
Naujausios
Diskusijos dalyviai – buvę emigrantai ir miesto valdžios atstovai
Diskusiją suorganizavo Biržų jaunimo klubas "Žalias". Renginį vedė seminarų bei mokymų vadovė, grupių psichoterapeutė iš Vilniaus Alina Bechterevė, bei vis dar savo gimtojo miesto nepamirštantis Merūnas Jukonis. Jis džiaugėsi, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, vicemerė Astra Korsakienė, jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Urvakytė ir Biržų miesto vietos veiklos grupės projektų vadovė Vilma Indrikonienė neliko abejingi reemigrantų problemoms ir prisidėjo prie diskusijos. Diskusijoje dalyvavo buvę emigrantai iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat ir keletas jaunų merginų, save vadinančių meilės emigrantėmis – jas į Biržus atviliojo jų biržiečiai vyrai.
Iš svetur sugrįžę biržiečiai nežino nuo ko pradėti
Pasak diskusijos vedėjų, renginio tikslas – išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ar baimėmis susiduria jau grįžę ar ketinantys į gimtinę sugrįžti emigrantai. "Svarbiausia – pradėti kalbėti. Grįžtančiųjų yra tikrai daug, tik įsilieti į vietinį gyvenimą jiems nelengva, tai gąsdina tuos, kurie galbūt norėtų sugrįžti į tėvynę, bet bijo, nuo ko viską reikės pradėti. Todėl jiems reikia suteikti kuo daugiau informacijos ir pagalbos aktualiais klausimais", – kalbėjo M. Jukonis. Diskusijos dalyviai, buvę emigrantai dalinosi savo patirtimi: vieni sugrįžo į Biržus prieš keletą mėnesių, kiti – prieš kelis metus, tačiau visi susidūrė su pagrindine problema – nuo ko pradėti? O norinčių suteikti informacijos ir pagalbos – mažai, arba išvis nėra.
Informacijos stoka buvusius emigrantus Biržuose gąsdina
Diskusijos metu dalyviai pasidalino į dvi grupes, kad išskirtų pagrindinius sunkumus, su kuriais susidūrė grįžę gyventi į Biržus. Vaizdo skambučiu prie diskusijos prisijungė Lietuvoje žinomas renginių vedėjas, buvęs emigrantas Dovydas Petrošius, sukūręs internetinę svetainę "exemigrantai.lt", kurioje galima rasti reikiamos informacijos sugrįžusiems. "Informacija buvusiems emigrantams tarsi kažkur yra, arba ją bandoma kurti, bet ji nekonkreti, jos viešumas kažkoks neaiškus", – apie esamą padėtį visoje Lietuvoje kalbėjo D. Petrošius. Buvęs emigrantas siūlė glaudžiai bendradarbiauti su miesto savivaldybe, ugdymo įstaigomis.
Norintys grįžti gyventi į Biržus dvejoja: ar neteks gailėtis?
Paaiškėjo, kad dauguma emigrantų norėtų sugrįžti gyventi į gimtuosius Biržus, bet abejoja, ar čia sugebės susikurti tokį pat gyvenimą, kokį gyvena užsienyje, ar nesigailės grįžę? Diskusijoje išryškėjo pagrindinės emigrantų baimės: darbo paieška ir maži atlyginimai, būsto nuoma, vaikų integracija į vietinę visuomenę, laisvalaikio praleidimo galimybės. A. Korsakienė pasiūlė, kad reikėtų viešojoje erdvėje sudėti kuo daugiau informacijos apie esamas laisvas vietas vaikų darželiuose, būrelius, mokymosi galimybes ir panašiai: "Reikia, kad žmonės žinotų, jog Biržai nemiršta ir čia yra ką veikti". Vicemerei pritarė V. Eidukas: "Galimybių sugrįžusiems ir norintiems sugrįžti emigrantams tikrai yra: vaikams – darželiai, mokyklos, tėveliams – modernėjanti Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, kur galima įgyti norimą profesiją. Būtina sudaryti programą, priemonių seką, ką ir kaip daryti, kad išvykusiems būtų lengviau sugrįžti. Ir kad jie to nebijotų‘‘.
