ir uo­gau­to­ja. Uo­gau­ja Lat­vi­jos miš­kuo­se.

– Mė­ly­nių bu­vo ma­žai, o bruk­nių, span­guo­lių – dau­giau. Yra bu­vę, kad span­guo­lių pri­rin­kau per die­ną po 20, bruk­nių – po 26 lit­rus, – pa­sa­ko­ja Ju­li­ja.

Gry­bų mė­gė­ja vel­tui ieš­ko rau­don­vir­šių.

– Už­džiu­vo rau­do­ni­kiai, – ją nu­liū­di­no pu­pe­lių au­gin­to­ja.

Gry­bų bū­ta. Rau­don­vir­šių. Jos į akį kri­to pir­miau­sia bir­žie­čiui Ed­mun­dui. Ed­mun­das ki­log­ra­mą rau­don­vir­šių pir­kė­jai iš pa­no­sės nu­švil­pė.

Bi­ru­tės obuo­lių sū­riai

Tur­gaus pa­vil­jo­ne pir­kė­jai pir­miau­sia iš­graibs­to pie­ni­nin­kų pro­duk­ci­ją. Pie­ni­nin­kų pa­vil­jo­ne su­ma­žė­jo. Prieš 10 me­tų už pre­kys­ta­lio sū­rius, pie­ną, varš­kę siū­lė 8 ūki­nin­kai, o šian­dien tik du. Gra­žiš­kių kai­mo ūki­nin­kai Lu­ko­še­vi­čiai pa­sku­ti­niai šį­kart iš­va­žiuos na­mo. Iš­par­da­vę vi­są 6 kar­vy­čių triū­są: 40 varš­kės sū­rių, 5 kg svies­to, 7 kg varš­kės ir 15 lit­rų pie­no. Sū­ri­nin­kė Bi­ru­tė Lu­ko­še­vi­čie­nė iš­leis­da­ma na­miš­kius į tur­gų pri­dė­jo dar ir ru­de­ni­nių sa­vo lin­kė­ji­mų – obuo­lių sū­rių. Pir­kė­jai ver­ti­na jų sko­nį. Jo­nas Lu­ko­še­vi­čius iš­duo­da pa­slap­tį: Bi­ru­tė sū­rius spau­džia tik iš an­ta­ni­nių obuo­lių. Pa­gal sa­vo re­cep­tą.

Įž­val­gos

– Bir­žie­čiai sa­vo mi­ty­bos įpro­čių ne­kei­čia. Ne ve­ge­ta­rai, – prie pat tur­gaus pa­vil­jo­no du­rų įsi­tai­siu­si prie­sko­nių par­da­vė­ja Do­vi­lė. Ji vis­ką ma­to.

Do­vi­lė komp­li­men­tus že­ria bir­žie­čiams ku­li­na­rams vy­rams. Bū­tent vy­rai pir­miau­siai iš­ban­do ir iš­rek­la­muo­ja Do­vi­lės prie­sko­nius. Plo­vo mė­gė­jų at­ra­di­mas – prie­sko­nių rin­ki­nys plo­vui.

Pries­ko­nių įvai­ro­vė­je ga­li pa­klys­ti. Kai­nos – nuo 0,75 iki 2,20 eu­ro.

– O ko­kie po­pu­lia­riau­si tarp bir­žie­čių? – tur­gaus sve­čiai nie­kaip neap­sisp­ren­džia ir pa­si­kliau­na bir­žie­čių sko­niu.

Do­vi­lė pa­sa­ko­ja: 15 me­tų „ant ban­gos” prie­sko­nių mi­ši­nys su svo­gū­nais. Be drus­kos. Bir­žie­čiai šiuos prie­sko­nius va­di­na mei­liai – svo­gū­nė­liu. Neb­lės­ta po­pu­lia­ru­mas mė­sos prie­sko­nių su juo­dų­jų ser­ben­tų sul­ti­mis. Pries­ko­nių asor­ti­men­tą pa­pil­dė prie­sko­niai su ka­na­pių sėk­lo­mis, žie­dais. Spe­ci­fi­niai, per­spė­ja pir­kė­ją Do­vi­lė. Do­vi­lė vi­sų dė­me­sį at­krei­pia ir pa­siū­lo iš­ban­dy­ti prie­sko­nius kiau­lie­nai ir viš­tie­nai: „Pop­corn”. Pries­ko­nių su­dė­ty­je: spra­gin­ti ku­ku­rū­zai, či­li, pe­lė­si­nio sū­rio mil­te­liai…

– Va­sa­rą prie­sko­nių pir­kė­jai eks­pe­ri­men­tuo­ja, pi­ni­gų ne­skai­čiuo­ja, o ru­de­niop – tau­pes­ni, – pa­ste­bi Do­vi­lė.

Pa­vil­jo­no žu­vies sky­riu­je tik vie­na pre­kiau­to­ja. Žu­vies mė­gė­jus „su­si­sė­mė” lat­viai pre­kiau­to­jai. Jie žu­vį ir sil­kę par­da­vi­nė­ja lau­ke.

– Tie­kė­jai tie pa­tys. Žu­vies pa­si­rin­ki­mas pas ma­ne di­des­nis. Ne­ži­nau kur sėk­mės pa­slap­tis, – sa­ko žu­vies par­da­vė­ja.

Nuo spa­lio mė­ne­sio žu­vies sky­riu­je pre­kiaus jau dvi par­da­vė­jos. Kai ku­rių šal­dy­tų žu­vų, pa­vyz­džiui, nor­ve­giš­kos men­kės ir ly­de­kos fi­lė kai­na kils­te­lė­jo 30 eu­ro cen­tų. Žu­vų sky­riaus nau­jie­na – eše­rio fi­lė ir vilk­žu­vės keps­ne­liai. Pas­ka­nau­ti ver­ta. Pa­tiks.