Ar Biržai pasiruošę priimti sugrįžtančius emigrantus?

Penk­ta­die­nį Bir­žų at­vi­ro­je jau­ni­mo erd­vė­je vy­ko dis­ku­si­ja "Ree­mig­ran­tai ir jų pa­lai­ky­mas Bir­žų mies­te". Nors su­si­rin­ku­sių­jų ne­bu­vo daug, bu­vo ap­tar­tos pa­grin­di­nės pro­ble­mos šia te­ma, bei gi­mė daug pui­kių idė­jų, ku­rių įgy­ven­di­ni­mas ga­lė­tų pa­ge­rin­ti esa­mą pa­dė­tį mies­te.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai – bu­vę emig­ran­tai ir mies­to val­džios at­sto­vai

Dis­ku­si­ją suor­ga­ni­za­vo Bir­žų jau­ni­mo klu­bas „Ža­lias”. Ren­gi­nį ve­dė se­mi­na­rų bei mo­ky­mų va­do­vė, gru­pių psi­cho­te­ra­peu­tė iš Vil­niaus Ali­na Bech­te­re­vė, bei vis dar sa­vo gim­to­jo mies­to ne­pa­mirš­tan­tis Me­rū­nas Ju­ko­nis. Jis džiau­gė­si, kad Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vi­das Ei­du­kas, vi­ce­me­rė Ast­ra Kor­sa­kie­nė, jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­rė Ves­ta Ur­va­ky­tė ir Bir­žų mies­to vie­tos veik­los gru­pės pro­jek­tų va­do­vė Vil­ma Ind­ri­ko­nie­nė ne­li­ko abe­jin­gi ree­mig­ran­tų pro­ble­moms ir pri­si­dė­jo prie dis­ku­si­jos. Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo bu­vę emig­ran­tai iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, taip pat ir ke­le­tas jau­nų mer­gi­nų, sa­ve va­di­nan­čių mei­lės emig­ran­tė­mis – jas į Bir­žus at­vi­lio­jo jų bir­žie­čiai vy­rai.

Iš sve­tur su­grį­žę bir­žie­čiai ne­ži­no nuo ko pra­dė­ti

Pa­sak dis­ku­si­jos ve­dė­jų, ren­gi­nio tiks­las – iš­siaiš­kin­ti, su ko­kiais sun­ku­mais ar bai­mė­mis su­si­du­ria jau grį­žę ar ke­ti­nan­tys į gim­ti­nę su­grįž­ti emig­ran­tai. „Svar­biau­sia – pra­dė­ti kal­bė­ti. Grįž­tan­čių­jų yra tik­rai daug, tik įsi­lie­ti į vie­ti­nį gy­ve­ni­mą jiems ne­leng­va, tai gąs­di­na tuos, ku­rie gal­būt no­rė­tų su­grįž­ti į tė­vy­nę, bet bi­jo, nuo ko vis­ką rei­kės pra­dė­ti. To­dėl jiems rei­kia su­teik­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos ir pa­gal­bos ak­tua­liais klau­si­mais”, – kal­bė­jo M. Ju­ko­nis. Dis­ku­si­jos da­ly­viai, bu­vę emig­ran­tai da­li­no­si sa­vo pa­tir­ti­mi: vie­ni su­grį­žo į Bir­žus prieš ke­le­tą mė­ne­sių, ki­ti – prieš ke­lis me­tus, ta­čiau vi­si su­si­dū­rė su pa­grin­di­ne pro­ble­ma – nuo ko pra­dė­ti? O no­rin­čių su­teik­ti in­for­ma­ci­jos ir pa­gal­bos – ma­žai, ar­ba iš­vis nė­ra.

In­for­ma­ci­jos sto­ka bu­vu­sius emig­ran­tus Bir­žuo­se gąs­di­na

Dis­ku­si­jos me­tu da­ly­viai pa­si­da­li­no į dvi gru­pes, kad iš­skir­tų pa­grin­di­nius sun­ku­mus, su ku­riais su­si­dū­rė grį­žę gy­ven­ti į Bir­žus. Vaiz­do skam­bu­čiu prie dis­ku­si­jos pri­si­jun­gė Lie­tu­vo­je ži­no­mas ren­gi­nių ve­dė­jas, bu­vęs emig­ran­tas Do­vy­das Pet­ro­šius, su­kū­ręs in­ter­ne­ti­nę sve­tai­nę „exe­mig­ran­tai.lt”, ku­rio­je ga­li­ma ras­ti rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos su­grį­žu­siems. „In­for­ma­ci­ja bu­vu­siems emig­ran­tams tar­si kaž­kur yra, ar­ba ją ban­do­ma kur­ti, bet ji ne­konk­re­ti, jos vie­šu­mas kaž­koks neaiš­kus”, – apie esa­mą pa­dė­tį vi­so­je Lie­tu­vo­je kal­bė­jo D. Pet­ro­šius. Bu­vęs emig­ran­tas siū­lė glau­džiai bend­ra­dar­biau­ti su mies­to sa­vi­val­dy­be, ug­dy­mo įstai­go­mis.