Vaikų integracija – viena didžiausių buvusių emigrantų problemų
Diskusijos metu dominavo vaikų integracijos klausimas: ar ugdymo įstaigos pasiruošę priimti emigrantų vaikus? Buvo įvardintas pedagogų kompetencijos trūkumas, supratimas priimant mokyti kitokį vaiką. Viena dalyvė, dalindamasi asmenine patirtimi, piktinosi kai kuriais Biržų miesto pedagogais: "Biržuose dirba daug jau į pensiją išėjusių pedagogų, kurie ne tik neužleidžia vietos jauniems specialistams, bet ir nesupranta, kad emigrantų vaikas, augęs kitoje šalyje, yra kitoks. Tokių vaikų kultūra ir kalba skiriasi, gebėjimai taip pat skirtingi, karta jau kita. Jų požiūris į vaiką liūdina". Visi dalyvavę pokalbyje pritarė, kad tikrai daugiau dėmesio reikėtų skirti išlyginamajam mokymui. Galbūt rasti kompetentingus pedagogus, kurie nuoširdžiai norėtų padėti vaikams greičiau pritapti prie kitų, sukurti specialias programas ar užklasines veiklas mokiniams, kurių socialiniai ar mokslo žinių įgūdžiai neatitinka jų amžiaus reikalavimų Lietuvoje. "Mokinių išsilavinimo lygis Lietuvoje ir užsienyje skiriasi: Jungtinėje Karalystėje ten jis gali būti aštuntokas, o čia, įvertinus vaiko žinių lygį, priimtas tik į šeštą klasę, kas vaikui būtų didžiulė trauma", – kalbėjo D. Petrošius.
Atsainus visuomenės požiūris į grįžusius emigrantus
Dalinantis savo patirtimis, išryškėjo dar vienas Biržų miesto visuomenės trūkumas – jų neigiamas požiūris į emigrantus. Diskusijos dalyviai pripažino, kad kai grįžę į gimtuosius Biržus pradėjo kurti gyvenimą čia, savo mieste, jie jautėsi tarsi atstumtieji: niekam nežinomi, be rekomendacijų, patirties, ir išvis – nereikalingi. Ne tik kai kurių įstaigų darbuotojai, bet ir artimieji stebėjosi: "Ko tu čia grįžai? Ką čia veiksi?". Pasak pašnekovų, toks visuomenės požiūris neigiamai veikia emigranto sąmonę, nes žmogus ima abejoti: "O gal tikrai kvailai pasielgiau? Gal nereikėjo grįžti...?" M. Jukonis kalbėjo: "Sugrįžusiems emigrantams ir taip yra sunku, nes paaukoti galbūt geresnį materialų gyvenimą svetur ir vardan dvasinės ramybės tėvynėje grįžti į Lietuvą nėra lengvas apsisprendimas. Tad norėtųsi daugiau to vidinio visuomenės palaikymo."
Neaiškus lėšų panaudojimas
Įsibėgėjus diskusijai apie iš užsienio grįžusius vaikus, A. Korsakienė užsiminė, kad nuo šių metų yra skirta papildomų lėšų būtent emigrantų vaikams padėti įsitraukti į visuomenę. Tai buvo naujiena beveik visiems susirinkusiems, žinia papiktino vieną diskusijos dalyvių: "Jeigu lėšos yra skirtos, dar nereiškia, kad jos tam tikslui yra ir panaudojamos", – abejojo buvusi emigrantė. Į tokią moters reakciją vicemerė A. Korsakienė atsakė, patvirtindama, kad papildomas krepšelis tikrai egzistuoja, bet sutiko, kad informacijos apie tai žmonėms galbūt trūksta: "Visuomenei trūksta informacijos apie kai kuriuos dalykus, reikia ją labiau viešinti, nes tokiais atvejais atsiranda nepasitikėjimas valdžia." Palietus visur reikalingų savivaldybės lėšų klausimą, V. Eidukas kalbėjo: "Pinigų visada trūksta, jų reikia viskam. Tačiau yra tokių sričių, kur žmogaus organizaciniai sugebėjimai ir užsidegimas yra labiau reikalingi ir naudingi negu finansavimas."
Ar Biržai taps patrauklesni sugrįžtantiems?
Diskusijoje buvo išgirsta daug jausmų ir asmeninių patyrimų iš pačių emigrantų lūpų, naujų idėjų ir pasiūlymų palaikymo iš valdžios atstovų. Nutarta rengti projektus, skleisti kuo daugiau informacijos grįžusiems ir norintiems sugrįžti, sukurti vietinį internetinį puslapį buvusiems emigrantams, kuriame butų galima rasti visą informaciją apie galimybes pradėti naują gyvenimą Biržuose. Renginio metu buvo išsakyta nemažai neigiamų dalykų, kurie apsunkino emigrantų gyvenimą sugrįžus arba atitolina ryžtą norinčių sugrįžti. Tačiau nebuvo nė vieno, kuris nesidžiaugtų gyvenimą užsienyje iškeitęs į naują pradžią gimtuosiuose Biržuose, kad ir kokius sunkius kelius teko praeiti, kad ir kiek uždarytų durų teko atverti ... Gal tada sukurti Biržus patrauklius ir savus sugrįžtantiems tikrai verta..?