Apie gyvenimą karantino metu (5)

Felikso GRUNSKIO nuotr.
Vidmantas JUKONIS, bitininkas, pirčių žinovas ir pedagogas
“Biržiečių žodžio” skaitytojų prašėme atsakyti, kaip pasikeitė gyvenimas karantino metu? Ko pirmiausia griebsitės, kai pasibaigs karantinas? Kaip pasikeis mūsų visų gyvenimai, kai būsime įveikę koronaviruso sukeltą pandemiją?

Sulaukėme atsakymų. Kviečiame ir kitus skaitytojus pasidalinti mintimis apie gyvenimą karantino sąlygomis.

Laisvalaikis namuose ir bityne, o darbas – nuotoliniu būdu

Gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Bet nedaug. Pavyzdžiui, negaliu apsikirpti ar į pirtį pasikviesti bičiulių. Būnu daugiausiai namuose arba bityne. Gerai, kad bityne galiu pabūti gamtoje. Maistą stengiasi dažniausiai atvežti sūnus. Jis ragina viešumoje nesirodyti. Nors jau išėjau pensiją, bet dar dirbu suaugusiųjų vakarinėje mokykloje. Joje irgi pradėjome darbą nuotoliniu būdu. Kol kas puikiai sekasi. Laisvalaikiu žiūriu serialus „Naujasis Popiežius“, „Paskutinė karalystė“. Stebiu daugiau nei įprastai žinių. Įdomu sekti informaciją. Velykas švenčiau tik artimiausiam rate. Laikausi rekomendacijų. Ar pasikeis gyvenimas po karantino? Dar nežinau, bet sakoma „nelaimės su kai kuriais suartina, su kai kuriais išskiria“.

1

Vidmantas JUKONIS, bitininkas, pirčių žinovas ir pedagogas

 

Yra darbų, yra ir ateities planų

Karantinas mūsų šeimos gyvenimo beveik nepakeitė – dirbam su žmona, kaip dirbę. Tik sūnus Motiejus, kuriam po trijų mėnesių sueis penkeri metai, neina į darželį, nes darželis uždarytas. Motiejui trūksta darželio ir draugų... Tad būnam namuose. Kadangi tiek aš, tiek žmona Lina dirbame, tad tenka derinti darbo grafikus, kad vienas galėtume būti kartu su sūnumi. Karantinas mums laisvo laiko nesuteikė, gal atvirkščiai. Gyvename kaime, tad laisvomis nuo darbų dienomis daugiau laiko skirdavome ūkio darbams. Dabar daugiau laiko tenka skirti vaikui. Tačiau nebūname užsidarę namuose. Mat prižiūrime ne tik savo, bet ir draugo, užstrigusio Anglijoje, ūkį. Sūnui tame ūkyje labai patinka, nes jame yra gražus žirgas.

Esu fotografas, bet dabar daugiau tenka fotografuoti telefonu. Tik kai važiuojame kur nors, Motiejui būtinai reikia paimti fotoaparatą. Mokosi fotografuoti. Kartais jam neblogai pavyksta. Aš pats laukiu debesų, žaibų... Labai mėgstu šiuos gamtos reiškinius fotografuoti. Tada net naktys bus bemiegės ir kai kurie pradėti darbai liks nebaigti.

FACEBOOK administruoju FOTOBIRŽIEČIŲ grupę. Buvo planų šioje grupėje skelbti konkursą su prizais, bet dėl karantino teko šio sumanymo atsisakyti. Padarysime pasibaigus pandemijai. Norėčiau įforminti Biržų fotografų klubą, kad būtų lengviau su bendrais projektais, kurie kirba ne tik mano, bet ir kolegų fotografų galvose.

Per Velykas visada aplankydavome savo tėvus. Šiemet, deja, teko apsiriboti telefoniniu „aplankymu“. Todėl, kad mes savo tėvus labai mylim.

Po pandemijos, manau, būsim išmokę labiau vertinti šeimos vertybes. Išmoksime geriau planuoti ne tik laiką, bet ir išlaidas. Gaila, jog reikėjo sulaukti šitokio baisumo, kad pradėtume labiau mylėti tai, ką turime. Visiems linkiu sveikatos, santūrumo ir ištvermės šiuo išbandymų metu.

1

Laimonas ŠEPETYS, fotografas, „Agaro“ bendrovės biodujų jėgainės operatorius

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.