No­rin­tys grįž­ti gy­ven­ti į Bir­žus dve­jo­ja: ar ne­teks gai­lė­tis?

Paaiš­kė­jo, kad dau­gu­ma emig­ran­tų no­rė­tų su­grįž­ti gy­ven­ti į gim­tuo­sius Bir­žus, bet abe­jo­ja, ar čia su­ge­bės su­si­kur­ti to­kį pat gy­ve­ni­mą, ko­kį gy­ve­na už­sie­ny­je, ar ne­si­gai­lės grį­žę? Dis­ku­si­jo­je iš­ryš­kė­jo pa­grin­di­nės emig­ran­tų bai­mės: dar­bo paieš­ka ir ma­ži at­ly­gi­ni­mai, būs­to nuo­ma, vai­kų in­teg­ra­ci­ja į vie­ti­nę vi­suo­me­nę, lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo ga­li­my­bės. A. Kor­sa­kie­nė pa­siū­lė, kad rei­kė­tų vie­šo­jo­je erd­vė­je su­dė­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos apie esa­mas lais­vas vie­tas vai­kų dar­že­liuo­se, bū­re­lius, mo­ky­mo­si ga­li­my­bes ir pa­na­šiai: „Rei­kia, kad žmo­nės ži­no­tų, jog Bir­žai ne­mirš­ta ir čia yra ką veik­ti”. Vi­ce­me­rei pri­ta­rė V. Ei­du­kas: „Ga­li­my­bių su­grį­žu­siems ir no­rin­tiems su­grįž­ti emig­ran­tams tik­rai yra: vai­kams – dar­že­liai, mo­kyk­los, tė­ve­liams – mo­der­nė­jan­ti Bir­žų tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­ky­mo cent­ras, kur ga­li­ma įgy­ti no­ri­mą pro­fe­si­ją. Bū­ti­na su­da­ry­ti pro­gra­mą, prie­mo­nių se­ką, ką ir kaip da­ry­ti, kad iš­vy­ku­siems bū­tų leng­viau su­grįž­ti. Ir kad jie to nebijotų‘‘.

Vai­kų in­teg­ra­ci­ja – vie­na di­džiau­sių bu­vu­sių emig­ran­tų pro­ble­mų

Dis­ku­si­jos me­tu do­mi­na­vo vai­kų in­teg­ra­ci­jos klau­si­mas: ar ug­dy­mo įstai­gos pa­si­ruo­šę priim­ti emig­ran­tų vai­kus? Bu­vo įvar­din­tas pe­da­go­gų kom­pe­ten­ci­jos trū­ku­mas, su­pra­ti­mas prii­mant mo­ky­ti ki­to­kį vai­ką. Vie­na da­ly­vė, da­lin­da­ma­si as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi, pik­ti­no­si kai ku­riais Bir­žų mies­to pe­da­go­gais: „Bir­žuo­se dir­ba daug jau į pen­si­ją išė­ju­sių pe­da­go­gų, ku­rie ne tik neuž­lei­džia vie­tos jau­niems spe­cia­lis­tams, bet ir ne­sup­ran­ta, kad emig­ran­tų vai­kas, au­gęs ki­to­je ša­ly­je, yra ki­toks. To­kių vai­kų kul­tū­ra ir kal­ba ski­ria­si, ge­bė­ji­mai taip pat skir­tin­gi, kar­ta jau ki­ta. Jų po­žiū­ris į vai­ką liū­di­na”. Vi­si da­ly­va­vę po­kal­by­je pri­ta­rė, kad tik­rai dau­giau dė­me­sio rei­kė­tų skir­ti iš­ly­gi­na­ma­jam mo­ky­mui. Gal­būt ras­ti kom­pe­ten­tin­gus pe­da­go­gus, ku­rie nuo­šir­džiai no­rė­tų pa­dė­ti vai­kams grei­čiau pri­tap­ti prie ki­tų, su­kur­ti spe­cia­lias pro­gra­mas ar už­kla­si­nes veik­las mo­ki­niams, ku­rių so­cia­li­niai ar moks­lo ži­nių įgū­džiai nea­ti­tin­ka jų am­žiaus rei­ka­la­vi­mų Lie­tu­vo­je. „Mo­ki­nių iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je ski­ria­si: Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ten jis ga­li bū­ti aš­tun­to­kas, o čia, įver­ti­nus vai­ko ži­nių ly­gį, priim­tas tik į šeš­tą kla­sę, kas vai­kui bū­tų di­džiu­lė trau­ma”, – kal­bė­jo D. Pet­ro­šius.

