Naujausios
Siekė savo tikslų
„Kai buvau maža ir manęs visi klausė, kuo noriu būti, atsakymas buvo vienas − daktare. Tačiau, baigusi vidurinę mokyklą, bandžiau stoti Kaune mokytis. Na ir ką, kaimo vaikas neįstojo. Tada įstojau į Kauno medicinos mokyklą, bet labai panaši buvo Panevėžyje, o ji arčiau, todėl perstojau. Pritrūko labai nedaug, kad būčiau gavusi raudoną diplomą“,− pasakojo Onutė. Moteris prisimena, kaip gydytojas Antanas Dauguvietis tada ją nuvežė dirbti į Papilio kraštą. Moteris 30 metų dirbo Mažuikių ir 20 metų − Kupreliškio medicinos punkte. Pirmuosius 15 darbo metų Onutė pas ligonius važinėdavo dviračiu. „Pirmąjį dviratį man padovanojo kolūkis. Jis buvo vyriškas, todėl buvo sunkiau važiuoti. O pacientai – maždaug 25 kilometrų atstumu. Vėliau išsilaikiau vairuotojo pažymėjimą“,− kalbėjo felčerė.
Karjeros metu pašnekovė teigė žvyruotais keliais „nuvažinėjusi“ tris dviračius. Tada atėjo laikas automobiliui ir pastaruoju metu jau trečiąjį darbo reikalais baigia „pribaigti“. Penkiasdešimt metų kelyje pas ligonius praleidusi felčerė matė visko. „Jeigu kalbėtume apie kelius, tai vieni pagerėjo, nes savo laiku buvo pažvyruoti. Pastebėjau, kad šiais metais jie geriau prižiūrimi, nors duobių dar daug pasitaiko“,− sakė Onutė.
„Apie kiekvieną savo pacientą galiu parašyti biografijas. Labai gerai juos pažįstu. Galiu pasakyti, kad užauginau ne vieną jų kartą“,− kalbėjo visų meiliai vadinama daktariukė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
