Kartais labai norisi rašyti apie šviesius dalykus – tokius šviesius kaip sniego pusnys ar jose likę angelo sparnų kontūrai, kaip saulėta diena ar sutikto nepažįstamojo šypsena… O gal – kaip karštos kavos gurkšnis su pyrago gabalėliu jaukioje kavinukėje.
Kartais taip norisi laiko sau. Tiesiog prabūti žiemą ir sulaukti šilto pavasario. Taip gera laukti ir tikėtis – gal todėl mes nuolat kažko laukiame. Kažko gražaus, viltingo… Kartais – labai paprastų dalykų: gerų žinių, įdomaus susitikimo.
O kodėl tuo įspūdžiu kitam negalime būti mes patys?
Bet tik įsijungi televizorių ir vėl girdi naujienas… Jos kažkam gali būti geros, bet dažniausiai – ne paprastam žmogui. Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog pastaruoju metu šalies reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę.
Pesimistiškai padėtį vertinančių gyventojų praėjusių metų lapkritį buvo 4 procentiniais punktais daugiau nei spalį – 75 proc. respondentų teigė, kad situacija blogėja, o tik 24 proc. manė, jog ji gerėja. Tuo metu spalio apklausos duomenimis, 64 proc. gyventojų laikėsi nuomonės, kad reikalai šalyje blogėja, o 34 proc. – priešingos nuomonės.
Dabar apie praktiškus dalykus. Šilumos kaina Biržuose jau antrą mėnesį išlieka nepakitusi – gyventojai moka po 12,33 ct/kWh (be PVM). Tuo metu vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra gerokai mažesnė – 7,97 ct/kWh.
Tačiau šilumos tiekėjai įspėja: dėl šaltesnių orų sąskaitos vis tiek gali augti. Be to, papildomą krūvį pajusime dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio – tad laukia nemalonios staigmenos.
Tarp geresnių naujienų – pažadas, kad Biržų rajone mokestis už komunalinių atliekų surinkimą nedidės.
Nuo Naujųjų padidėjo minimali mėnesinė alga – „į rankas“ ji dabar siekia 846 eurus. Tačiau darbdaviui ši darbo vieta kainuoja gerokai daugiau – 1173 eurus. Pernai darbuotojas, gaudamas minimalią algą, „į rankas“ turėdavo apie 777 eurus, o darbdaviui tai kainuodavo beveik 1056 eurus.
Taigi darbuotojo atlyginimas padidėjo maždaug 69 eurais, tačiau darbdavio išlaidos – net 117 eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad smulkusis verslas svarstys, kaip optimizuoti veiklą, nes kasmet auganti mokesčių našta tampa vis sunkiau pakeliama – net ir neįskaičiuojant kitų privalomų išlaidų.
Ne paslaptis, kad paramos pas ūkininkus ir verslininkus šiandien prašo ne tik sunkiai gyvenantys ar nelaimių ištikti žmonės, bet ir kaimų bendruomenės, netgi pati savivaldybė.
Bankininkai prognozuoja, kad šiemet darbo vietų turėtų daugėti, tačiau patys mažina filialų skaičių ir kelia paslaugų įkainius. Tuo metu verslas sako tiesiai: neišgalime mokėti nei naujų mokesčių, nei didesnių atlyginimų.
Jeigu Biržuose kasmet miršta beveik 500 gyventojų, perspektyva, švelniai tariant, niūri. Vienintelis klestintis verslas gali likti tik globos namai. Tai – ilgalaikio neinvestavimo į verslą ir darbo vietų kūrimo pasekmė. Jaunimas masiškai išvyksta į didmiesčius ar užsienį. Gal ir nevažiuotų, jei čia būtų daugiau veiklos sričių, o ne vien maitinimo ar grožio paslaugos, kurių pasiūlos jau ir taip pakankama.
Naujų idėjų gimsta sunkiai, o socialinė politika, deja, dažnai nepadeda – net ir išmoka gimus vaikui tampa iššūkiu, mat paisoma ne įstatymų, bet galimybės geriau nemokėti… Tokia realybė stebina: lyg ir skatiname gimstamumą, bet išmokas sunku pasiekti. Kažkokios keistos valdiškos ambicijos.
Tuo metu nacionaliniu mastu akis bado kova dėl LRT. Gėda žiūrėti, kai Seimo nariai aiškinasi tarpusavyje, o nacionalinis transliuotojas tampa politikos įrankiu. Pamirštas „laisvas žodis“, kultūros misija, liko tik mūšis dėl pinigų ir įtakos.
Pinigas – geras dalykas. Toks mielas, kad jo neatsisako net tie, kurie nuolat kalba apie taupymą ir skaidrumą – politikai, maitinami iš valstybės iždo. Pavyzdžiui, per vieną pusmetį Lietuvos socialdemokratų partija iš biudžeto gauna 662 711 eurų. Šiek tiek mažiau – 612 211 eurų – tenka Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai skiriama 258 895 eurai, o „Nemuno aušrai“ – 241 867 eurai. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gauna 241 550 eurų, Liberalų sąjūdis – 237 032 eurus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 141 650 eurų, Laisvės partija – 140 457 eurus, Lietuvos regionų partija – 88 014 eurų, Nacionalinis susivienijimas – 65 497 eurus, o Centro dešinės sąjunga (buvusi „Laisvė ir teisingumas“) – 61 116 eurų.
Iš viso – 2,75 mln. eurų. Ir tai – tik už pusmetį. Kitam pusmečiui – dar tiek pat. Tad per metus partijos „susišluoja“ daugiau nei 5,5 mln. eurų. Ir nė viena nepasakė: „Ačiū, mums nereikia. Išgyvensime be biudžeto lėšų“.
Todėl apima liūdesys, kai gerai gyvena tik valdžios atstovai, o paprastų žmonių nuomonės niekas neklausia. 2026 metais vidutinė senatvės pensija, kaip skelbiama, augs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Tuo metu pensija su būtinuoju stažu turėtų padidėti apie 90 eurų – iki 810 eurų. Bet… Įdomu, kiek biržiečių iš tiesų gauna tokio dydžio pensijas?
Kartais ir pamesti trupiniai padeda apsiginti nuo bado – tokia realybė. Vaiko pinigai 2026-aisiais sieks iki 129,5 euro. Laidojimo pašalpa, kuri anksčiau buvo 560 eurų, nuo šių metų padidėjo iki 592 eurų. Na, dūdų orkestrui neužteks, bet porai „giesmininkų” gal pakaks.
Tad kol vieni skirsto milijonus partijoms, o kiti moka už šilumą brangiausiai šalyje, kol verslas nebeišgali išlaikyti darbuotojų, o jaunimas išvažiuoja, kalbėti apie „gerėjantį gyvenimą“ būtų ciniška.
Gal todėl ir norisi rašyti apie šviesą – apie sniego pusnį ar šiltą kavos puodelį… Nes būtent tai padeda ištverti žiemą ir laukti pavasario. Tyliai, su viltimi, kad jis vis dėlto ateis – ne tik gamtoje, bet ir žmonių gyvenimuose.