Gamtininkas sako, kad šiuolaikinė žiema – nepastovi… Nei šiokia, nei tokia. „Prieš Kalėdas įprastai būdavo ir sniego, ir keliolika laipsnių šalčio. Tarpušvenčiu yra pasitaikę daugiau nei dvidešimt laipsnių šalčio. Tačiau dabar tai skamba kaip visiška senovės istorija. Kas atsitiko? Paprasčiausiai – viską galima nurašyti klimato kaitai. Taip jau yra. Klimato grimasos atsirado dėl pačių žmonių kaltės. Kai pagalvoji, kas dėsis dar po 20 metų, tai net nejauku“, – sakė S. Paltanavičius.
Tačiau, pasak jo, svarbūs ir natūralūs gamtiniai ciklai: „Gamta visada turėjo ir šiltųjų, ir šaltųjų periodų“.
Gamtininką ypač neramina bręstantys augalų pumpurai. „Obelys, vyšnios… Jų žiediniai pumpurai – didžiausi. Jei šilti orai laikysis, augalai gali būti apgauti ir spustelėjus neigiamai temperatūrai, jie stipriai nukentėtų. Tulpės ir kiti svogūniniai augalai taip pat kai kur dygsta. Gavusios šalčio, gėlės gali nebeatsigauti, o jei ir atsigaus, nebebus pilnavertės. Kodėl kalbu apie augalus? Nes jie pirmieji reaguoja į gamtos reiškinius ir oro temperatūrų svyravimus“, – teigė pašnekovas.
Nemažai žąsų, S. Paltanavičiaus teigimu, jau išskridusios į Europą žiemoti, tačiau dalis jų vis dar pasilikusios Lietuvoje. Prieš pirmąjį sniegą, anot jo, buvo stebėtinai daug pempių – dalis jų pasitraukė, bet dalis liko. „Ši žiema nebus rimta, bet labai permaininga. Jei pasnigs – vėl nutirps, jei pašals – vėl atšils“, – prognozavo gamtininkas.
Ne visi gyvūnai, kaip pastebi gamtininkas, užmigę žiemos miegu. Jei ežiai jau įmigo, tai barsukai dar nebuvo nė prisnūdę. „Ežiukų įmygis visai kitoks: spalį jie užmiega, sulėtėja gyvybiniai procesai, o miegas tęsiasi apie penkis mėnesius – nepaisant temperatūrų svyravimų. Barsukų miegas – paviršutiniškas. Jų fiziologija mažai kinta, tad jei kyla pavojus, pavyzdžiui, pradedama kirsti mišką, barsukas nubunda ir pabėga. Šiuo metu barsukai vis dar aktyvūs – nė nebuvo prigulę, nors įprastai žiemos miegu užmiega lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje“, – tvirtino S. Paltanavičius.
V. LEŠČINSKIENĖS inf.