At­sai­nus vi­suo­me­nės po­žiū­ris į grį­žu­sius emig­ran­tus

Da­li­nan­tis sa­vo pa­tir­ti­mis, iš­ryš­kė­jo dar vie­nas Bir­žų mies­to vi­suo­me­nės trū­ku­mas – jų nei­gia­mas po­žiū­ris į emig­ran­tus. Dis­ku­si­jos da­ly­viai pri­pa­ži­no, kad kai grį­žę į gim­tuo­sius Bir­žus pra­dė­jo kur­ti gy­ve­ni­mą čia, sa­vo mies­te, jie jau­tė­si tar­si at­stum­tie­ji: nie­kam ne­ži­no­mi, be re­ko­men­da­ci­jų, pa­tir­ties, ir iš­vis – ne­rei­ka­lin­gi. Ne tik kai ku­rių įstai­gų dar­buo­to­jai, bet ir ar­ti­mie­ji ste­bė­jo­si: „Ko tu čia grį­žai? Ką čia veik­si?”. Pa­sak pa­šne­ko­vų, toks vi­suo­me­nės po­žiū­ris nei­gia­mai vei­kia emig­ran­to są­mo­nę, nes žmo­gus ima abe­jo­ti: „O gal tik­rai kvai­lai pa­siel­giau? Gal ne­rei­kė­jo grįž­ti…?” M. Ju­ko­nis kal­bė­jo: „Sug­rį­žu­siems emig­ran­tams ir taip yra sun­ku, nes paau­ko­ti gal­būt ge­res­nį ma­te­ria­lų gy­ve­ni­mą sve­tur ir var­dan dva­si­nės ra­my­bės tė­vy­nė­je grįž­ti į Lie­tu­vą nė­ra leng­vas ap­si­spren­di­mas. Tad no­rė­tų­si dau­giau to vi­di­nio vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mo.”

Neaiš­kus lė­šų pa­nau­do­ji­mas

Įsi­bė­gė­jus dis­ku­si­jai apie iš už­sie­nio grį­žu­sius vai­kus, A. Kor­sa­kie­nė už­si­mi­nė, kad nuo šių me­tų yra skir­ta pa­pil­do­mų lė­šų bū­tent emig­ran­tų vai­kams pa­dė­ti įsi­trauk­ti į vi­suo­me­nę. Tai bu­vo nau­jie­na be­veik vi­siems su­si­rin­ku­siems, ži­nia pa­pik­ti­no vie­ną dis­ku­si­jos da­ly­vių: „Jei­gu lė­šos yra skir­tos, dar ne­reiš­kia, kad jos tam tiks­lui yra ir pa­nau­do­ja­mos”, – abe­jo­jo bu­vu­si emig­ran­tė. Į to­kią mo­ters reak­ci­ją vi­ce­me­rė A. Kor­sa­kie­nė at­sa­kė, pa­tvir­tin­da­ma, kad pa­pil­do­mas krep­še­lis tik­rai eg­zis­tuo­ja, bet su­ti­ko, kad in­for­ma­ci­jos apie tai žmo­nėms gal­būt trūks­ta: „Vi­suo­me­nei trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie kai ku­riuos da­ly­kus, rei­kia ją la­biau vie­šin­ti, nes to­kiais at­ve­jais at­si­ran­da ne­pa­si­ti­kė­ji­mas val­džia.” Pa­lie­tus vi­sur rei­ka­lin­gų sa­vi­val­dy­bės lė­šų klau­si­mą, V. Ei­du­kas kal­bė­jo: „Pi­ni­gų vi­sa­da trūks­ta, jų rei­kia vis­kam. Ta­čiau yra to­kių sri­čių, kur žmo­gaus or­ga­ni­za­ci­niai su­ge­bė­ji­mai ir už­si­de­gi­mas yra la­biau rei­ka­lin­gi ir nau­din­gi ne­gu fi­nan­sa­vi­mas.”

Ar Bir­žai taps pa­trauk­les­ni su­grįž­tan­tiems?

Dis­ku­si­jo­je bu­vo iš­girs­ta daug jaus­mų ir as­me­ni­nių pa­ty­ri­mų iš pa­čių emig­ran­tų lū­pų, nau­jų idė­jų ir pa­siū­ly­mų pa­lai­ky­mo iš val­džios at­sto­vų. Nu­tar­ta reng­ti pro­jek­tus, skleis­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos grį­žu­siems ir no­rin­tiems su­grįž­ti, su­kur­ti vie­ti­nį in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį bu­vu­siems emig­ran­tams, ku­ria­me bu­tų ga­li­ma ras­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie ga­li­my­bes pra­dė­ti nau­ją gy­ve­ni­mą Bir­žuo­se. Ren­gi­nio me­tu bu­vo iš­sa­ky­ta ne­ma­žai nei­gia­mų da­ly­kų, ku­rie ap­sun­ki­no emig­ran­tų gy­ve­ni­mą su­grį­žus ar­ba ati­to­li­na ryž­tą no­rin­čių su­grįž­ti. Ta­čiau ne­bu­vo nė vie­no, ku­ris ne­si­džiaug­tų gy­ve­ni­mą už­sie­ny­je iš­kei­tęs į nau­ją pra­džią gim­tuo­siuo­se Bir­žuo­se, kad ir ko­kius sun­kius ke­lius te­ko praei­ti, kad ir kiek už­da­ry­tų du­rų te­ko at­ver­ti … Gal ta­da su­kur­ti Bir­žus pa­trauk­lius ir sa­vus su­grįž­tan­tiems tik­rai ver­ta..?